We Are Who We Are ✨

2 Sezonas 12 Dalis

Lyg nujausdamas Erick kelias metrais nutolo nuo manęs prieš pat ateinant Blake. Brolis su mano mylimu vaikinu išėjo į mūsų nedidelę studiją namuose. Ją Blake gerokai paremontavo kol manęs nebuvo, bet joje paskutiniu metu nesilankiau. Išties, turėčiau lankytis, nes greičiausiai su mama grįšiu į mūsų namus, kai jai baigsis komandiruotė. Nežinau ar Blake norės, jog gyvenčiau su juo.
Nenoriu apie tai net galvoti.
Šyptelėjau kai sulaukiau skambučio iš Leigh. Turėjau tai nuspėti.

-Kaip suprasti nesakyti merginoms? Juk žinai kaip jos laukia šito!- Leigh buvo kiek pikta.

-Leigh, mieloji, ar galime pasikalbėti akis į akį? Viską tau papasakosiu,- suzyziau.

-Na gerai. Bet kokiu atveju, ne šiandien. Tu juk būsi su savo vaikinu, o aš eisiu susitikti su Andre, tad nebent rytoj,- ji atsiduso.

-Kas toks yra Andre?- susiraukiau.

-Jis... Tu nežinai? Mudu juk draugaujame jau kelis mėnesius,- mergina paaiškino.

-Kodėl man nieko nepasakojai?- kilstelėjau antakius.

-Nežinau. Tikriausiai pamiršau. Nepyk. Žodžiu, mes atsiskaičiusios. Važiuok šiandien pas Erick, o visi žinos jog tu pas mane. Tiesiog noriu, jog papasakotum visiems viską kuo greičiau.

-Gerai,- šyptelėjau.

Aš tikrai pasistengsiu.

Dėkui Dievui, kai reikėjo išeiti vos po kelių minučių kai išėjo Erick, Blake nieko neklausinėjo. Prisimerkusi įsėdau į Erick automobilį. Tikiuosi Blake nematys šito.
Erick išsiviepęs sedėjo ir laukė kol kažką pasakysiu.
Tylėdama pavarčiau akis ir priglaudžiau galvą prie šalto stiklo. Erick lyg sunerimo ir pasilenkęs nužvelgė mano veidą.

-Nieko nepasakysi?- vaikinas neištvėrė.

-Pasakysiu. Jei tu nevažiuosi, Blake tuojau ateis ir tau padės,- pasakiau piktai.

Erick pakreipęs galvą linktelėjo ir nieko nebesakęs užvedė automobilį. Vaikinas visą kelią tylėjo, tačiau vos sustojome jo nuostabiame kieme durelių užraktas caktelėjo. Jis mus užrakino.
Prisimerkusi nužvelgiau žaliaakį. Erick neatitraukė akių nuo manęs ir laukė tylėdamas. Neištvėrusi šyptelėjau, dėl keistos įtampos.

-Kodėl taip žiūri? Ar mes neisime į vidų?- pakėliau antakius.

-Kas tau?- jis atsakė klausimu.

-Man viskas gerai. Eime į vidų. Man šalta,- pasakiau ir to užteko. Erick atrakino mašiną ir vos po kelių minučių buvome jo šiltuose namuose.

-Ar tu alkana?- Erick paklausė. Papurčiau galvą meluodama. Išties visai kažko norėčiau.

Erick suėmė mano delną ir ėmė temptis į savo kambarį.
Sukikenusi sekiau paskui jį ir kai atsidūrėme ten, buvau apkabinta.
Įkvėpiau jo nuostabaus kvapo ir užsimerkiau.
Aš turėčiau paklausti jo, kodėl jis tiek laiko su manimi nesusisiekė ir kodėl jis taip staiga sugalvojo mane pamatyti. Pakėliau akis į vaikiną ir jis šyptelėjęs mirktelėjo.
Ne. Neklausiu.

