We Are Who We Are ✨

2 Sezonas 28 Dalis

Rytą, tai yra pirmą valandą dienos, išlipusi iš lovos, nusirengusi nuogai užsimečiau ant savęs kelis kartus per didelį džemperį ir tik dėl nejaukumo, apimoviau ir apatinius, liemenėlę palikusi stalčiuje.
Kas jas išvis sukūrė? Kankinimo įrenginys...

Išlaikiusi rimtą veido išraišką pasidariau sau greitus pusryčius, tačiau išlikti nepastebėtai nepavyko. Blake atėjo į virtuvę prieš pat man iš ten pasišalinant.

-Sveika. Gerai jautiesi? - Blake susiraukė.

-Jaučiuosi puikiai, - net nesistengiau nusišypsoti. Pasitraukusi norėjau pralysti tarpe tarp jo ir durų staktos, tačiau brolio ranka mane sulaikė.

-Jadey, kas nutiko? - brolis švelniu balsu nuramino mane, primindamas, jog jis čia niekuo dėtas.

-Aš... Tiesiog prastos nuotaikos. Prastai miegojau. Jei tu nieko prieš, noriu pabūti savo kambaryje, -atsidusau.- Viena.

-Gerai...Tik...Gal pakviesti merginas? - Blake kilstelėjo antakius.

Jis žino, jog joms aš pasipasakosiu, bet jos ir taip jau viską žino, lygiai taip pat ir tiek pat, kaip ir popierius mano dienoraštyje.

-Nesijaudink dėl manęs. Aš susitvarkysiu,- kuo nuoširdžiau šyptelėjau ir Blake praleido mane iš kambario.

-Tiesa, Erick čia, - Blake pasakė man kiek atsitraukus nuo virtuvės. Sustojau koridoriuje.

Na, kur tas gražuolis išdavikas? Tuoj parodysiu jam, kad čia jam lankytis nevalia. Kaip jis manęs dar nesuprato?

Nedrįsk, Jade. Ne prie Blake. Palik tą šūdžių ramybėje ir tegu gyvena jis savo sumautą gyvenimą be tavęs.

Ačiū, miela sąžine.

-Perduok jam didžiausius linkėjimus, - pasakiau, stengdamasi neparodyti didelio sarkazmo ir pavarčiusi akis dingau laiptų viršuje, jog Blake akys manęs nebematytų.

Pirmas dalykas ką padariau įėjusi į kambarį - vibruojantį telefoną paslėpiau prie dienoraščio, lyg jis būtų dar vienas mano gyvenimo įkaltis.
Vietoj to, kad atsinešusi maistą jį valgyčiau, padėjau jį ant spintelės ir atsigulusi ant nugaros nusukau akis į lubas.
Keistai pasijutusi, pasukau galvą į kairį lovos šoną. Miegantis Erick siluetas šalia privertė mane susiraukti.

Bjaurybė.

Gerai, kad tai tik mano vaizduotė ir tai po kelių mirktelėjimų dingo.
Giliai atsidususi atsisėdau ir pasidėjusi maistą ant kelių ėmiau valgyti.

Jis neatims iš manęs nieko. O ypač potraukio maistui.
Jei jis galvoja, jog sugriovė mano gyvenimą ir tuo džiaugiasi, tegul nustoja - aš esu savimi pasitikinti, nepriklausona moteris. Man iš jo nereikia nieko nuo tos akimirkos, kai susilažino su savo 'draugais'.

Nesvarbu, jog Erick mano viskas, nepamiršiu jo visą gyvenimą ir jau vos po dienos man be galo trūksta jo apkabinimų, šilumos ir prisilietimų. Neįsivaizduoju kaip reikės jo nepabučiuoti, neapkabinti ir nemylėti.
Net jei jis taip ir pasielgė - potraukis jam nedingo. Myliu jį visa savo širdimi ir tai, tikriausiai, jau nebepasikeis.

-Labas, princese, - Perrie su didžiule šypsena įėjo į kambarį, o paskui ją dar dvi nuostabios mano draugės.

-Galvojau Erick mus žvilgsniu nužudys, - Leigh sumurmėjo.

-O aš būčiau nužudžiusi jį ir nužudysiu tave, jei dar apie tai kalbėsi, - Jesy pagrasino ir visos susėdo ant lovos, kol aš tiesiog ramiai valgiau.

