We Are Who We Are ✨

2 Sezonas 34 Dalis

Šypsena nedingo nuo mano veido, net kai grįžau namo.

-Sveika, kaip sekėsi su merginomis? Kiek matau, jos pralinksmino tave? - Blake pasitiko mane koridoriuje.

-Sekėsi puikiai, - šyptelėjau išvendama melo. Deja, merginos nebūtų pakėlusios man nuotaiką iki šitiek. Prisipažinsiu, visos abejonės Erick dingo.

-Matau. Ar tu alkana? - Blake kilstelėjo antakius.

-Ne. Pavalgiau mieste, - šyptelėjau. Blake nusišypsojo.

-Einu į savo kambarį. Mama norėtų tave pamatyti. Ji savo kambaryje, - Blake užsiminė ir aš linktelėjau.

Brolis nuėjo į savo kambarį, o aš priėjusi prie mamos durų pabarbenau ir užėjau tik sulaukusi leidimo.

-Grįžai? - mama nusišypsojo ir patraukė akis nuo knygos.

-Taip, - nusišypsojau ir priėjusi atsisėdau ant lovos, šalia jos.

-Tu labai laiminga, Jade. Tokia nebuvai prieš išeinant. Ar susitaikei su Erick? - mama pakėlė antakį ir aš susiraukiau. - Gal aš ir senamadiška, tačiau tave pažįstu puikiai, o meilė juk nesikeičia.

-Susitaikėm,-pasakiau, pripažindama ir nuleidau akis į lovos užklotą.

-Jis tave daro laiminga. Nepaleisk jo,-mama nepaslėpė šypsenos.

-Aš negalėčiau. Myliu jį, - pasakiau, nors ir buvo šiek tiek gėda. Mūsų su mama santykiai niekada nebuvo nuostabūs ir apie vaikinus mes kalbėjom tikrai retai.

-Matau, - mama suėmė mano delną ir spustelėjo.

Durys prasivėrė.

-Netrukdau? - Blake pravėrė duris.

-Užeik, - mama paragino.

-Aš tik su naujienomis. Norėčiau, jog šiandien visi draugai susirinktų tiesiog pasedėti, gal pažaisti kokiom kortom ar kažką. Seniai buvome visi kartu, - Blake truktelėjo pečiais. Proga pamatyti Erick? Aš už.

-Žinoma. Pasikvieskit draugus,- mama paragino.

-Jade? - Blake kilstelėjo antakius.

-Gerai. Žinoma,-nusišypsojau. Blake tik plačiau nusišypsojo ir pranešęs, jog eina paskambinti vaikinams, išėjo.

Mama tik dar kartą nusišypsojo.

Vakare visi vaikinai ir merginos susirinko mūsų namuose.
Su Erick nepavyko net apsikabinti, nes Blake visuomet buvo šalia, o nei vienas iš vaikinų nepuolė su manimi apsikabinti. Jei būtume pradėję glebesčiuotis su Erick, tai tikrai būtų buvę keista.
Dar, lyg tyčia, nusprendus žaisti tiesą drąsą, Erick sėdėjo priešais mane. Mus skryrė nemažas atstumas, tačiau vaikino akis vis dažniau nužvelgdavo mane. Dėkui Dievui, niekas nekreipė dėmesio į tai ir susitelkė tik į žaidimą.

-Jade, tiesa ar drąsa? - brolis kreipėsi į mane.

-Tiesa, - nusišypsojau.

-Na, tai bus klausimas ir tau reiks į jį atsakyti, gerai? - Blake nusišypsojo. Linktelėjau. - Ar turi dar kokių paslapčių nuo mūsų? - jis kilstelėjo antakį.

-Taip. Žinai, užknisa nieko nežinoti apie tave, - Perrie pavartė akis, bet jos veidą puošė didelė šypsena. Nužvelgiau Erick, o jis linktelėjo. Ne. Aš nesakysiu.

-Mmm... Taip, bet aš nesakysiu,-nusijuokiau.

-Pasakyk,-Erick jau garsiai paragino. Papurčiau galvą. - Gerai, aš pasakysiu, kai ateis mano eilė, - Erick pavartė akis.

-Gerai, - pasakiau atsiremdama.

-Na, dabar kaip ir tavo eilė, - Blake nepatikliai nužvelgė Erick. Tie, kas žinojo apie mūsų draugystę, šypsojosi, o Blake, Šokoladukas ir Joel atrodė sutrikę.

-Mes su Jade draugaujam, - Erick ramiai pasakė, kol Blake susiraukęs žiūrėjo į draugą šalia. Atsistojusi prisėlinau prie vaikino ir prisiglaudžiau prie Erick, o jis leido man atsisėsti ant jo kelių.

-Juokaujat? - Blake kilstelėjo antakius.

