We Are Who We Are ✨

20 Dalis

-Nėra ko pasakoti,- Jesy nejaukiai nusijuokė.

-Ką veikėte palapinėje?- pasirėmiau galvą, padėdama alkūnes ant stalo.

-Jade,- ji išsišiepusi numykė.

-Neturiu omeny nieko nešvankaus. Kalbu apie tave ir tą, kurio vardo vėl neprisimenu,- prisimerkiau, norėdama atrodyti pikta.

-Ar jo vardas ne Zabdiel?- Perrie susiraukė. Trūktelėjau pečiais ir sukikenau.

-Manau, kad taip,- Leigh-Anne pritarė.

-Mes nieko neveikėme. Tiesiog pasikal...

-Apie ką?- pertraukiau ją.

-Būtum tobula detektyvė, meile,- Perrie, sėdinti netoliese, pasakė šiek tiek pasilenkdama manęs link ir lūpomis atsiuntė bučinį.
Atsakiau jai tuo pačiu ir vėl atsisukau į Jesy, kuri šypsojosi nuo mūsų mielumo.

-Na... Mes tik kalbėjomės apie jus, na apie vakarą tenais, jog tai buvo gera mintis,- ji trūktelėjo pečiais, kol aš spoksojau į ją laukdama kažko daugiau. Kitaip to nepavadinsi - spoksojau.- Tuomet mudu...- Leigh-Anne numykė tą 'aww', dėl ko Jesy piktai nužvelgė ją.

-Nagi!-suzyziau.

-Tikiuosi netrukdau, bet noriu...-Blake įlindo į virtuvę.

-Trukdai,- visos trys pasakėme, kol Jesy jautėsi puikiai.- Nepyk, myliu tave, bet tu labai nelaiku,- pridėjau. Blake tik linktelėjo ir dingo.- Prašom,- pasakiau savimi pasitikinčiu balsu.

-Mes tik pasišnekėjom. Nežinau kodėl jūs taip sureikšminote. Net nemanau, kad aš jam patinku, nes mes labai minimaliai kalbėjome,- Jesy pavartė akis.

-Jeigu tu kažką slepi...- prisimerkiau, lyg norėdama jai grasinti.

-Nieko neslepiu. Argi galėčiau?- Jesy nusišypsojo velniška šypsena, o tuomet nusijuokė.

-Einam. Man įdomu ko Blake norėjo, nes Jesy vistiek mums tik meluoja,- Perrie dramatiškai atmetė plaukus ir atsistojo, o tuomet buvo persmelkta Jesy piktu žvilgsniu.- Juokauju. Eime,- ji tik mirktelėjo ir čiupo mane už rankos, dėl ko aš nusijuokiau.
Buvau nutempta į svetainę, kur vaikinai ilsėjosi ant sofų ir apie kažką kalbėjo, kol tuo tarpu nuo mano veido nedingo šypsena.

-Prisipažink, ką tu jai įdedi į arbatą. Duosiu jai bet ką, kad ji visada tokia būtų,- Perrie gan piktai pasakė Šokoladukui, kuris atrodė pasimetęs. Nusijuokiau.

-Ten tiesiog arbata,- jis susiraukė.

-Tuomet tau teks daryti ją dažniau,- Blake pritarė Perrie ir pasikvietė mane prie savęs. Šalia jo vietos prisėsti nebuvo, tačiau su šia mintimi, buvau staigiai pasodinta ant brolio kelių, jo paties pagalba. Atsidusau ir su šypsena nužvelgiau brolį.

-Ką norėjai pasakyti?- kilstelėjau antakius.

-Mes galvojome važiuoti į studiją, bet būtume nevažiavę jei tu...

-Atsiprašau, kad pertraukiu, bet mes kas, siena?- Leigh-Anne caktelėjo liežuviu. Kambaryje pasklido visų vaikinų juokas.

-Ne, bet ji mano sesutė. Jei ji blogai jausis, man bus sunku dirbti,- Blake pasiaiškino.

-Aš jaučiuosi puikiai. O net jei mylimiausioji Leigh-Anne būtų siena, važiuok ir dirbk, jei tau reikia,- pasakiau ir žvilgtelėjau į Leigh-Anne, kurios rankos buvo sudėtos ant liemens, rodydamos netikrą pyktį. Nusiunčiau jai oro bučinį ir ji nusišypsojusi papurtė galvą.

-Jūs mokat ispaniškai?- Erick paklausė, kuomet jo žvilgsnis šokinėjo nuo manęs iki merginų sėdinčių ant kitos sofos.

-Ne,- Perrie atsakė,o mes visos pritariamai papurtėm galvas.