We Are Who We Are ✨

23 Dalis

-Jūs juokaujat?- Christopher nurijo seiles.

-Dėl ko?- Perrie susiraukė, atsisėsdama šalia neseniai nustojusio groti Šokoladuko.

-Jūs ne tik kad... Paaiškinkit joms,- Chris užsimerkė ir atsiduso.

-Ne visi sugeba nuo pat pradžių dainuoti taip gerai, kaip tai darote jūs visos,- Erick pasakė, šiek tiek nustebindamas mane. Jis, Ponas Myliu Save, taip galvoja?

-Čia ne 'gerai', o nuostabiai,- Joel prisimerkė.

-Štai jūsų arbata,- atnešiau puodelius.

-Jade, aš tavęs nekenčiu,- Blake atsiduso ir aš pasimetusi pakėliau akis į jį.- Tu man galėjai pasakyti, jog moki dainuoti prieš šitiek laiko, bet tylėjai,- brolis paaiškino. Nuleidau akis ir atsisėdau prie Perrie.

-Kodėl jūs taip puolate ją?- Perrie patempė lūpą ir priglaudė mane prie savęs. Šyptelėjau pagaliau gavusi meilės ir apsikabinau draugę.

-Taip. Ji teisi. Nieko jūs nesuprantat,- Leigh-Anne nusivaipė ir taip pat priėjusi prisiglaudė prie manęs, atsisėsdama ant sofos krašto.

-Blake, manau, jog tau teks įgyvendinti tą mintį apie studiją namuose,- Richard nusijuokė.

-Tu norėjai studijos namuose ir aš tik dabar tai sužinojau?- pakėliau antakius. Jis linktelėjo.- Sužinojai atsakymą į savo klausimą, kodėl nieko nesakiau anksčiau,- prisimerkiau. Blake tik nusišypsojo.

-O dabar kalbant rimtai, Jade, kodėl tu tokia pavargusi?- Joel susiraukė.

-Taip matosi?- susiraukiau.

-Aš tai nekreipiau dėmesio,- Šokoladukas trūktelėjo pečiais.

-Ji pusė nakties ir mums miegoti neleido,- Perrie pasiskundė ir aš kaltai nusišypsojau.

Bet buvo verta.

Po maždaug kelių valandų, kuomet beveik visi vaikinai dirbo su muzika, ėmiau snausti. Šalia sedėjo Richard, kuris netrukus mane apkabino ir leido prisiglausti. Tai buvo taip miela, jog bijojau, jog Blake tai pamatys.

Na, bet mūsų gyvybės buvo išgelbėtos, jis to nepamatė ir po dar kelių valandų buvo paruošta tinkama melodija. Tiesa, čia atvažiavo dar vaikinų, kurių nepažinojau ir jie nebuvo labai norintys susipažinti. Taip pat ir garsioji Lisa.
Kuo toliau tuo labiau nesuprantu, kodėl Blake su ja draugavo, nors nesu tikra, jog jie išsiskyrė.

-Tu šitai valgysi?- ji susiraukė, kai Šokoladukas su šypsena padavė neseniai atvežtus pietus iš valgyklos.

-Žinoma. Kodėl ne?- kilstelėjau antakį, o merginos prisėdusios šalia taip pat ėmė valgyti savo kepsnius su sūriu. Yummy.

-Čia tiek daug kalorijų,- Lisa suraukė nosį atsidarydama savo dėžutę su salotomis. Tai labiau buvo panašu ne į salotų mišrainę, o tiesiog salotas. Atrodo, ten daugiau nieko ir nebuvo.

-Kas blogai su tuom?- susiraukiau. Joel įsitaisė šalia manęs, kadangi merginos sedėjo iš vienos pusės.
Jis tikriausiai kažką nujaučia.

-Priaugsi daug svorio,- ji pavartė akis.

-O dėl ko šitai yra blogai?- paklausiau ir Lisos veide atsirado pasipiktinimas.- Man nėra skirtumo kiek aš sveriu,- trūktelėjau pečiais, o šalia sėdinčio Joel veide atsirado šypsnis. Mergina tik susiraukė, bet daugiau nieko nebesakė.

Po dar keletos valandų, viskas buvo oficialiai baigta, apart to, kad mes nedainavome ir neįrašėme to. Joel neleido mums dainuoti ir sakė, jog iš pradžių turime pailsėti. Dėkoju jam už šitai.