We Are Who We Are ✨

2 Sezonas 21 Dalis

Vėl privalėjau giliai įkvėpti.

-Ieškovė Jade Thirlwall turi papasakoti kelis įvykius, kurių aš neminėjau. Ji taip pat turi vaizdo įrašą, kuris įrodo atsakovo Joseph Davis kaltę. Jums leidus, jį parodysime po jos kalbos,- prokurorė pristatė mane, o tuomet atsisukusi paragino atsistoti ir šypsniu vėl padrąsino.

-Iš pradžių, norėčiau paklausti panelės Jade, nuo kada patiriate smurtą ir prievartą iš Joseph Davis? - teisėja paklausė prieš man prabilstant.

-Man buvo vienuolika, kai jis pirmą kartą pakėlė ranką prieš mane, o po to ir tam tikra prievarta daryti vieną ar kitą dalyką. Be to, dar buvo patyčios, apkalbos ir visi kiti dalykai. Kai buvau... Kai buvau gal trylikos jis norėjo manimi pirmą kartą pasinaudoti, bet jam tai nepavyko, kaip ir visus kitus kartus. Smurto nebeminėsiu, nes tai buvo beveik kiekvienos dienos ritualas. Jis žinojo kur mama nepamatys, tad palikdavo mėlynes ten, tačiau tą kartą, kai kamera netyčia jį nufilmavo jis nekreipė dėmesio į kurią kūno dalį jis trenkia, dėl ko savaitę nesirodžiau mamai. Kuo labiau aš augau, tuo geriau supratau ir jo silpnybes ir sugebėjau išvengti jo. Slėpiausi, bėgau, tiesiog dingdavau. Dariau viską, kad jo nesutikčiau. Iki tol kol sužinojau apie savo brolį kuris mane išgelbėjo nuo viso šito ir tik neseniai, kai jis vėl bandė mane išprievartauti jau Blake, mano brolio, namuose, jį sustabdė ir iškvietė policiją,- trumpai viską jai papasakojau it mudvi čia būtume dviese.

-Kodėl anksčiau nesikreipei į policiją? - teisėja paklausė.

-Kai buvau vaikas, man atrodė, kad visi iš manęs tik tyčiosis dėl to ir nepadės. Po to nebemačiau tikslo, nes vis dar maniau, jog nesugebėsiu nieko įrodyti. O dar vėliau man tiesiog buvo gėda. Kai atsikrausčiau pas brolį, tikejausi jo nebesutikti ir taip išsisukti nuo jo, - paaiškinau.

-Ačiū, panele Jade. Ar Joseph Davis turi ką pasakyti? - teisėja kreipėsi į surakintą vyrą priešais. Prokurorė paglostydama mano dilbį paragino atsisėsti. Vos tai padariusi nurijau seiles. Mano darbas jau padarytas.

-Viską pasakei taip, kaip reikėjo, - prokurorė pagyrė, o tuo pat metu atsistojo patėvis.

-Ji viską išsigalvojo. Jade man visada buvo kaip tikra dukra ir aš visuomet ja rūpinausi. Nesu net balso prieš ją pakėlęs ką jau kalbėti apie smurtą ir prievartą. Čia yra šmeižtas, teisėja. Ji taip elgiasi, nes paskutinius metus sunkiai dirbau pažadėjęs jai padovanoti uždirbtus pinigus, tačiau kai ji išvyko pas savo brolį tam nebebuvo reikalo. Ji pradėjo muzikos karjerą ir pati gyvena ne blogiau nei aš. Niekuomet nebūčiau jos skriaudęs, - patėvis papasakojo pasaką, kol aš išpūstomis akimis jį stebėjau. Jis juokauja. Mano prokurorė atsistojo.

-Panelės Jade pasirinkimas keliauti pas brolį buvo tik dėl prievartos. Ji jo visiškai nepažinojo, tačiau tikėjosi, jog ten bus geriau nei su smurtaujančiu patėviu. Ji išvyko pas svetimą brolį tik dėl prievartos ir ji niekuomet neprašė pinigų iš jo,- prokurorė paneigė visus patėvio žodžius, - jei leisite parodysiu vaizdo įrašą, - Olivia pasakė ir teisėjai linktelėjus, moteris šalia paėmė mano telefoną nuo stalo ir priėjo prie teisėjos.

Vaizdo įrašą matė tik ji ir jos patarėjai, tačiau garsas buvo girdimas visiems.
Labai rizikuodama pakėliau akis į patėvį, kuris prisimerkęs, piktu žvilgsniu žvelgė į mane.
Jį privalo uždaryti. Kitu atveju, jis mane nužudys.

