31 Dalis

95 6 5
                                    

Įėjusi į kavinę nužvelgiau visus staliukus, o prie vieno iš jų sėdėjo Christopher. Nusišypsojusi priėjau prie jo, kol tuo tarpu jo žvilgsnis klaidžiojo už lango.

-Apie ką mąstai?- su šypsena paklausiau. Chris išgirdęs mano balsą staigiai atsisuko ir nusišypsojo.

-Ir tau labas,- Christopher atsistojo ir apsikabino mane. Po poros minučių atsitraukėme vienas nuo kito ir atsisėde vienas priešais kitą. Chris veidą puošė šypsena.- Kaip jautiesi? Kaip gyveni? Papasakok ką nors.

-Jaučiuosi gerai. Nežinau ką aš tau galiu papasakoti. Geriau papasakok kas privertė tave šitaip susimąstyti,- susmalsavau, pasiremdama galvą.

-Vėliau,- jis mirktelėjo, kadangi prie mūsų priėjo padavėjas. Prašau, nesakykite, kad ir jis kažką slepia. Visi čia tokie paslaptingi ir tai šiek tiek nervina.

-Aš gersiu juodos arbatos,- šyptelėjau ir Christopher linktelėjęs pasakė, jog gers tą patį. Taip pat jis mums abiems užsakė kažko saldaus.

Kol padavėjas nuėjo, stebėjau vaikiną, ieškantį kažko akimis, tačiau kai sugavo mano žvilgsnį susiraukė.
Christopher veide atsirado šypsena, kai jis suprato kodėl šitaip spoksau į jį.

-Ar yra nors viena tema, kuri tavęs visiškai nedomina?-Chris nusijuokė. Nusivaipiusi papurčiau galvą, kas Christopher privertė užsidėti mieliausią kokią tik įmanoma.

-Kad ir apie ką tu ten svajojai, prašau, pasakyk,- patempiau lūpą.

Lyg specialiai, vėl grįžo padavėjas su mūsų užsakymu. Dramatiškai atsidusau, priversdama Chris vėl nusišypsoti.

-Aš noriu tavęs kai ko paklausti,- Christopher pasakė padavėjui pasitraukus nuo staliuko. Susidomėjusi pakreipiau galvą.- Dėl dainų. Ar ruošiatės jas kelti į socialinę erdvę? Man tiesiog įdomu. Kalbėjai su merginomis?

-Ne. Nekalbėjau. Nežinau ką jos galvoja apie tai. Šiandien pasikalbėsiu su jomis, jei jos neveiks nieko svarbaus,- nusišypsojau, sugalvojusi puikų šiandienos planą. Dar turėčiau paskambinti mamai, bet tai priklausys nuo mano nuotaikos vėliau.

-Aš nenoriu nieko blogo jums. Tiesiog manau, jog atsirastų žmonių, kurie galėtų išlelti jus į aukštumas. Jūs tikrai turite balsus ir tai jau nebe paslaptis. Manau, jog reikia užsiminti Blake apie pasikalbėjimą su Simon. Tikiuosi žinai kas jis,- Chris nusišypsojo, lyg atsiklausdamas manęs.

-Žinau kas yra Simon. Jis vienas garsiausių įrašų vadovas, keista būtų, jei jo nežinočiau. Jis neatrodo labai draugiškas žmogus, bet žinau jį iš televizijos. Iš kur jūs jį pažįstate?- susiraukiau.

-Mes pažįstam ne tik jį. Daug kitų garsių vadovų ir jie dažnai atsiunčia mums, na Blake, kelias grupes kurių dainas jis įrašo. Mes taip ir susipažinome,- Chris nusišypsojo.

-Tikrai? Jūs dainuojat?- išpūčiau akis.

-Nežinojai?-Chris nusijuokė iš mano reakcijos. Papurčiau galvą.- Gal kada prie progos,- Chris mirktelėjo ir aš išsišiepusi linktelėjau.- Ką šiandien veiksi?

-Nežinau. Tikriausiai pakalbėsiu su merginomis, gal jos norės susitikti,- trūktelėjau pečiais ir Christopher veide vėl atsirado šypsena.

-Kartais aš taip pavydžiu tavo gyvenimo,-  Chris papurtė galvą ir paėmė puodelį į rankas.

-Dėl nuostabių draugų, tiesa?- pakilnojau antakius vis dar nepaslėpdama šypsenos. Chris vėl ėmė juoktis. Man jau ima mausti skruostus nuo šypsenos.

-Tu tokia miela,- Christopher papurtė galvą ir gurkštelėjo arbatos. Pasekiau jo pavyzdžiu.

Tik dabar pastebėjau, jog prie arbatos puodelių lėkštutėse pūpsojo ir gabalėlis šokoladinio torto.
Prisimerkusi pakėliau akis į Christopher, kuris mirktelėjo man, vėl priversdamas išsišiepti. Rimtai. Myliu jį.

