We Are Who We Are ✨

13 Dalis

-Labas,- Richard nusišypsojo, kai visos išlipome iš mašinos. Priėjusi apsikabinau draugą.

-Labas. Kas nutiko?- susiraukiau.

-Nieko baisaus, nesijaudink. Blake viską paaiškins, eime į vidų, visi ten. Taip pat susipažinsi su Caleb,- jis paleido mane iš glėbio, o mes nusekėm jį iki parduotuvės, į kurią jis mus įleido pradarydamas duris.

Blake veide iš karto atsirado šypsena, vos mane pamačius. Christopher taip pat šyptelėjo, tačiau jo šypsena buvo kitokia, nei visada.

-Sveiki,- Perrie pamojavo visiems.

-Merginos, tai Caleb. Caleb, tai Jade, Jesy, Leigh-Anne ir Perrie,- Blake pristatė mus tamsiaplaukiui vaikinui už prekystalio.

-Sveikos,- jis nusišypsojo. Vėl atsisukau į Christopher, kurio akys buvo nuleistos į grindis.

-Kas nutiko?- paklausiau.

-Mums reikia kai kur nuvažiuoti, bet Caleb negali palikti parduotuvės ir sesutės, ji ten kambarėlyje. Pamaniau, jog tu pabūtum. Jei kas, užrašysiu vaikinų numerius bei vietą kur būsime, parašysi ar paskambinsi,- Blake paaiškino.

-Gerai, kad nevažiavome namo,- Jesy garsiai pagalvojo.

-Gerai,- šyptelėjau sutikdama su broliu.

Caleb išėjo iš už prekystalio ir paaiškino viską prie jo stovinčiai Leigh-Anne ir Perrie.
Kaip ne keista, Eric čia nebuvo.
Blake, Richard, Joel ir Šokoladukas išėjo, o nespėjus išeiti Christopher jį susistabdžiau prie durų.

-Ar galim pakalbėti?- paprašiau žvelgdama į jo nerimą rodančias akis. Jis linktelėjo ir abu nužvelgę Caleb, kuris vis dar kažką pasakojo merginoms, nuėjome toliau nuo durų.- Kas nutiko, Chris?- susiraukiau.

-Nieko nenutiko, Jade,- jis šyptelėjo.

-Nagi, nemeluok,- suzyziau.- Vos man čia įėjus, tu keistai sureagavai.

-Man pasirodė, jog tu pyksti ant manęs dėl kažko. Po tų palapinių, tu labai suartėjai su Joel, o aš tavęs spėju pasiilgti,- jis patempė lūpą.

-Christopher, ne,- pakreipiau galvą.- Nepykstu ant tavęs, nieku gyvu. Tiesiog su Joel mes daug pasikalbėjome ir taip gavosi, jog radome bendrų temų. Nereikia manęs pavydėti,- nusijuokiau ir apsikabinau draugą.

-Nenorėčiau tavęs prarasti, kaip draugės,- jis suspaudė mane glėbyje.

-Ir neprarasi, Chris,- sumurmėjau.- Negaliu nepasinaudoti proga. Ar jūs važiuojate pas Erick? Ar jam kažkas nutiko?- pakėliau akis į draugą ir jis plačiai nusišypsojo.

-Tu kartais per smalsi. Bet taip. Mes važiuojame pas Erick ir jam nenutiko nieko, jis sveikas, bet turi šiokių tokių problemų, tad mes važiuojame dėl to. Nebesmalsauk, bėk padėti merginoms. Mes jau važiuosim,- Christopher paleido mane ir aš jam nusišypsojusi, bei palinkėjusi sėkmės, grįžau prie merginų, kurios jau apsižiūrinėjo vienos. Caleb jau buvo dingęs.

-Ateik susipažinsi su Caleb sese Amelia ir tuomet pasakosi apie ką kalbėjot su Christopher,- Jesy sučiupo mano ranką ir nusivedė į kambarį už prekystalio kur sėdėjo galbūt aštuonerių mergaitė.

-Sveika,-nusišypsojau.

-Labas, aš Amelia,- jos veide taip pat atsirado šypsena.

-Aš Jade, bet mano antras vardas irgi Amelia,- mirktelėjau. Ji nusijuokė.

-Mes eisime, o tu, jei kas, ateik, gerai?- nusišypsojau mergaitei. Ji linktelėjo ir toliau ėmė žaisti savo atsineštomis lėlytėmis.
Grįžome prie prekystalio.

-Sakė, jog tokiu metu nebūna daug pirkėjų, bet išmokė naudotis kasos aparatu, tad viskas kaip ir gerai,- Leigh-Anne nusijuokė.