-Ne, jie nejuokauja, - mama atėjo su padėklu, ant kurio visiems buvo po puodelį arbatos Joel ir Šokoladukas pakilę nusišypsojo ir patys pirmi pasiėmė sau po puodelį, o tik tuomet padėjo mamai padalinti kitiems. - Jie spėjo ir susipykti, ir vėl susitaikyti, - mama pasakė. - Imkit, - paliepė ir aš tuojau gavau puodelį arbatos iš Erick, o tuomet jis pats pasiėmė vieną sau.

-Ką pridirbai? - Blake rimtu veidu paklausė. Dar nužvelgiau brolį, jog įsitikinčiau, į ką jis kreipiasi. Blake stebėjo Erick, o Erick viena ranka apglėbė mano pilvą, o kitoje rankoje esantis puodelis prigludo prie Erick lūpų, taip išsukdamas jį nuo atsakymo.

-Nieko. Dabar viskas yra gerai, - apgyniau vaikiną ir sulaukiau švelnaus spustelėjimo pilvo srityje, lyg jis dėkotų už šitai.

-Tegu Erick tyli ir džiaugiasi, jog ji jam atleido. Aš, Jade vietoje, būčiau jį... - Perrie pradėjo, tačiau Leigh ją nutildė uždėdama ranką ant burnos.

-Svarbu, jog visi laimingi, - ji pasakė ir aš nusišypsojau.

-Jei tik Jade būtų pasakius, jog reikia, aš būčiau pirmasis padėjėjas, - Richard sumurmėjo, tačiau pakankamai garsiai, jog girdėjome visi.

-Ir Erick tyli? - Chris pakėlė antakius iš nuostabos.

-Nusipelniau, - Erick truktelėjo pečiais ir nusijuokė. Suraukiau nosį, jog jis taip paprastai pasiduotų ir vėl prisiglaudusi prie vaikino užsimerkiau.

-Koks skirtumas. Mes su Erick dar pakalbėsime,- Blake pasakė ir aš susiraukiau. Na, žinoma. Juk Blake nebūtų Blake, jei nepagrasintų dėl manęs.

-Žaisime toliau, ar po šio neįtikėtinai visiems žinomo fakto nebežaisime? - Perrie kilstelėjo antakius.

-Na, aš nieko nežinojau. Blake irgi, - Šokoladukas pripažino.

-Aš irgi nieko nežinojau, - Joel pakreipė galvą. - Išdavikė, - prisimerkė nužvelgdamas mane, tačiau tuomet nusišypsojo, parodydamas, jog juokauja. Nusiunčiau jam oro bučinį, o tai tik privertė jį nusijuokti. Erick smarkiau prispaudė mane prie savęs. Ar mano gražuolis pavydi?

-Manau, jog nebeįdomu žaisti, nes nei vienas atsakymas neprilygs šiam faktui, - Chris nusijuokė.

-Gerai, tuomet, nežinau kaip jūs, bet aš jaučiuosi pavargusi ir labai noriu namo. Hatchi taip pat manęs laukia,- Perrie nusižiovavusi atsistojo, padėdama tuščią puodelį ant stalo. Leigh ir Jesy pasekė Perrie pavyzdžiu.

Išslydau iš Erick glėbio ir padėjusi pustusčią puodelį ant stalo atsistojau.

-Taip. Pats laikas namo, - Joel pasakė nužvelgdamas laikrodį, kuris rodė pusę vienuolikos vakaro.

Palydėjome visus prie durų ir su visais atsisveikinome, tačiau Erick apkabino mane paskutinę, tad mūsų apkabinimas užtruko ilgiausiai.
Tiek vaikinai, tiek merginos išėjo, o Blake kiek nepatenkintas žiūrėjo mūsų apsikabinimą.

-Gerai. Erick, jei nori, gali pasilikti. Bet iš pradžių, į virtuvę,-Blake paragino, o aš nusišypsojau Erick. Vaikino veide taip pat atsirado šypsnis.

-Eik miegoti,-Erick paragino ir pabučiavo mano kaktą. Žinau kodėl. Juk Blake mus stebi.

Apsimečiau nueinanti link kambario, prieš tai palinkėjusi jiems labos nakties, tačiau vos jie įėjo į virtuvę, aš prisliūkinau prie virtuvės durų ir atsirėmiau į sieną.
Žinau, kad negražu šitaip smalsauti ir klausytis jų pokalbio, bet aš negaliu. Myliu Erick ir jau galiu numanyti ką Blake pasakys jam. Erick nuostabus ir...tikriausiai mane myli, bet bijau, jog Blake privers mus išsiskirti.

Erick - mano viskas. Negaliu jo prarasti, todėl net jei mano mylimas brolis gali pakenkti mūsų santykiams, aš tuo nerizikuosiu.