2 Sezonas 6 Dalis

77 3 0
                                    

Naktis buvo bemiegė.

Nesuprantu, kaip Erick sugeba priversti mane šitaip jaustis. Kaip?
Jis priverčia mane bijoti atlikti bet kokius veiksmus, tačiau tuo pačiu ir žadina manyje ryžtą išbandyti kažką naujo. Jis priverčia mane nepasitikėti savimi, tačiau tuo pat metu mylėti save tokią kokią esu, nes jis mane būtent tokią ir priima. Jis verčia mane verkti dėl jo naktį, bet džiaugtis jo apkabinimais dieną. Jis verčia mane būti kitokia, tokia, kokios savęs aš nepažįstu. Aš jau nebeužsiminsiu apie mintis, kurios šauna man į galvą pamačius jį, nes jos per daug įvairios - nuo džiaugsmo, iki nešvankių dalykų.

Leigh teigia, jog aš įsimylėjusi jį, dėl ko Jesy domisi ar jaučiu drugelius pilve, kai jį pamatau. Tai per daug keistas klausimas. Nėra emocijos, kurios aš nejaučiu pamačiusi Erick. O ir be to, nė nenutuokiu kaip tie drugeliai turėtų pasireikšti. Na, bent jau tiek, kad tai metafora.
Perrie nė neklausinėja. Ji griežtai sako, jog mudu vienas kitą įsimylėję, tik nei vienas iš mūsų sau to nepripažįsta.
Aš tai puikiai sau pripažįstu. Na gerai, sakau, jog nemyliu jo, nors žinau, kad jis man tikrai labai patinka.

Per visą laikotarpį, kol buvome atskirai, aš nesugebėjau jo pamiršti, tačiau jausmai jam tikrai buvo išblėsę. Vos pamačiau Erick, jis ir vėl užkariavo mano mintis.
Visa to geroji pusė yra ta, jog Blake net nenutuokia kas vyksta manyje ir tarp mūsų su Erick.

Nusišypsojau broliui, sėdinčiam šalia ir jis taip pat atsakė šypsena.
Fone rodomas kažkoks filmas, tačiau nei manęs, nei Blake jis netraukė.

-Ar nori ką nors papasakoti?- Blake paklausė nužvelgdamas mano veidą. Nurijau ledų kąsnį ir nužvelgiau ledų indą rankose. Rytoj skaudės gerklę.

-Ar nori ką nors išgirsti?- atsakiau tuo pačiu.

-Būčiau visai nieko prieš,- Blake trūktelėjo pečiais. Nusižiovavau ir tuomet atsidusau.

-Ta liga ir viskas kas vyko, buvo maždaug nuo dvylikos metų, tad kad ir kaip nedraugiškai tai gali nuskambėti, tu buvai vienintelis mano išsigelbėjimas. Tau pasakyti ką tuo tarpu išdarinėjau buvo nedrąsu, nes nepažinojau tavęs. Tad tu sugebėjai vėl mane... Na, padarei, jog aš ir maistas vėl draugautume,- nusijuokiau, šaukšteliu baksnodama į ledus.- Nežinau ką galiu dar papasakoti,- trūktelėjau pečiais.

-Kodėl?- Blake pakėlė antakius, kai pakėliau akis į jį.

-Daugiausia tai buvo mano pačios įtaka,- trūktelėjau pečiais meluodama. Blake linktelėjo, tačiau netrukus buvau apkabinta. - Man viskas gerai, Blake,- vėl nusijuokiau, tačiau ledai rankose neleido jo apkabinti.

-Nesušalk,- Blake pakeitė temą paglostydamas mano pašiurpusią ranką.

-Ar gali man taip pat apie kai ką papasakoti?- pakėliau akis į brolį ir jis kiek susiraukė.

-Ką nori išgirsti? Nieko neslepiu nuo tavęs,- Blake šyptelėjo. Išsišiepiau.

-Papasakok man apie Melisą,- pakreipiau galvą ir jis susiraukė.

-Iš kur tu apie ją žinai?- Blake pasimetė. Nusišypsojau, leisdama jam suprasti, kad į šį klausimą atsakymo negaus.- Dieve, tu... Ir kaip dabar tau paaiškint,- Blake atsiduso.

-Tu ją mylėjai?- prisiglaudžiau prie brolio peties.

-Ji buvo mano pirmoji meilė, sesute,- Blake pasakė kiek atsidusdamas.

