40 Dalis

95 6 4
                                    

Visa ta diena ir ateinanti naktis buvo praleista su juo.
Blake galvojo, jog esu su merginomis ir tuo jis nė nemirktelėjęs patikėjo, kol tuo tarpu aš džiaugiausi Erick apkabinimais.
Jei gerai supratau, jis pasiilgo manęs ne mažiau nei aš jo, nes naktį jis kas kelias minutes spustelėdavo mane arčiau savęs, lyg stengdamas įsitikinti, jog esu šalia.

Rytą gavau pusryčius į lovą, kas buvo labai miela iš jo pusės. Tiesa, jis atrodė labai rūpestingas, sentimentalus ir, žinoma, patrauklus. Erick savo rūpestingąją pusę parodė, kai atsisakiau valgyti vakarienę, sentimentalumas išlindo, kai visą vakarą jis nepaleido manęs iš glėbio, o patrauklumas jo nepalieka niekada - nei tada, kai jis yra piktas, nei tada, kai jo veidą puošia šypsena, jis patrauklus visada.

Paleisti mane jis nenorėjo lygiai taip pat, kaip ir aš jo, tačiau namuose manęs laukė Blake ir tai nebuvo niekam paslaptis.

-Sveika,- Blake nusišypsojo man įėjus į namus. Taip pat nusišypsojau jam. Ar jis elgtųsi taip, jei žinotų, kad naktį praleidau pas Erick?

-Ką šiandien suplanavęs?- pasidomėjau.

-Nieko įdomaus,- brolis trūktelėjo pečiais ir atsirėmė į sieną koridoriuje, netoli įėjimo į svetainę.- Gal nori šiandien kažką nuveikti?- Blake kilstelėjo antakius ir aš linktelėjau. Vistiek nieko neveikiu.

Kai arbata garavo ant stalo ir mudu sedėjome ant sofos, Blake nenuleido žvilgsnio nuo manęs.

-Kas ne taip?- šyptelėjau.

-Aš tiesiog nesuprantu, kodėl tu nepasitiki manimi,- brolis susiraukė ir tuomet papurtė galvą.

-Aš pasitikiu tavimi, Blake,- nusišypsojau, o tuomet supratau apie ką jis.- Tiesiog... Aš negaliu,- atsidusau.

-Aš pakartosiu, nespausiu tavęs, bet vistiek norėčiau kažkada tą istoriją išgirsti. Aš pažįstu tave ir tu be reikalo taip nesielgtum,- Blake šyptelėjo.

-Man viskas gerai, jei nori tai žinoti,- trūktelėjau pečiais. Blake nusišypsojo, suprasdamas, kad šitaip išsisukinėju ir pakvietė mane arčiau. Prislinkusi apsikabinau brolį.

-Kaip dėl muzikos? Norėčiau jums pasiūlyti kažką įkelti į socialinius tinklus, nes dabar jūs jau gan gerai žinomos. Ką manai?- jis pasiūlė.

-Gera mintis,- nusišypsojau priimdama jo pasiūlymą, o jis tik vėl nusišypsojo.

Mano telefonas ant stalo suvibravo, pranešdamas apie pranešimą.
Pačiupau jį ir nusišypsojau pamačiusi žinutę iš mūsų grupės.

Perrie: Is your lover playing on your side?

Leigh-Anne - Norėčiau sužinoti iš kur tokios mintys, tačiau gal tiktų kažkas su 'said he loves you'

Jesy: But he ain't got time

-Ar galiu sužinoti, su kuo rašynėjiesi?- Blake privertė atitraukti akis nuo telefono.

-Su merginomis. Turime grupę,- ir broliui nusišypsojau.

Per namus nuskambėjo durų skambutis, kuris privertė abu mus susiraukti. Nei vienas iš mūsų nieko nelaukėme.
Abu atsistojome ir palikome svetainę.
Labai gailiuosi, kad nepasilikau ten. Būčiau lengviau pabėgusi.

Blake ramiai priėjo prie durų ir atidarė duris. Brolio veide atsirado didelė šypsena, o mano, greičiausiai, pasirodė iš šono matoma baimė.
Net pati nesupratusi, žengtelėjau žingsnį atgal.
Blake atsisuko į mane ir jo šypsena dingo, jis susiraukė.

