We Are Who We Are ✨

2 Sezonas 37 Dalis

-Na, kaip tu? - Joel po skanių pietų priėjo prie manęs, dėl ko Erick tučtuojau nustojo klausytis šnekančio Richard ir nužvelgė mus su Joel.

-Aš puikiai. Kaip tu? - pasmalsavau su šypsena.

-Aš gerai. Kaip judu su...

-Apie ką kalbat? - Erick žaibišku greičiu atsirado šalia mūsų.

-Aš taip ir maniau, - Joel atsiduso.

-Erick, - suzyziau.

-Kas?-vaikinas apsimetė nieko nesuprantantis.

-Aš nenuviliosiu Jade, - Joel teigė.

-Atsarga gėdos nedaro, - Erick nusišypsojo ir apkabino mano liemenį.

-Jis tik domėjosi ar aš gerai jaučiuosi,- sumurmėjau.

-Gerai, aš einu pas Blake, - Joel pasakė ir pasitraukė nuo mūsų.

Giliai įkvėpiau ir suėmusi Erick ranką ėmiau vestis jį iš virtuvės. Esu įsitikinusi, jog jis sekė paskui tik iš smalsumo.

-Erick, - piktai suniurzgėjau, atsidūrus koridoriuje. - Aš nenoriu, jog tu taip elgtumeisi. Jei aš negalėsiu bendrauti su savo broliais, ką aš darysiu kai gyvensime kartu? Tu juk manęs neišleisi niekur. Aš tik noriu, jog tu pasitikėtum manimi, - suzyziau.

-Tu juk nesutikai gyventi kartu, - Erick rimta veido išraiška pasakė. Galva it automatiškai nusviro žemyn.

-Aš...

-Tu nusprendei? - Erick kilstelėjo balsą, tuo pačiu metu pakeldamas mano smakrą. Jo žalios nuostabios akys žvelgė su viltimi.

-Na, mums tikrai būtų neprošal praleisti daugiau laiko drauge ir...

Erick neleidęs man pabaigti smarkiai mane apkabino.

-Ačiū, - Erick sumurmėjo ir aš kiek pasimetusi taip pat jį apglėbiau. Nesitikėjau tokios reakcijos.

-Erick, mes...

-Gali pradėti krautis daiktus, - Erick vėl mane pertraukė, kas rodė, koks susijaudinęs jis yra.

Suėmiau jo skruostus, ką mėgsta daryti ir jis, o tuomet suglaudžiau mūsų lūpas. Erick rankos tuojau atsirado ant mano liemens ir prispaudė mane prie savęs.

-Mes neprivalome skubėti. Visi turėtų sužinoti ir turėtume leisti Blake apsiprasti su šia žinia. Taip pat mudu turime rasti tinkamą namą mums, pažiūrėti ar kaina nesikandžioja, o tada...

-Tu išrinksi mums namą, o aš jį nupirksiu, be jokių žiūrėjimų į kainas, - Erick vėl mane pertraukė.

-Nepertraukinėk. Tuomet mes galime pradėti krautis daiktus, - pabaigiau.

-Šiandien tu važiuoji su manimi ir mudu peržvelgsim neseniai pasatytus ir įrengtus namus, - Erick paliepė.

-Bet jie bus labai brangūs...

-Tu man brangesnė ir aš padarysiu viską, jog gyventum namuose, kurie tau patiks,-Erick pasakė, laikydamas mane glėbyje.

-Kaip suprasti? - Blake balsas nuskambėjo iš šono, dėl ko mes abu atsisukom į mano brolį.

-Blake...-pradėjau, tačiau Erick neleido man kalbėti.

-Mes gyvensime kartu. Jade išsikraustys iš čia, vos tada, kai nupirksiu namus,- Erick pasakė priversdamas Blake išplėsti akis.

-Bet judu tik draugaujate ir labai neilgai, - Blake susiraukė. - Jade, ar tu bent jau nori su juo gyventi?

-Taip, Blake. Aš... Myliu Erick ir aš noriu gyventi su juo,- pasakiau.

-Dieve, jūs... - Blake atsiduso. - Na, nesvarbu. Apie tai pakalbėsime vėliau. Jade, tave su merginomis kviečia į vieną kavinę pakoncertuoti. Ar jūs sutiksit? - Blake paklausė, o aš išpūčiau akis.

-Juokauji? - šypsena atsirado mano veide.

-Ne,-Blake šiek tiek šyptelėjo.

-Žinoma! Na, manau, jog merginos sutiks,- trūktelėjau pečiais, tačiau šypsena nepaliko mano veido.

-Tai būtų pirmasis jūsų koncertas. Sveikinu, princese, - Erick vėl mane apsikabino.

-Erick, galim pasikalbėti? - Blake paklausė ir šypsena mano veide dingo.

