Vis dar negalėdama nustoti juoktis, dėl Jesy ir Perrie išsidirbinėjimų paėmiau telefoną į rankas kuriame buvo keli skambučiai nuo Blake ir kelios žinutės.
-Blake manimi rūpinasi,- patempiau lūpą ir vėl nusišypsojau.
-Nuotrauką!- Leigh-Anne pasakė pasiūlydama nuostabią mintį - nusiųsti nuotrauką jam, jog jis mažiau jaudintųsi.
Jesy čiupo mano telefoną ir įjungė priekinę kamerą. Nusijuokusios tuojau ėmėme pozuoti ir labiausiai nesusiliejusią išsiunčiau broliui.
Blake: Jade, jau nebejuokinga. Kur tu esi? Blake: Ar tu pyksti ant manęs dėl kažko? Jade:
Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
Buvo miela matyti, kaip jis nervinasi dėl manęs, bet turėtų suprasti, jog dėl mūsų barnio, kuris neegzistuoja, aš nebėgsiu išsikraustyti. Galų gale, jis žino kad turiu merginas.
-Žinau koks mūsų susitarimas, tai yra nekalbėti apie vaikinus, bet aš privalau paklausti kaip Jade sakasi su Erick sugyventi,- Leigh-Anne kaltai nusišypsojo.
Na, tada prasidėjo. Šiek tiek papasakojau apie Erick, bet tuomet tema nukrypo iki Chris, tuomet iki kitų vaikinų ir galų gale pradėjome kalbėti apie muziką.
-Tiek Blake, tiek Chris labai domisi, ar mes norėsime įkelti dainas į socialinę erdvę ar kažkur,- užsiminiau.
-Tiesą sakant, aš apie tai galvojau ir aš visu šimtu procentu už,- Leigh-Anne nusišypsojo.
-Aš taip pat manau, jog verta pabandyti,- Perrie linktelėjo man ir mūsų žvilgsniai susikaustė į Jesy.
-Merginos, aš myliu jus, bet nenoriu šito,- ji ėmė purtyti galvą ir jos akys nusileido į grindis.
-Kodėl, mieloji?- Leigh-Anne tuojau susiraukė ir apkabino ją. Jesy skruostais ėmė ristis ašaros ir mes visos apglėbėme ją.
-Aš tiesiog... Negaliu. Jūsų balsai nuostabūs ir jūs atrodote nuostabiai, o aš...tik aš...- Jesy balsas buvo tylus ir tuomet aš supratau ją. Ji išgyveno tą patį ką ir aš. Kitokiomis sąlygomis, bet tuo pačiu jausmu savyje.
-Jesy, tu atrodai nuostabiai ir tavo balsas fantastiškas. Tu turi talentą ir tai jau yra tavo grožis,- Leigh-Anne stengėsi guosti Jesy.
-Aš irgi bijojau pasirodyti gatvėje, Jesy. Bijojau išeiti į viešumą, bijojau visų tų žvilgsnių. Bijojau visko. Žinau kaip tu dabar jautiesi, bet mes šalia. Tu ne viena, Jesy. Mes mylime tave tokią kokia tu esi ir mažiausiai turėtum rūpintis ką apie tave galvoja praeiviai ar žmonės kurie klausysis tavo muzikos. Galbūt kažkam mes ir nepatiksim, bet mes visos kartu ir mes tai ištversime. Galbūt bus žmonių, kurie lygiuosis į mus. Mums tereikia pabandyti. Ne kiekvienas gauna tokią progą, Jes. Ir tiesiog nepamiršk, jog tu niekada nebūsi viena,- pasakiau draugei, kuri išgirdusi mano žodžius smarkiai suspaudė mane savo šiltame glėbyje. Žinau, jog ji jaučiasi vieniša. Ji nori būti viena, bet tuo pat metu nori būti su draugais. Aš visą savo gyvenimą tenais bijojau išlysti iš kambario. Ilgą laiką ir pas Blake taip buvo, bet dabar viskas pasikeitė ir aš nesigailiu.
