2 Sezonas 13 Dalis

76 3 0
                                    

Tai buvo naktis, kai miegojau ilgiausiai. Apie dvyliką valandų praleidau lovoje, šalia Erick. Šalia nuogo Erick.
Jis miegojo ilgiau nei aš, tad turiu nuojautą, jog kol miegojau aš, nemiegojo jis.

Pakėliau akis į miegantį ir lengvai pažeidžiamą vaikiną šalia. Ėmiau glostyti jo švelnią odą ir atsidusau. Tuomet vėl nužvelgiau miegantį Erick ir prisiglaudžiau prie jo nuogos krūtinės. Vaikinas miegodamas apkabino mane. Nežinau kaip reiks su juo bendrauti dabar, bet ši naktis buvo geriausia mano gyvenime ir visa ta gėda kurią greičiausiai teks patirti šiandien.

Sukandau apatinę savo lūpą, kai Erick ranka nusileido žemiau mano nugaros, ten kur tikrai neturėtų būti.

-Labas rytas,- kimus balsas sumurmėjo. Jis tikriausiai nėra tikras, ar aš nemiegu.

-Labas, - taip pat pasisveikinau. Erick suspaudė mane prie savęs.

-Kaip pailsėjai? - jis sukuždėjo man prie ausies.

-Gerai. O tu?

-Puikiai, - vaikinas paglostė mano plaukus. Nusišypsojau. - Pažiūrėk man į akis.

Pakeliau akis į vaikiną ir jis perbraukė pirštais per mano skruostą.

-Gailiesi? - jis paklausė. Kodėl tai pati dažniausia frazė po sekso? Filmuose, knygose ir visur kitur.

-Ne, - papurčiau galvą. Sulaukiau bučinio.

-Eisi į dušą? - Erick paklausė. Linktelėjau. - Aš tuo tarpu paruošiu mums pusryčius,- Erick šyptelėjo.

Sutikau su juo ir Erick pakilo iš lovos. Užsimerkiau, kol jis apsirengė ir kai gavau bučinį atsimerkiau. Erick padavė man savo marškinėlius nujausdamas, jog nepakilsiu iš lovos kol jis bus kambaryje.
Būdama po antklode apsirengiau juos. Jie buvo gerokai ilgesni nei mano. Su Erick pagalba išlipau iš lovos ir jis palydėjo mane iki vonios kambario, o prieš uždarant duris sulaukiau dar vieno bučinio. Tai yra tikras rojus.

Nusipraususi išėjau iš vonios kambario. Skruostai tapo raudoni, kai patalynė buvo pakeista. Jis viskuo pasirūpino. Numanau, jog Erick žino, kaip galėčiau dabar jaustis, todėl jis taip manimi ir rūpinasi.
Durys atsidarė ir žalios akys nužvelgė visą kambarį, o tuomet sustojo ties manimi.

-Tu jau? Eime, paruošiau pusryčius, - Erick pakvietė šyptelėjęs ir ištiesė ranką į mane. Kiek baikščiai nužvelgiau mylimąjį, tačiau tuomet įsikibau į jo didelę ranką, kuri vakar nepasitraukė nuo mano kūno, ir nusekiau paskui jį į virtuvę.

Erick kas kelias sekundes žvilgtelėdavo į mane. Aš tylėjau ir tai, tikriausiai, kėlė nerimą jam.
Aš nesigailiu. Myliu jį ir apie tai jau svajojau, tačiau man šiek tiek... Gėda? Jaučiuosi keistai ir man smalsu ar jis jaučiasi taip pat.
Kai Erick šiltas delnas atsirado ant mano rankos pakėliau akis į jį. Erick šyptelėjo pagaliau sulaukęs ilgo ir malonaus abiejų mūsų akių kontakto.

Po pusryčių Erick paragino mane nueiti į kambarį, o pats sakė nuėjęs į tualetą ateis pas mane.
Padariau taip, kaip jis ir sakė.
Atsiradus kambaryje, atsiguliau į lovą, nes labai nemaloniai maudė galvą. Nusižiovavusi užsimerkiau ir atsimerkiau tik kai Erick įėjo į kambarį.

-Princese, kas nutiko?- vaikinas atsargiai perbraukė pirštu per mano liemenį.

-Viskas gerai,- šyptelėjusi atsisėdau ir nužvelgiau Erick pavargusiu žvilgsniu. Ar gali būti, jog kuo ilgiau aš miegosiu, tuo labiau miego norėsiu?

-Tu tuo tikra? - vaikinas apkabino mane viena ranka. Jis tikriausiai galvoja, jog šitaip elgiuosi dėl vakarykščių nuotykių.

