We Are Who We Are ✨

19 Dalis

-Labutis,- Christopher įėjo į virtuvę, kol aš dariausi arbatą.

-Labas. Sveikinomės šiandien,- nusišypsojau.

-Aš su klausimu,- jis priėjo arčiau ir atsisėdo ant vienos iš kėdžių.- Kai jausiesi geriau, norėsi nueiti su manimi į kiną ar į kokią kavinę? Paskutiniu metu mažai bendraujame,- Christopher patempė lūpą priversdamas mane nusijuokti.

-Žinoma. Aš ir dabar jaučiuosi puikiai. Galėsime eiti, kad ir šiandien,- žvilgtelėjau į draugą.

-Sveiki?- Šokoladukas taip pat įlindo į virtuvę.

-Labas. Jūs visi čia?- susiraukiau.

-Taip,- abu vaikinai vienu metu linktelėjo.

-Kodėl tuomet visi tiesiog negyvenate čia?- nusijuokiau.

-Kažkas puikios nuotaikos,- Šokoladuko veide atsirado šypsena.

Jo šypsena nuostabi, galėtų jis ją parodyti dažniau. Nusišypsojau dėl to.

-Ar norite arbatos?- kilstelėjau antakius.

-Žinoma,- Christopher išsišiepė parodydamas savo baltus dantis.

-Sėskis, padarysiu,- Šokoladukas priėjo prie manęs.

-Aš galiu padaryti,- susiraukiau. Jis prisimerkė nužvelgdamas mane, lyg akimis sakydamas sėstis.
Atsidusau ir šyptelėjusi atsisėdau šalia Christopher, kuris tuojau ištiesė ranką, jog mane apsikabintų. Prisitraukiau kėdę šalia jo, jog galėtume vienas kitą apsikabinti. Tad netrukus buvau įtraukta į šiltą glėbį.

Kaip aš galiu jaustis prastai, kai jie visuomet šalia?

Kilstelėjau galvą, nepatraukdama jos nuo vaikino krūtinės, kad galėčiau matyti jo veidą.
Chris oda net atrodė švelni, ką jau kalbėti apie tai, kokia ji būtų palietus. Jo rudos akys pabrėžė veido kontūrus, o užkritę ilgi plaukai paslėpė dalį jo kaktos.
Lyg pajutęs žvilgsnį Christopher nuleido akis į mane ir nusišypsojo.
Pastebėjau, jog tik Joel iš visų šių vaikinų turi duobutes skruostuose.
Užsimerkusi nuleidau galvą. Kai jau prisiverčiau atsimerkti, priešais mus stovėjo du puodeliai karštos, garuojančios arbatos.

-Ačiū,- nusišypsojau. Šokoladukas mirktelėjo man.

-Einu pas vaikinus,- jis šyptelėjo ir man linktelėjus išejo.

-Zabdiel arbata išties labai skani. Imu galvoti, jog jis kažką į ją prideda,- Christopher paragavęs arbatos nusijuokė. Pasimečiau.

-Kieno?-susiraukiau. Šis vardas man nesako visiškai nieko. Jis kalba apie Šokoladuką?

-Zabdiel. Tu ką, nežinojai jo vardo?- Christopher nusijuokė.

-Kartais gal geriau nežinoti ką aš galvoju,- nusijuokiau papurtydama galvą.

-Taip dar nebuvo...- Christopher nenustojo juoktis, kol aš tik šypsojausi susigėdusi.- Susipažink, Jade. Tau arbatą padarė Zabdiel,- jis papurtė galvą.

Neseniai išėjęs vaikinas grįžo ir nužvelgė besišypsančią mane bei besijuokiantį draugą.

-Kas tokio linksmo?- Šokoladukas šyptelėjo ir prisėdo priešais mus. Tegu Chris sako ką nori, jis man bent mintyse bus Šokoladukas.

-Ji...

-Nedrįsk,- dramatiškai atsisukau į Christopher ir paslėpiau šypseną. Christopher ėmė tik dar labiau juoktis.

-Kas vyksta?- vaikinas priešais buvo visiškai pasimetęs.

-Tyliai, nes aš supyksiu,- ignoravau vaikino klausimą ir pasakiau Chris. Jis tik papurtė galvą ir stengėsi sulaikyti juoką.
Kažkodėl pasijaučiau saugiau ir atsisėdusi tiesiai gurkštelėjau arbatos.