-Sveika, dukra,- mama nusišypsojo, kol jos aš negalėjau matyti. Viskas į ką buvo susitelkusios mano akys buvo vyras, stovintis šalia jos. Nurijau seiles.

-Jade, gerai jautiesi?- Blake priartėjo prie manęs.

-Taip. Taip, man viskas gerai,- pasakiau savimi netikėdama. Kol esu ne viena, nėra taip blogai. Turiu nurimti.

Laikydamasi žingsnio atstumu nuo vyro, apsikabinau mamą kelioms minutėms, pagaliau jausdama jos šilumą. Po to ir Blake pasisveikino su ja.

-Kodėl neįspėjote? Būtume kažką pasiruošę,- Blake paklausė einant į svetainę.

-Nereikia nieko ruoštis. Mes nealkani. Norim pasikalbėti,- mama pasakė prisėsdama, todėl ir mes su Blake atsisėdome priešais. Rankos nežymiai drebėjo.

-Klausom,- Blake atsakė už mus abu.

-Aš manau, jog Jade laikas grįžti namo. Gydytoja skambino ir dėl tavo ligos, mieloji, tau reikia tikrintis sveikatą, ko greičiausiai tu nedarei būdama čia. Gydytoja ėmė jaudintis ir nori tave pamatyti. Tai yra svarbu,- mama trumpai pasakė, tačiau Blake suprato.

-Jade,- jo balso tonas buvo pakitęs ir jis atsisuko į mane.- Mama, ar galiu su ja pasikalbėti vienas?- brolis paprašė, kol mano širdis daužėsi it patrakus. Mamai linktelėjus buvau priversta nusekti brolį į virtuvę.

-Jade,- Blake vėl kreipėsi į mane, tačiau jis buvo supykęs.- Aš galvojau, jog ta tavo paslaptis susijusi su kokiu nors barniu ir viskas, o tu sergi kažkokia liga ir aš nieko nežinojau? Aš stengiausi tavimi rūpintis nors ir nežinojau kaip tai daryti, o pasirodo, tai dariau dar ir netinkamai!- Blake kilstelėjo balsą.- Kodėl man nieko nepasakei? Bet kokia liga gali progresuoti ir jei dabar tau kas nutiks aš niekada sau to neatleisiu!

-Blake, jei jis...

-Man jis nerūpi, Jade! Tu mano sesuo ir tave aš turėjau saugoti ir globoti. Tau tikrai bus geriau pas mamą,- Blake papurtė galvą, parodydamas nusivilimą tiek savimi, tiek manimi.

-Bet Blake...

-Nenoriu tavęs matyti, Jade. Visada galvojau, kad tu pasitiki manimi ir tokių dalykų nuo manęs niekada neslėptum, tačiau aš ir vėl klydau. Didžiausia klaida buvo čia tave priimti. Tu turėjai ir likti su mama,- Blake atsiduso ir paliko mane vieną virtuvėje.

Ašaros ėmė ristis skruostais.
Blake visuomet buvo ramus žmogus, bet šiandien jis pakėlė balsą ir pasakė, nenorintis manęs matyti.
Kūkčiojimas išsprūdo pro lūpas.
Maniau, jog kai jis viską sužinos, jis pyks ant patėvio už jo tokį elgesį ir tai baigsis su policija, tačiau aš klydau. Aš, savo elgesiu, priverčiau savo mylimą brolį suabejoti pasitikėjimu tvyrančiu tarp mūsų. Jis nenori manęs matyti, jis nenori būti su manimi, jis gailisi, jog esu su juo.
Nusivaliau skruostus.
Turiu dėtis daiktus. Vien dėl gydytojos tikrai nevažiuočiau į kitą miestą, tačiau negaliu namuose gyventi su žmogumi, kuris nenori manęs matyti.

Dėl Blake, kęsiu tą košmarą dar kažkiek laiko, kol sugebėsiu įsigyti būstą ir gyventi viena.
Baisiausia tame, jog teks palikti vaikinus ir merginas. Reikės palikti Erick.
Giliai įkvėpiau, tikėdamasi, kad tai padės nurimti.
Privalau negalvoti apie tai, ką teks ištverti, nes to aš bijau labiausiai.

Aš galiu. Privalau ištverti šitai. Kažkaip.

We Are Who We Are ✨Where stories live. Discover now