We Are Who We Are ✨

8 Dalis

Žodžiu, Blake planas išties išdegė. Perrie daiktai buvo sudėti toje pačioje palapinėje, o ji... Neatrodė, jog ji nebūtų labai patenkinta, tačiau vos mums užsiminus apie tai, mergina supykdavo. Na, jos pyktis trukdavo kelias sekundes, o tuomet visos prapliupdavom juoktis.
Galima sakyti, jog mes atvažiavome čia pabūti atskirai, nes kolkas, vaikinai kalbasi savomis temomis, o mes savomis.
Tiesa, Blake iš parduotuvės parvežė Uno kortas. Jų pakelis vis dar stovi nepraplėštas vidury stalo.

-Pažiūrėsiu kaip laužas, - Eric atsistojo, nutilus vaikinų kalbom.

Buvome įlipę į vandenį, tačiau vanduo buvo be galo šaltas. Bet kokiu atveju, ten pabuvome maždaug pusvalandį, todėl dabar mes visos sėdime su pledukais.
Šokoladukas, lyg nujausdamas, turėjo vaistinėlę, o jo turimas tepalas išties pagelbėjo, tad koja jau sveika. Na, staigesniais judesiais koja sudiegia.

Prisiglaudžiau prie Perrie peties, kuri kalbėjo su Jesy, sėdinčia šalia manęs kitoje pusėje. Už Jesy dar sėdėjo ir Leigh-Anne, kuri taip pat klausėsi retkarčiais įsiterpdama.
Perrie apsikabino mane viena ranka ir toliau šnekėjo.

Nužvelgiau Erick prie laužo, kuris įmetė kelias šakas ant ugnies. Nusukau akis į priešais sėdinčius vaikinus. Blake kažką įtemptai pasakojo, o vaikinai įsiterpdavo su savo klausimais.
Joel pagavęs mano žvilgsnį nusišypsojo mieliausia, kokia tik įmanoma, šypsena, priversdamas ir mane nusišypsoti, o tuomet nusukti akis į brolį. Blake net nepastebėjo mano žvilgsnio, todėl aš vėl atsisukau į merginas, kurios jau tiesiog tylėjo, stebėdamos mane.

-Kas? - susiraukiau.

-Einam žaisti Uno, nes kai kam iš mūsų nuobodu, - Leigh-Anne atsistodama garsiai pasiūlė.

-Aš galvojau, kad čia man vienam jau norisi namo, - Erick grįžo prie mūsų, priversdamas mane nusišypsoti. Jis teisus. Jau pasiilgau lovos.

Praėjus dvejoms valandoms ir laikrodžiui rodant jau vienuoliktą valandą vakaro, susiruošėme į lovas. Didžiausia problema, kad tik Blake ir Perrie daiktai turi savo palapinę, o likę tiesiog sumesti į pirmą pasitaikiusią.

-Geriau sakykit, kaip ruošiatės išsiskirstyti, nes aš tuoj užmigsiu, - Jesy sumurmėjo nusižiovaudama. Keista, bet aš visiškai nepavargusi. Na, dieną miegojau bet...

-Ar būtų sąžininga, jei aš ir Blake, jums nežinant, suskirstytume daiktus į palapines? - Perrie nusišypsojo.

-Tai būtų visiškai nesąžininga, - prisimerkusi papurčiau galvą.

-Todėl mes taip ir padarysim, - Blake pasakė. Atsidusau, suprasdama, jog tai užtruks dar milijoną metų. Netrukus gavau apkabinimą iš už nugaros. Net neapsisukusi galėjau pasakyti, jog tai Chris.

Nusišypsojusi prisiglaudžiau prie jo ir stebėjau kaip Blake su Perrie sudėjo mano ir Joel daiktus į palapinę. Erick ir Richard liko be poros, tad jie buvo vienoje palapinėje ir, atrodo, jie buvo gan laimingi tuom.

-Eik pailsėti, - Christopher sumurmėjo spustelėdamas mane, o tuomet atsitraukdamas.

-Labanakt visiem, - Jesy sumurmėjo ir įlindo į palapinę, kurioje, pagal viską, turėjo miegoti kartu su Šokoladuku. Nusišypsojau dėl to.

-Nepykit, bet aš irgi labai pavargusi, - Leigh-Anne pasakė. Netrukus ji buvo palapinėje, kur turėjo miegoti su Chris, o palinkėję viens kitam labos nakties suėjome į savas palapines.

-Labanakt, - Joel pasakė, prieš mums įsitaisant miegmaišiuose.

-Labos, - šyptelėjus atsiguliau nusisukdama nuo jo.

Nežinau kiek laiko gulėjau užsimerkusi, tačiau kai tai pabodo, atsimerkiau.
Palapinėje vis šmėstelėdavo judančių šakų šešėliai, kas buvo kiek baugu, o keisti garsai nepadėjo.
Lėtai atsisėdau lovoje, tikėdamasi nepastebėta pasišalinti.