We Are Who We Are ✨

29 Dalis

Po kelių valandų nuėjau į svetainę. Ten jau buvo likęs tik Erick, kuris buvo įsitaisęs ant sofos su traškučių pakeliu. Jo rankose vėl buvo telefonas.

-Kur Blake?- paklausiau ir Erick pasukęs galvą susiraukė.

-Ko tu nemiegi?- jis atsakė klausimu.

-Aš ir nemiegojau. Kur Blake?- pakartojau.

-Ateik ateik,- Erick papurtė galvą ir vis dar surauktais antakiais atsisėdo tiesiai.

Trūktelėjau pečiais ir priėjusi atsisėdau ant sofos. Jis nepatikliai nuskenavo mane savo žaliomis akimis.

-Gerai jautiesi?- Erick paklausė.

-Taip. Jaučiuosi gerai,- šyptelėjau.

-Blake pas Lis, bet tu atrodai išbalusi,- jis priglaudė delną prie mano skruosto. Erick delnas buvo vėsus, o pirštai buvo lediniai. Bet tai kažkuo man patiko.

-Man viskas gerai. Nesijaudink,- nusišypsojau tikėdamasi pamatyti ir jo šypseną, tačiau jis papurtęs galvą patraukė delną ir vėl atsisėdo patogiau.

Susiraukusi prišliaužiau prie jo ir apsikabinusi jo liemenį prisiglaudžiau prie jo krūtinės.
Erick akivaizdžiai pasimetė, bet netrukus jo ranka atsirado ant mano liemens ir ėmė lėtai jį glostyti.
Užsimerkiau. Erick sutreškino traškučių pakelį, dėl ko aš pramerkiau akis. Jis padėjo traškučius arčiau manęs, bet aš papurčiau galvą lyg atsakydama į neužduotą klausimą.

-Negalvok tik kūdintis, -Erick ramiu balsu pasakė, bet atitraukė pakelį. Atsidusau ir vėl ėmiau snausti.

Vaikino šiluma išties migdė. Jo pirštai retkarčiais perbėgdavo per mano plaukus, bet dažniausiai buvo ant liemens.
Nenorėjusi galutinai užmigti, pramerkiau akis.

-Einu į virtuvę,-pranešiau ir išlindusi iš jo glėbio nuėjau į virtuvę. Užsikaičiau vandens arbatai ir būtent tuo metu suvibravo mano telefonas.

Christopher: Sveikutė. Ryt kavos?

Jade: Žinoma <3

Tai iškart užmetė šypseną ant mano veido, kuri, esu įsitikinusi, greitai nenukris.
Pasitaisiau mėtų arbatos.
Erick įėjo į virtuvę rimtu veidu ir pamatęs mano šypseną susiraukė.

-Ką veiki?

-Pasitaisiau arbatos,- trūktelėjau pečiais ir vėl žvilgtelėjau į ką tik suvibravusį telefoną.

Christopher: Susitiksim rytoj xx

Vėl nusišypsojau ir nusisukau pasiimti sausainių.

-Kas rašo?- Erick balsas artėjo ir netrukus buvau apkabinta iš už nugaros.

-Chris,- šyptelėjau, stengdamasi ignoruoti jo keistą mielumą.

-Chris sakai?- Erick priglaudė nosį prie mano kaklo odos, kas vėl nusiuntė šiurpuliukus visu mano kūnu.- Ir ko Chris nori?

-Mes susitarę sustikti kavos. Jis parašė, ar rytoj galėsiu susitikti,- atsakiau. Erick lūpos prisilietė prie mano kaklo ir akys automatiškai užsimerkė.

-O ar galėsi?- jis paklausė. Linktelėjau, žinodama ,kad balsas sutrūkčios.

Prie mano odos galėjau jausti menką Erick šypseną.
Jis atsitraukė nuo manęs ir nuėjo tolyn. Sumirksėjau ir per petį žvilgtelėjau į išeinantį iš virtuvės vaikiną.

