We Are Who We Are ✨

24 Dalis

Atrodo, jog vos sumerkiau akis, iškart ir pabudau.

Gulėjau kitoje lovos pusėje nei užmigau ir buvau prie savęs ,kiek tik įmanoma, prisitraukusi Erick. Jo rankos taip pat buvo apglėbusios mane, todėl mano veidas buvo prie pat jo krūtinės.

Neįsivaizduoju kaip žmonės šitaip visą laiką miega filmuose. Man, asmeniškai, šitaip yra nepatogu ir trūksta oro. Visa ta skleidžiama šiluma...
Atsimerkusi pakėliau galvą ir nužvelgiau vis dar saldžiai miegantį Erick. Net nežinau, ar mudu galima suprasti, kodėl mes miegame vienoje lovoje.
Taip, aš buvau išgąsdinta ir man reikėjo apkabinimo. Blake buvo piktas,o Erick buvo vienintelė išimtis, nes jis viską matė.
Nesijaučiu blogai, dėl to įvykio, bet nenorėčiau likti visai viena. Pirmą kartą gyvenime.

Erick sujudėjo, šiek tiek suspausdamas mane,o tuomet atleisdamas. Jei aš jį pažadinau...
Atrodo, jog jis vis dar miega, kadangi jis nebekrutėjo. Giliai įkvepiau.
Erick ranka atsirado ant mano plaukų ir ėmė juos glostyti. Šyptelėjau.

-Labas rytas,- pasisveikinau.

-Rytas,- Erick kimiu balsu atsakė. Po kelių tylių minučių, jis suėmė mano skruostą ir pakėlė mano akis, jog mes vėl sudarytume akių kontaktą. Pasirodo, jam tai labai svarbu.- Kaip jautiesi?- Erick vis dar apsiblaususiomis akimis žvelgė į mane, nenusukdamas žvilgsnio.

-Gerai. Ačiū,- šyptelėjau. Erick prisimerkė.

-Tu esi pirmas žmogus, kurį mačiau šitaip neramiai miegant. Ar tu kažką sapnuoji?

-Ne,- papurčiau galvą.- Visiškai nieko nesapnuoju. Nepamenu dienos, kai kažką sapnavau,- šyptelėjau.

-Keista...- jis sumurmėjo, bet nenuleido žvilgsnio nuo manęs.- Vakar buvo atejęs Blake. Norėjo su tavimi pakalbėti, bet sakiau, jog pakalbėsite rytoj, tai yra, šiandien,- Erick pranešė. Linktelėjau.

Blake nebūtų Blake. Jis nepagalvojęs pasako dalykus, bet po to, bent jau, nebijo atsiprašyti, nors niekada neprašiau, jog jis tai darytų.

-Manau, reikia keltis,- šyptelėjau. Erick akys vėl susiaurėjo, lyg stengdamasis iš akių įskaityti mano mintis. Dar kartą šyptelėjau ir vaikinas linktelėjo.

Atsisėdau lovoje, o Erick padarė tą patį. Kūną iškart persmelkė šaltis, nes Erick šiluma nebešildė manęs. Jis nesupratęs, kodėl stebiu jį, susiraukė, tačiau netrukus buvo apkabintas manęs, kas privertė jį tyliai nusijuokti.

-Eik. Blake tavęs jau nuo vakar laukia,- Erick paragino mane lipti iš lovos ir aš linktelėjau.

Kai grįžau nusipraususi, Erick kambaryje nebebuvo. Persirengiau iš pižamos į kasdieninius drabužius ir nuėjau į virtuvę, kur Blake gėrė kavą.
Man įėjus į virtuvę, Blake tuojau atsistojo nuo kėdės, bet jam nespėjus nieko pasakyti apsikabinau brolį.

-Aš a...

-Tu nieko nepadarei ir neturi atsiprašyti,- papurčiau galvą ir atsitraukiau nuo jo.- Man viskas gerai. Mudu su Erick nedraugaujam,- pertraukiau jį.- Norėsi šiandien pažiūrėti filmą? Seniai žiūrėjome.

-Gerai. Žinoma, pažiūrėsime, - Blake atsiduso ir aš nusišypsojau. Erick įėjo į virtuvę ir nieko nesakęs paėmė du puodelius.

-Ką šiandien veiksi?- pasidomėjau ir priėjusi prie Erick atimiau vieną puodelį iš jo, kol jis neįdėjo man antro šaukštelio cukraus prie kavos. Jis tik kreivai nužvelgė ir užpylė tiek man, tiek sau kavos.

