We Are Who We Are ✨

7 Dalis

Grįžau namo apie trečią valandą dienos. Privalėjau eiti susikrauti daiktus, o Blake namie nėra.

Šiaip ne taip susidėjau pusę reikalingų daiktų, tačiau lyg netyčia, užsnūdau.
Pabudau jau tik su kažkieno prabudinimu.

-Kelkis. Mes turime važiuoti, - Christopher pažadino mane su šypsena.

-Net neįsivaizduoji kokia aš pavargusi, - sumurmėjau vėl užsimerkdama.

-Tikiu, bet juk galėsi pamiegoti mašinoje, - Chris pasiūlė.

-Ar merginos jau čia? - paklausiau.

-Merginos? - Christopher pasimetė ir aš staigiai atmerkiau akis.

-Taip. Merginos. Jų nėra? - susiraukiau.

-Na, ne. Neturėtų būti tik Perrie? - jis taip pat susiraukė.

Greitai atsikėliau ir paėmiau telefoną, kur jau buvo žinutė nuo Perrie.

-Kur mes važiuojame? Važiuosime kartu ar atskirai? Kodėl nieko nesutarėm? - perskaičiau garsiai jos žinutę.

-Kiek ten merginų? - Christopher paklausė.

-Perrie, Jesy ir Leigh-Anne, - atsakiau surinkdama draugės numerį.

-Mes tilpsim. Į mano ir Blake mašinas. Neskambink,- vaikinas sudraudė, - Pabaik ruoštis, paimsim jas, - Christopher linktelėjo ir išėjo. Suraukiau nosį, visiškai nesuprasdama jo, tačiau dariau kaip liepta.

Po maždaug pusvalandžio, visi važiavome ežero link. Christopher, kaip nuostabus draugas, leido merginoms važiuoti vienoje mašinoje, kurią jis ir vairavo. Na, mes ne tik kad važiavome, bet ten vyko gyvo garso koncertas tarp mūsų penkių, nors Chris stengėsi tvardytis dėl mūsų visų saugumo.

-Niekada nevažiuokite su jomis, - Chris išlipęs perspėjo vaikinus. Jie susiraukė, o mes nusijuokėme.

-Tu juk mus myli, - nusišypsojau ir apsikabinau Christopher. Tik tuomet supratau kaip keistai taip galėjo skambėti.

-Tikriausiai nelabai turiu pasirinkimą, - jis irgi nusijuokė, suprasdamas mane netiesiogiai,kaip aš ir norėjau. Nemyliu jo kaip vaikino, tačiau jis tobulas draugas.

-Eime, iš pradžių nusineškime maistą ir tik po to statykime palapines, - Blake ėmė vadovauti.

-Ką man paimti? - paklausiau, stebėdama kaip vaikinai ėmė daiktus iš mašinų. Blake tik nusijuokė ir nieko neatsakęs uždarė dureles. Žinoma, juk Blake nuomone aš esu tik mergina. Myliu brolį, jog jis džentelmenas, bet kartais jis persistengia.

-Jūs neinat? - Chris susiraukė, nužvelgdamas mus vis dar prie mašinų.

-Žinoma, - Perrie pasakė garsiau, duodama nei teigiamą, nei neigiamą atsakymą ir atsukusi nugarą vaikinui, atsistojo priešais mane.

-Viskas gerai? - ji susiraukė, o merginos taip pat priėjo šalia.

-Taip. Kodėl klausi? - šyptelėjau.

-Tu keista, - Jesy prisimerkė.

-Ištrauksim iš jos viską vėliau. Dabar einam, kol jie nieko neįtarė, - Leigh-Anne pasakė.

-Atsiprašau, ištraukti? - kilstelėjau antakius, tačiau visos merginos tik išsišiepė ir Jesy su Leigh-Anne suėmusios mano rankas ėmė vestis.

Mums priėjus prie vaikinų, kurie jau ruošėsi statyti palapines, Šokoladukas prisimerkęs nužvelgė mane, o tuomet mirktelėjo priversdamas mane nusišypsoti.

-Ar jis tave kabina? - Jesy prisiglaudusi prie manęs paklausė.

-Ne. Na, tikiuosi, kad ne. Jis mielas ir draugiškas, bet... Nenorėčiau su juo santykių, kurie būtų daugiau nei tik draugai. Tiesą sakant, jie visi man kaip broliai, nors ir pažįstu juos labai neilgai, - šyptelėjau.