Kas čia ką tik buvo? Kodėl jis susidomėjo mano žinutėmis? Ir kodėl Erick šitoks artimas man? Kodėl jis taip arti manęs? Na ir galų gale, kodėl man tai patinka? Patinka jo prisilietimai ir viskas ką jis daro.

Išgėriau arbatą virtuvėje, nes buvo kiek nejauku susitikti Erick, kol galų gale nusprendžiau paklausti, kodėl jis taip elgiasi. Juk draugams taip nebūdinga, tiesa? Ar aš kažką ne taip suprantu?
Neturėjau vaikinų draugų, tad negaliu net įsivaizduoti to.

Man įėjus į svetainę, mane pasitiko tyla. Jokio veikiančio televizoriaus, jokių traškučių pakelio garsų ir, žinoma, jokio vaikino.
Suraukiau antakius.
Ėmiau tyliai pėdinti link jo kambario.
Juk jis negalėjo išeiti iš namų,tiesa? Pirma, kur jis būtų ėjęs? Na, gal jis irgi turi tokių draugių, kaip Blake turi Lisa, bet vidury nakties? O antra, kodėl jis turėtų bėgti?
Mano smalsumas nugalėjo ir aš įlindau į kambarį, iš kurio nesklido joks garsas.
Nužvelgiau visą kambarį.
Erick lova buvo sujaukta, tačiau joje nebuvo. Ant stalo mėtėsi kelios knygos, kurias jis greičiausiai skaitė ir keli tušinukai. Minkštas juodas pledas buvo numestas ant žemės, kurį tuojau pakėliau ir apgaubiau juo save.
Pledas buvo įsigėręs nuostabiu kvapu. Ne kvepalų ar odekolono. Būtent Erick kvapas, kurį jaučiu kiekvieną kartą jį apkabinusi.

Apsigaubusi pleduku, kuris iškart sušildė mane, nuėjau prie jo lovos krašto, paskui save leisdama vilktis pleduko kraštui.
Jei jau mūsų ponas pabėgo, jis juk nesužinos, jog miegosiu jo lovoje. Mano kambarys man nepatinka, tad tikriausiai todėl norisi būti kitame kambaryje, pavyzdžiui, Erick.
Atsiguliau į vėsius patalus ir susisukau lyg į kokoną. Nusišypsojusi užsimerkiau.
Tikriausiai, nėra taip blogai gyventi ne vienai, kaip visada galvojau.

Tikriausiai nemiegojau taip kietai, kaip galvojau, nes vos sujudus patalams aš pramerkiau akis, tačiau jos netrukus išsiplėtė daugiau, nei manau, lad įmanoma.
Priešais mane buvo miegantis Erick. Mano pakelta galva leido mūsų nosims beveik liestis.
Kodėl aš nepajutau, kai jis atėjo?
Jo drėgni plaukai išdavė, jog jis maudėsi. Kodėl aš nepatikrinau vonios?
Erick vėl sujudėjo ir mano akys automatiškai užsimerkė. Nenoriu dabar jam teisintis, ką aš čia veikiu.
Tiesa, pleduko ant manęs jau nebebuvo. Buvau užklota dviguba antklode, todėl pajutusi jog vaikinas vis dar miega, atsimerkiau ir užklojau jį po ta pačia antklode.
Dar šiek tiek pasimuisčiau ir Erick staigiu judesiu pritraukė mane prie savęs. Mūsų kūnai visiškai lietėsi ir aš stengiausi ignoruoti kažką tarp mūsų, kas išdavė Erick malonius sapnus. Teks įsivaizduoti trečią Erick koją, nes kitu atveju aš tik raudonuosiu.

Dar kartą nužvelgiau Erick veidą, kuris buvo apšviestas pilnojo mėnulio. Šypsena pati atsirado ant veido, bet nesugebėjau net įtarti to priežasties.
Užsimerkusi prisiglaudžiau prie Erick lėtai besikilnojančios krūtinės.
Nuostabu.