-Tuomet gerai,- nusišypsojau merginoms.

-Apie ką kalbėjot su Christopher?- Jesy paklausė ir užšokusi atsisėdo ant prekystalio. Perrie įsitaisė ant vienos iš kėdžių, o Leigh-Anne taip pat kaip ir aš atsirėmė nugara į prekystalį.

-Jam pasirodė, jog mudu susipykę ir kai paaiškinau, kad ne, jis pasakė jog jie važiuoja pas Erick,- šyptelėjau.

-Na, tikėkimės, kad jam viskas gerai,- Jesy nusišypsojo. Linktelėjau atsidusdama.

-Tu per gera draugė, Jade,- Leigh-Anne apsikabino mane ir tuojau taip pat gavo apkabinimą nuo manęs.

Po gerų dviejų valandų į parduotuvės kiemą įvažiavo ir mums pažįstamos mašinos. Tiesa, Blake maždaug po dešimties minučių po išvažiavimo atsiuntė visų vaikinų numerius ir adresą, kuris, garantuoju, yra Erick. Su didele baime sakau, jog norėčiau jį aplankyti ir įsitikinti ar viskas gerai. Na, dar ir sužinoti dėl ko visas šis sąmyšis.
Netrukus ir vaikinai įėjo į parduotuvę. Caleb iškart grįžo į savo vietą už prekystalio, leisdamas mums pasišalinti, ką mes žinoma ir padarėme.
Buvau švelniai apkabinta, vos prisiartinau prie Christopher. Dievinu šį vaikiną.

-Kaip sekėsi?- tyliai sumurmėjau. Negavusi atsakymo kiek atsitraukiau ir jis šyptelėjo.

-Neatsibodo? Nieko nenutiko? Viskas gerai?- Blake tuojau paklausė mūsų.

-Viskas gerai, - nusišypsojau jam.

-Dar geriau nei sėdėti namuose,- Jesy nusijuokė ir Perrie pritariamai linktelėjo su šypsena.

Erick čia vėl nebuvo.

Chris vėl įsitraukė mane į glėbį, kuo arčiau savęs, o Joel su šypsena nužvelgė mane.
Įkvėpiau vaikino kvepalų ir užsimerkiau.
Nežinau ar gera mintis aplankyti Erick, tačiau mano nuojauta kužda, jog gali įvykti kažkas, ko nesitikėsiu, kažkas gero. Galbūt jis ne tik papasakos dėl ko viskas vyksta, gal mes suartėsime, o gal viskas pasisuks bloga linkme? Bet nesvarbu kokiu atveju, jei nenuvyksiu, smalsumas mane nužudys.

-Jadey, važiuojam namo? Parvežiu ir merginas prie to paties,- Blake pasakė, kai prasimerkiau. Linktelėjau ir spustelėjus Christopher atsitraukiau nuo jo apkabinti likusių vaikinų. Prie Caleb neėjau. Jis man įtartinas. Jis dažnai žvilgčioja į mane ir retkarčiais šypteli, nors jo šypsena ir nežada nieko gero.

Su merginomis parduotuvę palikome pirmos, ir įsitaisėme brolio mašinoje. Jei gerai supratau, Richard ir Christopher gyvena netoliese, tad namo jie išėjo, o kiti susėdo į Joel mašiną.
Taip išeina, jog jie visi vairuoja ir visi turi automobilius. Nuostabu.
Blake įlipęs į mašiną nusišypsojo man, kadamgi sedėjau priekyje. Man atsakius tuo pačiu, jis užvedė automobilį ir ėmė judėti priešingos krypties, nei išejo Chris su Richard, link.

-Tikiuosi nepabodo būti ten? Negalėjome palikti parduotuvės, nes Caleb jos, kaip ir, savininkas. O ir jo sesers niekas daugiau negalėjo prižiūrėti. Taip pat būtinai reikėjo padėti E...- jis žvilgtelėjo į mane,- vienam draugui. Tu jo nepažįsti. Dabar beveik viską sutvarkėme, tad turėtų viskas būti ramiau,- Blake vėl šyptelėjo. Eh, mielas broli, gal ir žinai, kad aš smalsi, bet neįvertinai mano sugebėjimų. Galų gale, jis ir pats išsidavė.

-Ar norėsi šiandien pažiūrėti kokį nors filmą?- paklausiau brolio, staigiai pakeisdama temą.

-Žinoma. Šito niekada neatsisakysiu,- jis atsisukęs į mane mirktelėjo. Nusišypsojau. Viską perkelsiu į rytojų. Galbūt pavyks išsmukti nepastebėtai.