-Dar nežinau. Jei norėsite, galėsim vėl važiuoti į studiją, o jei ne, tuomet aš... Net nežinau. Arba būsiu namuose, arba važiuosiu iki Lis,- Blake trūktelėjo pečiais.

-Bet...- suraukiau nosį, galvoje ieškodama žodžių jai apibūdinti,- ji net ne mergina. Ji barbė,- pasišlykštėjusi pasakiau.

-Pritariu. Dar suluš,- Erick pasakė ir dėl to Blake kartu su juo nusijuokė, bet aš to priežasties nesupratau.

Gurkštelėjau karštos kavos ir nužvelgiau besišypsantį brolį bei Erick. Puiku, jog jie taip pat greitai susitaiko, kaip ir mes su Blake. Dar vakar Erick atrodė piktas ant Blake, bet šiandien - lyg nieko nebūtų nutikę.

Visą dieną praleidome savuose kambariuose, o kai vakare nuėjau į Blake kambarį jis buvo tusčias.
Nupėdinau iki Erick kambario. Pabarbenau į duris ir sulaukusi leidimo užeiti įėjau į jo kambarį.

Erick sedėjo ant lovos su telefonu rankose, taip pat buvo įjungtas televizorius, kuriame rodė kažkokią laidą.

-Gal žinai kur Blake?- paklausiau, eidama iškart prie reikalo.

-Jis liks per naktį pas Lisa. Ar kas nors nutiko?- vaikinas susiraukė.

-Mes planavome pasižiūrėti filmą kartu,- trūktelėjau pečiais.

-Jei nori, galim mes pažiūrėti kartu,- jis pasiūlė užrakindamas savo telefoną.

-Netrukdysiu?- šyptelėjau, lyg mažas vaikas. Jis tik piktai prisimerkė. Su šiuo jo gestu, Erick kambario durys užsidarė ir aš atsiradau ant jo lovos.

Žaliaakis tik papurtė galvą ir ėmė ieškoti kokio nors filmo, o tuomet man dingtelėjo mintis.

-Žinai, nenoriu žiūrėti filmo,- atsisukau į jį. Erick susiraukė ir kreivai nužvelgė mane, atitraukęs akis nuo televizoriaus. Iš jo žvilgsnio supratau, apie ką jis pagalvojo.- Ne,- ėmiau purtyti galvą ir Erick veide išaugo šypsena.- Papasakok dėl ko tu čia,- pakreipiau galvą.

Erick nusuko akis į grindis, paslėpdamas šypseną, bet po kelių sekundžių jis vėl atsisuko į mane.

-Gerai,- jis linktelėjo. Taip paprastai?

-Gerai?- susiraukiau.

-Bet po to, man papasakosi dėl ko tu esi čia,- Erick pasakė. Žinoma. Juk negali būti taip paprasta.

Taip pat nusukau akis.

Galiu jam papasakoti, tiesa? Blogiausiu atveju, pasakysiu, kad prastai jaučiuosi ir pabėgsiu. Na, po to bus sunku. Bet net jei ir papasakosiu - juk vistiek tiesa kažkada išlys. Tos dienos aš nelaukiu labiausiai.

-Gerai,- taip pat linktelėjau.

-Gerai,- Erick nusišypsojo, gavęs jam tinkamą atsakymą. - Pradėkime nuo to, jog aš turiu abu tėvus ir seserį. Ji yra ispanijoje, tad apie ją net nepasakosiu. Mano... Mano tėvas yra priklausomas nuo narkotikų ir alkoholio. Aš su jais gyvenau visada, iki kol pradėjau pastebėti, jog mama kenčia jo smurtą. Nupirkau mamai naujus namus, o tėvas nežino kur jie. Tą kartą kai buvai grįžusi, jis buvo parėjęs. Blake man jau seniai sakė, jog palikčiau jį vieną, kas galbūt privers susimąstyti jį sutikti su gydymu, nes kol kas, jis bėga nuo visko, atsisako gydytis,- jis trumpai papasakojo, nors tai ir buvo ilgiausia kalba, kurią jis sakė prie manęs.- Tavo eilė,- Erick pridūrė.

-Aš labai tave užjaučiu,- papurčiau galvą.- Kaip jaučiasi tavo mama?- susiraukiau.

-Jai viskas gerai. Ji jaučiasi puikiai,- Erick vėl trumpai atsakė.

Nužvelgiau vaikino veidą, kurio akys nežvelgė į manąsias, bet po šių mano minčių, Erick pakėlė jas, vėl sudarydamas akių kontaktą, kuris privertė visą odą pašiurpti.

-Dabar tavo eilė. Pradėk.