-Taigi, būtų pats metas pasakyti apie tavo susimąstymą,- vėl užvedžiau temą ir Chris paslėpęs šypseną dramatiškai atsiduso.- Pats pasikvietei!- nusijuokiau.

-Žinau, kad pats pasikviečiau. Tiesiog pamiršk tai. Geriau papasakok... Nežinau. Papasakok kaip gyvenaso su Erick,- Christopher trūktelėjo pečiais. Į galvą dingtelėjo viena mintis.

-Labai gera tema. Noriu kai ko paklausti. Erick. Jis labai keistai elgiasi. Ar tai yra normalu?- susiraukiau ir Chris nusijuokė.

-Nežinau ką tu turi omenyje keistai. Galėtum duoti bent pavyzdį, bet jis Erick. Taip. Jis keistas,- Christopher privertė vėl mane nusijuokti.

-Jokių pavyzdžių,- pasakiau tiek sau, tiek jam, kai priešais save išvydau Erick veidą.- Jis tiesiog keistai elgėsi, todėl norėjau pasitikslinti,- šyptelėjau. Chris vėl šyptelėjo ir linktelėjo.

Su Chris pabuvome kavinėje apie valandą. Pokalbiai buvo bereikšmiai, bet šypsenos nepaliko mūsų veidų. Galvojau nualpsiu, kai atsisveikinant jis smarkiai suspaudė savo šiltame glėbyje. Tikrai nenorėjau išsiskirti su juo, o ypač kai mačiau kokios nuotaikos jis buvo prieš man pasirodant.
Šiuo metu einu namų link, tuo pačiu metu ištiesusi telefoną priešais save. Su merginomis susiskambinome vaizdo skambučiu.

-Tu net neįsivaizduoji, kaip visų aš jūsų pasiilgau. Atvažiuokit visos pas mane. Pabūsim kartu, nes kai Blake ar kažkas iš jų šalia man labai keista ir nemalonu. Mergaičių vakaras, gerai?- Perrie su šypsena įsiūlė mums vakarą pas ją.

-Jei Blake nebus namie, paliksiu raštelį. Man įdomu ar jis rūpinsis manimi kai viskas ką jis daro, tai praleidžia naktis pas Lisa,- pavarčiau akis su šypsena.

-Taip jam ir reikia,- Leigh-Anne mirktelėjo taip pat su šypsena. Panašu, jog visos merginos šiandien geros nuotaikos. Visai kaip ir aš.

Grįžusi namo, namus radau visiškai tuščius. Na, gal taip dar ir geriau. Persirengusi susiradau lapelį ir parašiau, jog šiąnakt negrįšiu, o kitoje lapuko pusėje, dėl savo pačios saugumo parašiau, jog būsiu su merginomis.
Įsidėjau į kuprinę kažkiek drabužių ir higienos priemonių. Žinoma, piniginę, nes tikrai apsilankysime parduotuvėje ir mėgstamiausią kombinezoną miegojimui.
Pas Perrie nusigavau maždaug per valandą. Ėjau pasivaikščiodama, nes reikėjo laukti Perrie žinutės su adresu. Kai ją gavau mano žingsniai paspartėjo, bet vistiek prie jos namų atsiradau tik už valandos.

-Sveika!- Perrie su didele šypsena įsileido mane į savo jaukius namus. Jie nebuvo labai maži, bet mūsų su Blake namai didesni. - Jauskis kaip namie. Merginos tuojau...- ją pertraukė mažas pūkų kamuoliukas, kuris amsėdamas nuliuogsėjo laiptais. - Susipažink, tai Hatchi,- Perrie nusijuokė, o pomeranijos špicas glaustėsi prie mano kojų. Nusijuokusi pritūpiau ir paglosčiau šunytį.- Jį man padovanojo mano buvęs,- Perrie veide atsirado keista išraiška, todėl atsitraukusi nuo šuns apsikabinau draugę.

-Jis nevertas tavęs, Pezz. Pats kaltas, jog judu išsiskyrėte. Esu įsitikinusi, jog neras geresnės už tave,- paguodžiau ją ir jos veide vėl pasirodė šypsena, kol jos šunytis pavydėdamas amsėjo ant mūsų.
Su šypsena atsitraukiau nuo Perrie.

-Šiandien jokių vaikinų,- Perrie sudraudė tiek save tiek mane. Linktelėjau visiškai tam pritardama.- Leigh-Anne ir Jesy jau pakeliui. Eime į svetainę, sulauksime jų ir galėsime nuvažiuoti iki parduotuvės kažko skanaus,- Perrie mirktelėjo ir aš išsišiepusi nusekiau ją į svetainę, o mane palydėjo ir mažius Hatchi, eidamas greta.

Esu beveik įsitikinusi - šiandienos nuotaikos man niekas negali sugadinti.

Nuotraukoje viršuje - gražuolis džentelmenas Hatchi 💜🐶

We Are Who We Are ✨Where stories live. Discover now