We Are Who We Are ✨

2 Sezonas 9 Dalis

Atrodo, jog laikas praleistas su Erick bėga greičiau nei įprastai.

Kuo liūdnesniu veidu nužvelgiau į mašiną įsėdantį vaikiną, kuris mirktelėjo man. Nusišypsojau ir nužvelgiau kaip jis išvažiavo iš kiemo.
Atsidususi grįžau į namus. Blake jau netrukus grįš, o aš visiškai to nenoriu. Myliu Blake, tačiau dievinu Erick ir tai kaip jis sugeba su manimi elgtis.

Telefonas suvibravo rankoje ir žvilgtelėjau į Erick žinutę.

Erick: Pasiilgau tavęs, mažute

Jade: Tu vos ką tik išvažiavai

Erick: Ar tai neleidžia man tavęs pasiilgti?

Jade: Tu keistas

Erick: Žinau

Prunkštelėjau nuo tokio bereikšmio pokalbio. Su šypsena vėl pasidariau mėgstamiausios arbatos ir įsitaisiau svetainėje ant sofos. Namų durys trinktelėjo ir aš stebėjau duris į svetainę, laukdama kol pamatysiu Blake.
Suraukiau antakius pamačiusi Christopher.

-Labas,- jis lyg niekur nieko pasisveikino.

-Chris?- papurčiau galvą ir padėjau puodelį karštos arbatos ant stalo.

-Taip?- vaikinas kilstelėjo antakius ir prisėdo šalia.

-Ką čia darai taip vėlai? Kur Blake?

-Aš atėjau aplankyti tavęs, o Blake pas Lisa. Vėl,- Christopher nusijuokė keistu juoku, man negirdėtu.

-Ar viskas gerai? Tu keistas,- sumurmėjau.

-Man viskas gerai. Geriau papasakok kaip tu,- jis nusišypsojo ir pasirėmė į sofos atlošą alkūne.

-Neturiu ką pasakoti,- trūktelėjau pečiais, tačiau negalėjau ignoruoti jo keistos šypsenos ir nuotaikos.

-Gerai, negaliu tau taip paprastai meluoti,- Christopher surimtėjo atsisėsdamas tiesiai. Dar labiau susiraukiau nužvelgdama vaikiną žvelgiantį į grindis. Laukiau pratęsimo. - Aš turiu dėl tavęs pačios sumeluoti, tačiau Blake viskas gerai ir tu dėl jo nesijaudink. Aš čia dėl to, jog nebūtum viena ir neatsibostum Erick, kuris taip pat tave paliko vieną su mano liepimu.

-Kas nutiko Blake?- išpūčiau akis.

-Jam viskas gerai. Tu manęs visai nesiklausai,- Chris pavartė akis ir vėl atsisuko į mane.- Nepasiūlysi arbatos?

Porą valandų prasedėjome su Chris prie arbatos puodelių. Jis neišsidavė kas vyksta, o aš ėmiau išties nerimauti. Chris taip niekada nesielgdavo, o Blake nebūtų manęs palikęs vėlų vakarą vieną su vaikinu, o ypač Chris.
Tiesą sakant, pati jaučiuosi kiek nejaukiai, kadangi jis nenuleidžia žvilgsnio nuo manęs.
Pasimuisčiau ir mintyse dėkojau Dievui, jog jis nuleido akis į telefoną.
Nesuprantu kodėl taip jaučiuosi, jei nebijodavau jo ir mielai prisiglausdavau.

-Greit atvažiuos Erick ir Joel, nes tu nenori su manim bendrauti,- Chris pasakė ir aš susiraukiau.

-Kodėl taip sakai?- atsisukau į jį.

-Aš juk ne dieną pažįstu tave,- jis nusišypsojo.- O Erick parašė, jog jūs gerai sutarėt, o su Joel tu visuomet sutardavai.

-Bet Chris tu mano d...

-Aš buvau tavo draugas ir dabar matau, jog tu dėl kažkokių priežasčių vengi manęs. Tai nėra labai svarbu, aš nesiruošiu tavęs spausti dėl mūsų draugystės,- Christopher šyptelėjo ir vėl nuleido akis.

Nenorėčiau tavęs prarasti, kaip draugės,- Christopher balsas iš anksčiau nuskambėjo galvoje.
Patempiau lūpą ir pamiršusi visus nepatogumus prišokusi apsikabinau draugą.