-Kokia ji buvo? Papasakok.

-Nesakyk visko būtuoju laiku. Ji juk nemirė,- Blake susiraukė.- Kai ją pažinojau, ji buvo labai miela ir tyli mergina. Iš pradžių mudu visai nesutarėm, tiesą sakant, elgiausi su ja negražiai, tačiau vėliau ėmiau domėtis ja, galų gale pasiūliau draugauti. Čia viskas buvo dar mokykloj, galbūt dvyliktoje klasėje. Žodžiu, esmė tame, kad mes draugavome apie metus, gal net ir daugiau, dabar nepamenu. Buvau dar jaunas, bet jau galvojau apie likusį gyvenimą su ja. Tačiau nutiko gyvenimas ir ji turėjo išvykti į Italiją dėl karjeros. Šiuo metu ji viena geriausių dizainerių visame pasaulyje ir aš didžiuojuosi ja,- Blake trumpai papasakojo.

-Ar judu bendraujate?- vėl susmalsavau. Visą savo smalsumą turėčiau nukreipti kitur, nes kitu atveju nenustygsiu vietoje iki susitikimo su Erick.

-Pirmus kelis mėnesius mes susirašydavome, tačiau vėliau mes ėmėm tolti vienas nuo kito. Ji susirado vaikiną, aš pradėjau...su Lisa, na, tu supranti. Ir tiesiog nebebuvo tikslo jai rašyti,- Blake trūktelėjo pečiais.

-Ar vis dar myli ją?- jaučiausi it romantiniame filme. Noriu tokių santykių su kažkuo, aišku geriausia būtų Erick, bet su laiminga pabaiga.

-Žinoma,- Blake nusišypsojo ir žvilgtelėjęs į mane mirktelėjo.

-Nenori jai parašyti?- suzyziau.

-Juk ką tik sakiau, koks tikslas jai rašyti?- Blake atsiduso, parodydamas, jog jam jau atsibodau.

-Jei tu jai parašysi, kai ką tau papasakosiu,- nusišypsojau broliui ir jis prisimerkė. Neįsivaizduoju ką galiu jam papasakoti, nors ir slepiu nuo jo kelis dalykus.

-Aš netikiu tavimi,- Blake papurtė galvą.

-Tikrai! Aš papasakosiu,- nekantravau. Nėra nieko geriau, kaip patarti kažkam meilės reikaluose. Čia aš tikras talentas.

-Ne. Nerašysiu,- Blake pagalvojęs papurtė galvą ir atsistojo.

-Nagi!- suzyziau. Blake dar kartą papurtė galvą.

-Tiesa, šiandien turėsiu nuvažiuoti iki studijos,- jis pasakė paimdamas vieną saldainį iš lėkštės.

-Prašau,- sumurmėjau pakreipdama galvą.

-Ne, - jis mirktelėjo man ir aš atsidususi sunėriau rankas ant krūtinės.- Bendrauji su mama?- Blake pasidomėjo.

-Retkarčiais. Susirašome,- trūktelėjau pečiais ir vėl pačiupau dėžę ledų, kuri jau buvo tusčia. - Nesąmonė,- sumurmėjau padėdama dėžutę ant stalo.

-Grįždamas iš studijos nupirksiu dar, bet jei susirgsi - aš tavęs neslaugysiu,- Blake pagrasino.

-Lyg tu galėtum,- nusijuokiau. Blake nusivaipė.

-Gerai, aš važiuosiu, o tu nenuobodžiauk. Susirašyk su merginomis ar kažką,- Blake pasakė ir aš linktelėjau.

Jei jis žinotų ką aš veiksiu, jis taip nesakytų.
Kai Blake paliko namus buvo jau penkios valandos vakaro. Apsirengiau mylimiausią savo turimą suknelę ir vėl gal pusvalandį praleidau stengdamasi susitvarkyti su savo plaukais.

Kavinę pasiekti padėjo taksi.
Vieta buvo jaukiai apšviesta ir vien šitai turėjo padaryti mūsų susitikimą įsimintiną.
Na, žinoma ir tai, jog Erick nėra niekur manęs kvietęs, o ypač į kavinę.
Nužvelgiau visą kavinę. Aš tikriausiai truputį per anksti.
Įsitaisiau prie staliuko, esančio prie lango ir nužvelgiau besileidžiančią saulę.

Tereikia sulaukti Erick.

We Are Who We Are ✨Where stories live. Discover now