We Are Who We Are ✨

2 Sezonas 33 Dalis

-Erick, palauk!

Rudaplaukis smalsiai apsisuko ir sulaukė manęs, kol priėjau sparčiu žingsniu prie jo.

-Kas nutiko? - Erick sunerimęs suraukė antakius, kai mus skryrė gal du metrai. Nieko neatsakiusi smarkiai apsikabinau mylimąjį ir užsimerkiau. Žinau, jog dabar atrodau kaip pamišėlė, bet juk tokia ir esu.

-Hey, viskas gerai? - Erick apglėbė mane pats prisiglausdamas prie manęs.

-Atsiprašau, Erick, - sumurmėjau, kai ašaros nusileido ant jo džemperio.

-Už ką? Kodėl tu atsiprašai, Jade?- Erick sumurmėjo spausdamas mane arčiau.

-Aš... - sukūkčiojau.

-Ne, ne, ne, neverk, - Erick papurtė galvą.

-Aš tik... Ar... Galim vėl būti kartu? - sumurmėjau.

-Tu atleidi man, princese?- Erick šiek tiek atsitraukęs nužvelgė mano veidą ir perbraukė per skruostus, nuvalydamas ašaras. Linktelėjau nesugebėdama ištarti nė žodžio. Erick smarkiai apkabino mane.

-Aš myliu tave. Labai myliu tave, gražuole. Įrodysiu tau tai. Neabejok manimi, - Erick spaudė mane prie savęs.

-Aš taip pat tave myliu, - sumurmėjau. Tikiuosi sulaukti to iš jo. Noriu ne tik žodžių. Noriu, jog jis man tai įrodytų.

-Einam, parvežiu tave namo, - Erick pasakė pradėdamas mane vestis kavinės link, bet nepaleisdamas iš glėbio.

-Kodėl mes ten einame? - susiraukusi šyptelėjau, kadangi iš šono mūsų ėjimas turėjo atrodyti keistai.

-Norėjau tave palydėti ir pabūti su tavimi ilgiau. Žinojau, jog tu tikrai su manimi nevažiuosi, todėl apsimečiau, jog aš be automobilio. Nepyk dėl šito, - Erick šyptelėjo. Nusišypsojusi papurčiau galvą.

Jei jis nebūtų ėjęs kartu, aš šiuo metu per ašaras nematyčiau kelio namo.
Pasiekę kavinę ir tuo pačiu Erick automobilį, vaikinas atidarė man dureles ir vos jas uždarė atsirado kitoje mašinos pusėje.
Užvedęs jį, Erick tuojau suėmė mano ranką ir spustelėjo.

-Ar Blake namie? - Erick pasidomėjo.

-Nežinau, - trūktelėjau pečiais, stebėdama mudviejų rankas su šypsena.

-Ką tu veikei viena? - jis vėl susmalsavo.

-Buvau su merginomis.

-Ar Blake žino, kad grįžti namo? - Erick vėl paklausė.

-Ne, nežino. Kas čia per interviu? - nusijuokiau.

-Važiuojam pas mane, - Erick sugavęs mano žvilgsnį mirktelėjo.

Sutikau su jo pasiūlymu nusišypsodama.
Erick namuose vaikinas tuojau pasiūlė arbatos, tačiau aš atsisakiau.

-Kur tavo mama? - pasidomėjau.

-Ji atostogauja,- Erick trumpai atsakė nužvelgdamas mane. - Tau ne šilta? - susiraukė.

Esu įsitikinusi, jog mano veidas kiek paraudęs nuo šilumos. Nuleidau akis.
Po šiuo šiltu megztiniu - aptempta maikutė, įrodanti mano nevalgymą visą mėnesį.

-Truputį, - trūktelėjau pečiais.

-Nusirenk, - Erick paragino. Tik suėmusi džemperio kraštus supratau, jog mano rankos kiek dreba. Nusirengiau, tačiau megztinį priglaudžiau prie savęs.

-Jade, - Erick griežtai kreipėsi ir priartėjęs atėmė mano džemperį iš rankų, o tuomet prisėdo šalia. - Aš maniau, jog jau viskas gerai? - jis pakėlė antakius.