-Blake, tik ne vėl, - suniurzgėjau.

-Eik pabūk su vaikinais, - Erick pasakė pabučiuodamas mano kaktą. Šyptelėjau, kadangi gavau leidimą būti su vaikinais.

Linktelėjau ir palikau juos vienus. Blake neperkalbės Erick dėl kraustymosi. Erick be galo džiaugėsi tuo, tad net neabejoju, jog Erick išliks tos pačios nuomonės.
Vos įėjau į virtuvę viena, visų vaikinų veiduose atsirado šypsnis.

-Pagaliau jis tave paleido, - Christopher nusijuokė ir priėjęs smarkiai mane apkabino, o aš atsakiau tuo pačiu.

-Jis tiesiog labai pavydus, - gyniau mylimą vaikiną.

-Jis mums kaip brolis, o jis mumis net nepasitiki, - Šokoladukas kilstelėjo antakį.

-Erick tiesiog... Nežinau. Tikriausiai jis tik saugo mane, - trūktelėjau pečiais atsitraukusi nuo Chris.

-Tik truputį per daug, - Richard pritarė vaikinams.

-Mus su merginomis kviečia pirmam koncertui, - nusišypsojau pasigirdama ir tuo pačiu pakeisdama temą. - Ir merginos to nežino, - teigiau ir tuojau išsiėmusi telefoną paskambinau į merginų grupę. Jos, kaip visada, visos prisijungė iškart.

-Jus kviečia pirmajam koncertui, - Chris stovintis šalia.

-Kažkokioj kavinėj! - Richard garsiau pasakė. Atsidusau, kadangi norėjau viską pranešti pati.

Merginų džiaugsminga reakcija privertė mus visus nusišypsoti. Jos dar truputį pasišnekėjo, tačiau prieš įeinant Blake ir mano gražuoliui žaliaakiui, merginos paliko pokalbį.
Erick plačiai nusišypsojo pamatęs mane, tačiau panašu, jog jo akys ignoravo visus kitus esančius virtuvėje.
Buvau šiltai apkabinta mylimojo, kas sukėlė man dar didesnę šypseną.

-Kaip sekėsi? - pasidomėjau tyliai, kadangi girdėjau, jog kiti virtuvėje esantys žmonės, bendrauja tarpusavyje.

-Vėliau viską sužinosi, meile, - Erick sumurmėjo ir apsukęs mane apkabino mane iš už nugaros. Taip galėjau matyti vaikinus.

Pravardė privertė mane išsišiepti, todėl vos Erick rankos apsivijo mano liemenį aš atmečiau galvą prisiglausdama prie Erick krūtinės.
Blake prisimerkęs nužvelgė mus, tačiau pamatęs mano šypseną, taip pat šyptelėjo.
Erick, pats nejusdamas, lėtai glaudė mane prie savęs.
Miela tai, kaip labai jis manęs pavydi. Jis neleistų net bitei man įgelti, nes taip ji būtų priartėjusi prie manęs per daug. Jie padarys viską, jog niekas prie manęs neprisiliestų. Keista, bet man tai visai patinka.

Kai Erick rankos spaudė per stipriai, lengvai užkišau rankas tarp manęs ir jo stiprių rankų. Tuomet Erick kiek pasimetė, tačiau supratęs mane, atleido rankas, vos glausdamas jas prie manęs. Vėl galėjau rankas uždėti ant jo rankų.

- Atsiprašau, mažyte, - Erick sukuždėjo prie pat ausies, o aš tik šyptelėjau.

Jis labai stiprus ir kartais, jis pamiršta, jog turi valdytis. Taip būna kai jis piktas arba yra labai laimingas. Esu įsitikinusi, jog mano sprendimas jį tikrai pralinksmino.
Negaliu paaiškinti, bet gyvenimas kartu su Erick mane verčia jaustis keistai. Jaučiuosi ypatinga, tačiau man kiek baisu.
Nors ir pasitikiu žaliaakiu, mes nesame tokie artimi. Mažai laiko praleidžiame kartu ir aš kaltinu save dėl to. Nors, tiesą sakant, jaučiuosi kalta ir dėl to, jog vaikinai mato mane retai. Pasiilgstu jų. Apie merginas patylėsiu. Na, jas bent matau studijoje.

-Blake leido šiandien tave parsivežti namo, - Erick sumurmėjo. Jei jis tai pasakė dabar, vadinasi jį suglumino mano dingusi šypsena.

Ar mudu tikrai taip gerai vienas kitą pažįstame?

Nusišypsojau Erick, pasukdama galvą į jį. Erick mirktelėjo ir aš tik papurčiau galvą nepaslėpdama šypsenos.

Dabar abu, lyg bepročiai šypsomės, žiūrėdami kur papuola.