-Ar dar yra norinčių pritarti kažkuriai šaliai arba paneigti parodymus? - teisėja paklausė, bet salėje vyravo tyla. Mama nieko nepasakos. Pažįstu ją. - Tuomet mes turime priimti sprendimą, - teisėja pasakė ir atsistojo. Jie eis į pasitarimų kambarį. Žinau tai iš filmų.

Po galbūt dešimties minučių jie grįžo ir visi iš smalsumo ir mandagumo atsistojome.

-Nuosprendis, - teisėja pristatė. - Atsakovą Joseph Davis, kurį ieškovė Jade Thirlwall kaltina smurtu ir prievarta prieš nepilnametę, nusprendėme paleisti į laisvę iki kito posėdžio, kuris vyks už savaitės, kitą penktadienį, kurio metu bus tvirtai nuspręstas Joseph Davis laisvės atėmimas arba nekaltumas. Viso gero, - teisėja atsisveikino ir aš sukritau į kėdę. Patėvis patenkintu veidu laukė, kol už nugarų stovintys policininkai nuims antrankius, o tuomet pasitrynęs riešus, kalbėdamas su savo prokuroru išėjo iš salės paskui teisėją.

-Jade, ar gerai jautiesi? - prokurorė sunerimusi pasilenkė prie manęs.

-Jis mane nužudys, - sukuždėjau, o prokurorė išpūtė akis, suprasdama kaip rimta tai gali būti.

-Jade, - Blake priartėjo prie manęs ir tuojau smarkiai mane apkabino, kol mano rankos nenorėjo manęs klausyti.

-Blake, Jade, visi čia esantys, mums reikia iš čia pasišalinti, o Jade reikia gryno oro. Eime ir pakalbėsime lauke, - prokurorė pasakė. Blake atsitraukė, tačiau tuomet priėjo Erick, dėl ko aš jį tik nužvelgiau. Man problemų ir taip užtenka. Tegu neparodo nieko Blake.

Priešingai, Erick lyg geriausias draugas paragino atsistoti ir viena ranka mane apkabinęs padėjo pasišalinti iš posėdžių salės. Blake ir prokurorė ėjo gale, visi kiti taip pat ėjo už mūsų.

-Mieloji, aš jį užmušiu. Pažadu tau, - Erick sumurmėjo.

-Nesivelk į tai, Erick. Nenoriu, jog tu sėstum, - sumurmėjau, stengdamasi sulaikyti ašaras.

-Padarysiu viską dėl tavęs,-Erick sumurmėjo prieš pat išeinant iš pastato. Mano akys susirado patėvį lipantį į mašiną, o pamatęs mane jis tik išsišiepė.

-Aš bijau, Erick, - pripažinau.

-Nebijok. Aš šalia, - Erick neakivaizdžiai paglostė mano liemenį, o aš stebėjau iš aikštelės išvažiuojančią mašiną.

-Jade, sesute, - Blake priartėjo prie manęs. Nužvelgiau brolį, bet neleidau Erick atsitraukti nuo manęs.- Prokurorė mano, jog įvyko nesusipratimas. Per sekantį teismo posėdį viskas bus mūsų naudai, - Blake stengėsi mane guosti.

Jie nesupranta. Aš nebijau kito teismo posėdžio, kito penktadienio ar visko kas vyks po jo. Aš bijau dabar.

-Blake, manau, geriau bus su ja pasikalbėti vėliau,- Erick pasakė ir Blake atsidusęs linkelėjo.

-Blake, mes važiuosim. Jei kas nutiks, skambink ir... Saugok mūsų mažylę, - Joel priėjo ir pasakęs viską Blake smarkiai mane apkabino atitraukdamas mane nuo Erick.

-Būtinai, - Blake pasakė ir kai Joel mane paleido, jis apglėbė mane.

Erick šyptelėjo man ir, kai atsakiau tuo pačiu, nuėjo paskui vaikinus. Merginos šyptelėjo. Jos atvažiavo su Leigh mašina, o mama su manimi ir Blake.
Leigh mašina važiavo mums iš paskos ir kai grįžome namo.

-Blake, ar nemanai, jog Jade jausis geriau būdama su mumis? Šiuose namuose daug visko įvyko, o ir be to... Jei kas, jis žinotų kur ją rasti, - Perrie pasakė mano broliui, kol aš klausydamasi jos žiūrėjau į vieną tašką žolėje.

-Taip. Ji tegul pabūna čia su manim ir mama, o jūs galite sudėti jos daiktus? - Blake paprašė.

Merginos žaibo greičiu dingo iš mūsų akių ir netrukus grįžo su mano kuprine.
Tik spėjau apsikabinti mamą ir Blake, merginos nutempė mane į Leigh mašiną.

-Kur jūs taip skubat?-atsidusau.

-Tu tikrai galvojai, jog važiuoji pas kažkurią iš mūsų? - Perrie nusijuokė, o aš susiraukiau.

-Ką?