-Skani, kaip visada,- nusišypsojau, kol Christopher vis dar kikeno.

-Tai nesakysit?- Šokoladukas paklausė. Nusišypsojau.

-Nenoriu su ja susipykti,- Chris papurtė galvą pagaliau nuraminęs savo juoką.

Blake įėjo į virtuvę prieš Šokoladukui prabilant.

-Jade, mane pasiekė žinios, jog kalbėjai su mama,- jis kilstelėjo antakius ir priėjęs prie manęs pritūpė.- Kaip tu?

-Puikiai,- nusišypsojau.

-Ir ji tai puikiai parodė,- Šokoladukas pritarė man.

-Ar tikrai?- Blake pakreipė galvą ir sunerimusiomis akimis žvelgė į mane.

-Viskas gerai. Tikrai,- šyptelėjau.

-Problema ne su mama?- brolis kilstelėjo antakius. Paslėpiau šypseną ir nežymiai atsidusau.

-Blake, kodėl tu gadini jai nuotaiką?- Šokoladukas subarė draugą ir apėjęs stalą apsikabino mane.

-Taip. Gerai. Aš... Gerai. Einu,- Blake papurtė galvą ir atsistojo.- Manęs čia nebuvo.

Brolis dingo iš virtuvės. Jei jie viską žinotų, būtų paprasčiau, bet aš nesu pasiruošusi jiems papasakoti.
Žinau, kad kuo ilgiau slėpsiu, tuo sunkiau man bus, bet mano mažasis monstras viduje neleidžia man visko papasakoti.

-Gerai jautiesi?- Šokoladukas paklausė priglausdamas prie savęs. Aš neturiu kito pasirinkimo.

-Jaučiuosi gerai. Ačiū,- šyptelėjau per prievartą.

-Jade, o gal pasakysi kaip tu sugebėjai... Ir galų gale, kaip tu pavadinai jį savo galvoje?- Christopher paklausė, žinodamas, jog dėl šito tikrai nusišypsosiu.

-Tau nereiktų tuo domėtis,- papurčiau galvą su šypsena ir paglosčiau Šokoladuko ranką, kuri buvo apglėbusi mane.

-Tu sušalusi. Gerk arbatą, atnešiu pleduką,- Šokoladukas pasitraukė nuo manęs ir man nespėjus paprieštarauti paliko mane vieną su Chris.

-Nenoriu ir aš gadinti tavo nuotaikos, bet jei reikės, visada gali man pasipasakoti,- Jis perbraukė delnu per mano nugarą.

-Žinau, Christopher. Būtinai kažkada papasakosiu. Nepyk, bet dabar negaliu,- papurčiau galvą.

-Viskas gerai. Nepyksiu. Suprantu tave,- jis mirktelėjo ir aš nusišypsojau. Dievinu jį.

-Galiu pakalbėti su Blake dėl to?- Christopher paklausė.

-Nereikia. Prašau, nereikia. Suprantu jo nerimą. Aš taip pat domėčiausi jei jis ką slėptų,- šyptelėjau.

-Gerai. Tiesiog... Nenoriu, jog tu liūdėtum,- prieš Šokoladukui įeinant į virtuvę jis pasakė. Netrukus buvau šiltai apvyniota šilčiausiu turimu pleduku.

-Ačiū,- padėkojau ir vėl buvau apkabinta dėl ko aš nusijuokiau.

-Kažkas sakė, kad sugadino tau nuotaiką,- Perrie lyg maža mergytė įstrikinėjo į virtuvę, o paskui ją atėjo ir merginos.

-Man viskas gerai,- nusišypsojau, o Šokoladukas atsitraukė nuo manęs ir nužvelgė atėjusią Jesy. Mano veide šypsena tik praplatėjo.

-Mes paliksim jus,-  Christopher atsistojo ir patapšnojęs man per petį kartu su Šokoladuku, ir puodeliais rankose, paliko virtuvę.

-Tu jam patinki,- pasakiau atsiremdama į kėdės atlošą.

-Kas?- Leigh-Anne su Perrie vienbalsiai pasakė. Jesy suprato apie ką aš ir nusišypsojo.

-Ar aš kažko nežinau?- kilstelėjau antakius. Jesy mielai suraukė nosį, o tuomet ir dvi pasimetusios merginos suprato kame yra esmė.

-Pasakok. Tučtuojau,- visos susėdo prie stalo, o aš su šypsena atsilošiau.

Ji nebeturi kito pasirinkimo.