-Ką nori veikti?- Erick sumurmėjo man į ausį nusiųsdamas šiurpuliukus mano kūnu. Panašu, jog jis taip daro specialiai.

-Gal pažiūrėkime filmą?- pasiūliau.

-Žinoma. Kodėl gi ne,- jis, spustelėjęs mane glėbyje, paleido ir abu įsitaisėme ant jo lovos.

Erick ieškojo filmo, kurį galėtų įjungti ir jis domintų abu mus, o aš į jį tiesiog spoksojau. Vaikinas pajutęs tai atsisuko ir šyptelėjo, tuomet giliai atsiduso ir jau paslėpęs šypsnį nužvelgė visą mano veidą. Šyptelėjau.
Jis labai keistai elgiasi. Erick delnas atsirado ant mano skruosto ir jis jį paglostė. Netvėrusi pabučiavau šiltas jo lūpas ir vėl atsitraukiau. Erick nusišypsojo ir papurtė galvą, o tuomet vėl susitelkė ties filmo ieškojimu, kuomet jo ranka ilsėjosi ant mano pečių.

Vėl užsimerkusi prisiglaudžiau prie vaikino. Jis kažkoks keistas. Man smalsu, ar tai galėtų kažkaip būti susiję su tuo reikalu, kuomet jis mane buvo pamiršęs. Nenoriu galvoti, jog Erick mane išdavinėja, bet tai vienintelė į galvą šaunanti mintis.

-Žiūrėk, šitas tau turėtų patikti, - Erick vėl šyptelėjo man ir padėjęs kompiuterį kiek toliau nuo mūsų ir smarkiai suspaudė mane savo glėbyje. Nusišypsojau prisiglausdama prie jo krūtinės.

Filmas buvo įdomus tik dėl vienos priežasties - Erick šalia. Išties net nežinau apie ką buvo filmas, tačiau tai, jog jo ranka buvo mano plaukuose ir retkarčiais gaudavau bučinį į plaukus buvo tikrai geriau nei filmas.

-Ar tu alkana?- jis paklausė filmui įpusėjus. Pakėliau akis į žaliaakį.

-Kodėl to klausi? Ar tu alkanas? - susiraukiau.

-Ne, tačiau žinau, jog tu turėtum būti alkana. Nemačiau, jog valgytum pietus, o jau vakaras. Tu juk alkana, taip?- Erick kilstelėjo antakius.

-Truputį, bet pavalgysiu vėliau, - nusižiovavau vėl prisiglausdama prie jo. Jis nusijuokė ir apglėbė mane.

Erick ėmė švelniai vedžioti pirštu per mano ranką taip kutendamas mane. Su šypsena vėl pakėliau akis į Erick ir sulaukiau ilgo bučinio. Vaikinas prispaudė mane prie savęs parodydamas, jog tikisi daugiau nei bučinio.
Visuomet kai jis yra šalia nesugebu galvoti apie nieką kitą apart jį, o kai jo nėra niekas nepasikeičia - jis vistiek mano galvoje.
Man smalsu kiek toli jis norėtų eiti. Tiek dabar, tiek vėliau. Ar Erick planuoja dar rimtesnius santykius? Ar jis galvoja, jog šitiek užteks? Bet kokiu atveju, aš jam pritarsiu. Nesvarbu ką jis galvoja, aš sutiksiu su viskuo, nes aš apsėsta jo. Negaliu nė minutės be Erick ir tai man taip nepažįstama.

Nespėjau net susiprasti ir kambarys užtemo, užuolaidos buvo užtrauktos, filmas išsijungė. Drabužiai nuo kūnų dingo akimirksniu, tačiau nei vienas iš mūsų tam neprieštaravom.
Ne kartą esu sau minėjusi, jog mielai leisiu jam ir tik jam atimti mano nekaltybę. Na, niekas nepasikeitė. Jis ir gavo šį žygdarbį.
Ar aš gailėsiuosi? Tikriausiai. Ar aš viską sustabdysiu ir neleisiu jam pasiekti savo tikslo? Tikrai, kad ne.