-Jade? - Leigh kreipėsi į mane ir aš žvilgtelėjau į ją ir numykiau.

-Mieloji, tu gerai jautiesi?-Perrie sunerimo.

-Jaučiuosi puikiai.

-Bet juk...

-Nenoriu apie tai kalbėti, gerai? Kadangi jūs jau čia, noriu su jumis pažiūrėti filmą ir nekalbėti apie dalykus ar žmones, kurie nėra arba nebėra susiję su manimi. Ačiū, - su šypsena joms pasakiau ir tuomet vėl surimtėjusi pabaigiau savo pusryčius.

-Va čia Jade, kurią noriu matyti, - Jesy pasakė ir įsitaisiusi šalia smarkiai mane apkabino, priversdama nusijuokti.

Perrie pačiupusi padėklą, padėjo jį kažkur į šoną, o tuomet taip pat prisidėjo prie apkabinimo, į kurį jau buvo įsitraukusi ir Leigh.

-Dievinu jus, merginos. Jūs mano viskas, - sumurmėjau.

-Taip, miela mūsų slapuke. Tu irgi mūsų viskas, - Leigh pasakė priversdama mane išsišiepti. Ji dėl telefono.

-Tavo šukuosena fantastiška, - Jesy pasakė pakeldama akis į mano susišiaušusį pakaušį.

-Atrodai kaip nupešiotas ančiukas, - Perrie pakomentavo ir sulaukė pikto žvilgsnio iš manęs.

-Čia nauja mada, - pasiteisinau, dar labiau paveldama plaukus.

Visas kambarys nuskambėjo mūsų juoku.
Ir ką aš be jų daryčiau?

-Tiesa, mūsų gerbėjai laukia nesulaukia naujų mūsų dainų. Nemanai, jog pats laikas būtų paviešinti visas mūsų dainas, kurios yra mūsų slaptuose grojaraščiuose, jau įrašytos? - Perrie paklausė.

-Per tą... Aš visai nesirūpinu gerbėjais, muzika ir jumis,- atsidusau. - Manau, tai nuostabi mintis, - šyptelėjau.

-Nesijaudink dėl to. Mes viskuo pasirūpinsim,- Leigh paguodė.

-Nuo šiol daugiau laiko praleisiu su jumis ir muzika, - pažadėjau visoms mums.

-I practice my lines in the mirror then you smile, that's my killer. So I say "love you" and "baby, I need you" 'cause you're drop dead gorgeous and cupid ain't coming to warn us.  You're dirty, disgusting but I can't get enough of your loving. Boy, I hate you, really hate you my momma said I shouldn't date you, - po kelių minučių tylos sudainavau pagal įsivaizduojamą melodiją.

-Tavo mama tikrai taip sakė? - Leigh susmalsavo.

-Ne apie jį, - šyptelėjau.

-You sweet talk me again, yo. I don't wanna be friends, no. Why am I such a fool when it comes to you?- Jesy prisidėjo.

-Mums labai reikia laiko studijoje, bet vien tai, jog ten būna vaikinai, manęs ten netraukia, - Perrie atsiduso.

-Turiu vieną pažįstamą. Jis taip pat prodiuseris, tik dirba kitoje miesto pusėje. Atstumas panašus kaip ir iki Blake studijos, - Jesy prasitarė ir mes visos išsišiepusios nužvelgėme ją. Ji tik atsiduso ir išsiėmusi telefoną ėmė naršyti tarp adresatų.

-Now you know that he's never gonna love you like we do,- Perrie sumurmėjo, tačiau tai skambėjo it dainos žodžiai.

-I wish you were dead 'till you take me to bed, - Leigh pasakė eilutę ir išsišiepė, nes tai tikrai skambėjo neblogai.

-Isaac norėtų pamatyti mus kuo greičiau ir dėl visko susitarti. Taip pat parašė, jog yra didelis mūsų gerbėjas, - Jesy perskaitė ką tik gautą žinutę.

-Gražus vardas. Isaac, - pakomentavau ir tai sulaukė visų merginų žvilgsnų su šypsenomis.

-Ką darysi? - Perrie susmalsavo, švelniai paklausdama.

-Gyvensiu toliau, Pezz. Ar turiu kitą pasirinkimą? - sumurmėjau ir šyptelėjusi sau nužvelgiau merginas.

Viskas bus gerai. Kaip nors.