We Are Who We Are ✨

6 Dalis

Nusižiovavau ir įėjau į svetainę.

-Jadey? - Blake kreipėsi į mane.

-Hm? - susiraukiau ir tik tuomet nužvelgiau visus sėdinčius vaikinus.

-Kaip jautiesi? - brolis kiek susiraukė.

-Gerai, - prisimerkiau. - Tu keistas, - sumurmėjau ir atsisėdau šalia Christopher, kuris tuojau draugiškai permetė ranką man per pečius. Nusišypsojau ir prisiglaudžiau prie draugo.

-Būsi čia? - Blake paklausė, priversdamas mane susinepatoginti.

-Aš galiu išeiti, - šiek tiek atsitraukiau nuo Christopher.

-Blake, nors kartą gali patylėti? - Šokoladukas pakėlė balsą. - Jade, nori arbatos? Mano taisyta arbata yra žinoma, kaip skaniausia, - vaikinas pasididžiuodamas nusišypsojo. Sukikenau.

-Tuomet būtinai, - papurčiau galvą ir vėl prisiglaudžiau prie Christopher.
Šokoladukui palikus svetainę, nužvelgiau brolį, kuris žvelgė į grindis tylėdamas. Žinau, jog jis man nori gero.

-Blake, norėsi pažiūrėti filmą? - paklausiau ir brolis lėtai pakėlė akis į mane. Jo veide atsirado šypsena ir Blake linktelėjo.

Nuo pat mano gyvenimo su juo pradžios, mes turėjome tradiciją : filmai. Nesvarbu kokie, nesvarbu apie ką. Tiesiog filmai, kurie nuo pat pradžių mus suartino.
Šokoladukas grįžo ir ištiesė man puodelį.

-Ačiū, - nusišypsojau.

-Jade, žinai, mes apie kai ką kalbėjome, - Joel pasakė. Keista bendrauti su jais visais.

-Aš nemanau, jog tai gera mintis,- Blake pasakė priversdamas mane susitraukti.

-Kodėl? Ką sugalvojot? - susmalsavau.

-Mes galvojome apie nedidelį... Na, nedidelę stovyklą, su palapinėmis ir panašiai, prie ežero,- Richard paaiškino.

-Man patinka, - nusišypsojau.

-Tikrai? - Blake susiraukė.

-Taip, bet tik tokiu atveju, jei Perrie galės važiuoti kartu. Nenoriu būti viena tarp vaikinų, - ėmiau tartis. Išties, nebijau būti tik tarp vaikinų. Tiesiog Perrie reikia nurimti ir atsipalaiduoti.

-Sutarėm, - Blake linktelėjo. Gurkštelėjau arbatos.

-Ji tikrai labai skani, - nusišypsojau, sukeldama šypseną ir vaikinui priešais. - O jūs čia šiaip, ar su reikalu? - susiraukiau.

-Norėjom pasitarti dėl tos stovyklos. Bet ir šiaip, tavęs pasiilgom, - Christopher išsišiepė, norėdamas pameilikauti.

-Nustok,- nusijuokiau ir atsitraukusi nuo jo atsirėmiau į sofos atlošą.

-Jade, - Erick kreipėsi į mane, priversdamas ne vien mane atsisukti į jį. - Viskas gerai? - jis paklausė.

Ar Erick galvoja, jog pykstu ant jo? Ar jis smalsauja, dėl ko aš esu pas Blake? O gal Eric iš ties rūpi kaip jaučiuosi, prisiminusi tai, ko jis nežino?

-Taip. Viskas gerai, - nusišypsojau.

      Kita diena

Eric dar prieš dvyliką atvežė mane ir mudu nejaukioje tyloje išgėrėme kavos. Prieš pat dvyliką jam paskambino.

-Važiuok, viskas gerai, - nusišypsojau.

-Palauksiu, kol atvažiuos tavo draugė, o tuomet važiuosiu, - Erick pasakė atsiremdamas.

-Važiuok dabar. Ji jau netrukus bus čia,- paprašiau.

-Ne. Jei tau kas nutiks, Blake mane nužudys, - Erick pasakė.

-Tik dėl Blake tu čia? - šyptelėjau. Jis prisimerkė nesuprasdamas ko noriu iš jo.

-Na, tu mano draugė. Turiu tavimi rūpintis. O be to, tu mažesnė. Atėjo Perrie, - Erick atsistojo.

-Pala, mažesnė? - susiraukiau. Vaikinas išsišiepė.

-Parašyk kai jau norėsi namo, - Erick pasakė ir nesulaukęs kol Perrie prieis, pasišalino.

-Keistuolis, - sukikenau, prisiminusi jo šypseną.

-Sveika, meile,- Perrie pasisveikino, o su ja buvo dar dvi merginos. - Noriu, jog susipažintum su Jesy ir Leigh-Anne. Jos mano draugės, visai kaip ir tu. Merginos, čia Jade,- Perrie su didele šypsena pristatė mus ir jos iš eilės apsikabino mane pasisveikindamos.

-Pezz, - kreipiausi į draugę mums užsisakius pietus. - Brolis su draugais sugalvojo važiuoti pastovyklauti prie ežero. Sudariau sąlygas, jog jei nevažiuosi tu, nevažiuosiu ir aš. Bet labai norėčiau, kad visos važiuotumėte. Geriau susipažintumėme, - šyptelėjau.

-Nepamenu kada buvau stovyklauti, - Leigh-Anne nusišypsojo užsisvajodama.

-Puiki mintis. Jesy? - Perrie nusišypsojusi atsisuko į draugę.

-Juk žinote, aš visada laisva. Kada važiuojam? - Jesy veide taip pat atsirado šypsena.

-Nesu tikra. Paskambinsiu broliui, - kiek susiraukiau ir išsitraukusi telefoną surinkau Blake numerį.

-Kas nors nutiko?- jis iš karto atsiliepė.

-Ne. Viskas gerai. Kada norite važiuoti prie ežero? - paklausiau.

-Vaikinai minėjo, jog šiandien vakare. Na, tebūnie apie šeštą. Perrie irgi važiuos? - Blake pasidomėjo.

-Ta... Palauk, kodėl klausi? - sukikenau.

-Nuo Perrie priklauso ar tu važiuosi, - brolis pasakė.

-Stebiu tave, - nusijuokiau. - Gerai. Iki.
Atsisveikinusi padėjau ragelį.

-Na? - Perrie susidomėjo.

-Apie šeštą. Tiesa, man pasirodė, jog patinki mano broliui, - nusijuokiau.

-Blake mielas, - Perrie nusijuokė.

-Tau jis patinka? - Jesy susiraukė.

-Na...

-Rimtai? - išpūčiau akis.

-Kada vestuvės? - Leigh-Anne kilstelėjo antakius, priversdama visas nusijuokti.

-Nagi, aš tiesiog pasakiau, jog jis mielas. Jis man nepatinka, - Perrie sukikeno.

-Tu įsitikinusi? - prisimerkiau.

-Esu įsitikinusi, jog jis geresnis nei tavo buvęs, - Jesy nusišypsojo.

-Jokių kalbų apie vaikinus šiandien! - Perrie pakėlė balsą ir nusišypsojo pamačiusi padavėją, atnešančią mūsų pietus.

-Jai vis dar sunku. Nuostabi mintis dėl pabuvimo prie gamtos, - Leigh-Anne pasilenkusi sušnabždėjo.

-Tik dėl jos ir sutikau, - šyptelėjau. Maistas atsirado priešais mus.

Geros likusios savaitės!✨