-Taip. Man viskas gerai. Šiek tiek skauda galvą, bet viskas gerai, - nusišypsojusi apsikabinau Erick, tikėdamasi, jog jis negalvos apie mūsų naktį ir nebegėdys manęs.

Erick švelniai apglėbė ir pasiūbavo su manimi glėbyje. Tuomet giliai atsiduso ir spustelėjo mane.
Kodėl jis taip dūsauja? Ar aš padariau kažką ne taip?
Pasimetusi pakėliau akis į mylimą vaikiną. Jis nusišypsojo man ir aš šyptelėjau.
Kodėl mums taip nejauku?

-Ar viskas gerai?- paklausiau vėl nužvelgdama jo veidą.

Sulaukiau švelnaus skruosto paglostymo ir šyptelėjimo. Erick tylėjo spoksodamas į mane.

-Tu man labai patinki, Jade. Labai, - Erick suglaudė mūsų kaktas ir aš nesugebėjau neišsišiepti.

-Tu man irgi, Erick, - atsakiau tuo pačiu ir jo veide atsirado šypsnis.

-Žinau, - vaikinas mirktelėjo, primindamas koks jis išties yra ir aš sukikenau. Žinau, jog jis žino. Erick tai tikriausiai suprato anksčiau nei aš pati.

Erick atsitraukė ir nepaslėpdamas šypsnio paslėpė mano plaukų sruogą už ausies. Tuomet sulaukiau bučinio į kaktą.
Jis norėjo kažką ištarti : vaikino lūpos prasivėrė ir jis nurijo seiles, tačiau joks žodis neišprūdo pro lūpas.
Pagal tai, kaip keistai jis elgiasi pradedu galvoti, jog pats laikas grįžti namo. Erick elgiasi keistai ir aš jaučiuosi kalta ir nervinga dėl to.

-Ką galvoji? - jis sukuždėjo ir aš šyptelėjau.

Galvok. Galvok. Galvok.

-Manau, jog reikės jau eiti. Šiandien Leigh nori susitikti su manimi, - šyptelėjau.

-Taip greitai? - Erick pakėlė antakius. Ar jis nori, jog pabūčiau ilgiau? Nes jei taip, gerai. Aš būsiu.

-Aš nežinau, - suzyziau.

-Nagi, dar pabūk. Dar spėsi su ja susitikti. Aš noriu pabūti su tavimi, - Erick paglostė mano skruostą. Dėl jo mielumo privalėjau apdovanoti jį bučiniu.

Su Erick pabuvau iki maždaug trečios valandos po pietų, o tuomet, kai sulaukiau Leigh skambučio, Erick nuvežė mane į vieną kavinę, kurioje manęs jau laukė Leigh.
Su šypsniu apsikabinau draugę.

-Pasakok viską, kaip jūs pradėjote bendrauti, - Leigh nepasisveikinusi, apart apkabinimo, prabilo.

Atsidusau ir ėmiau glaustai pasakoti apie kiekvieną naktį mano arba jo kambaryje ir kaip taip išsivystė iki pirmojo mano karto su juo. Leigh tylėdama manęs klausėsi.

-Ir dėl kokios priežasties sutikai viską slėpti? Jei jis galvoja apie judu kaip apie rimtą porą, jis nebūtų to net siūlęs.

-Tu galvoji, jog jis tiesiog su manimi žaidžia?- išpūčiau akis.

-Ne... Na, nemanau, jog jis drįstų, nes tu Blake sesuo, bet nerizikuok taip. Ragink jį visiems pasakyti, kitu atveju gali blogai baigtis, mieloji, - Leigh stengėsi mane guosti.

-Bet aš jį...

-Taip. Tu jį myli, - Leigh nusišypsojo padėdama man prisipažinti. Skruostai ėmė rausti. -Net jei jis su tavimi ir žaidžia. Priversk jį pamilti tave bet kokia kaina, - Leigh mirktelėjo. Nusišypsojau.

-O kaip ten su tuo Andre? - kilstelėjau antakį.

-Susipažinau su juo gatvėje. Jis futbolininkas ir mes jau kelias savaites draugaujam. Nebuvo progos visko papasakoti, bet mes nesiruošėme nieko slėpti. Andre man tikrai labai patinka, - Leigh nusišypsojo.

-Nuostabu, jog tu laiminga, - taip pat nusišypsojau.

-Aš noriu, kad ir tu būtum laiminga. Tu tikrai verta daugiau nei turi, - Leigh gurkštelėjo arbatos.

-Turiu keletą minčių naujai dainai,- pasakiau ir Leigh nusišypsojo atsakydama tuo pačiu.

We Are Who We Are ✨Where stories live. Discover now