We Are Who We Are ✨

39 Dalis

Vaikinai ir merginos nakvojo pas mus.

Kadangi naktį miegojau su Perrie, Erick kambaryje nesulaukiau, nors labai to norėjau. Per daug pripratau prie jo.
Visą rytą prabuvau su Šokoladuku, Joel, Chris ir Richard. Blake su Erick nuo pat ankstaus ryto išvažiavo tvarkyti kažkokių reikalų dėl studijos mūsų namuose.
Merginos pabudo kiek vėliau, tačiau ir jos prisidėjo prie mūsų kalbų.
Kalbos nukrypo iki manęs.

-Blake minėjo, jog ruošiesi studijuoti,- Richard šyptelėjo.

-Taip. Na, taip maniau. Juk dvyliktą klasę pabaigiau dar tik šiais metais. Visai norėčiau pasiimti laisvus metus,- trūktelėjau pečiais.

-Aš irgi ėmiau laisvus metus ir žinok visiškai nesigailiu. Mokydamasis galvojau, jog dirbsiu kažką su informacinėmis technologijomi, bet per tuos metus aš supratau, kad tai tikrai ne man,- Chris nusišypsojo.

-Bet manau, jog Blake nenorės mano tokios pertraukos,- pakreipiau galvą nuleisdama akis.

-Ar Blake gyvens tavo gyvenimą?- Šokoladukas paklausė. Pakėlusi akis į jį papurčiau galvą.- Tai kokio velnio jaudiniesi dėl Blake? Juk jis tik tavo brolis. Tu pilnametė ir kiekvienas tavo sprendimas nebepriklauso nuo kitų, nuo Blake taip pat,- Šokoladukas pasakė priversdamas mane nusišypsoti. Ir jis juk visiškai teisus.

-O kaip gi dėl tos dainos?- Joel išsišiepė.

-Kokios dainos?- prisimerkiau.

-Nėra jokios dainos,- Perrie nusišypsojo gindama mano privatumą. Tai jausmingiausia ir... daugiausia reiškianti mano dabartį daina.

-Nenori nesakyk,- Joel pavartė akis ir atsirėmė į kėdės atlošą sunerdamas rankas. Nusišypsojau nuo jo mielumo.

-Kadanors kadanors,- Jesy nusišypsojo erzindama jį.

-Mes jau namie,- Blake pasakė, įeidamas į virtuvę. Erick nužvelgė mane ir šyptelėjo. Gaila, nežinojau šios šypsenos reikšmės.

-Kaip sekėsi?-pasidomėjau.

-Gerai, sesute,- Blake pasakė ir priėjęs apkabino mane iš už nugaros. Nusišypsojau.

Man tikrai sekasi.

Prabėgo pora savaičių. Artėjo ruduo.
Kalbėjausi su Blake apie studijas ir jis sakė, jog pats būtų man tai siūlęs. Žodžiu, jis visiškai ne prieš.
Jau galime nepalikę namų apsilankyti studijoje. Mums lyg netyčia, neperseniausiai, su merginomis pavyko parašyti dar vieną dainą, kuri iš pradžių atrodė visai be ryšio, tačiau po truputį atsirandant naujoms eilutėms daina įgavo prasmę, tad ji, tikriausiai, lyg pirmoji daina šioje studijoje.
Erick visą tą laiką nemačiau. Na, mačiau savo mintyse, bet tik tiek. Su vaikinais taip pat bendravau minimaliai. Žodžiu, buvo nuobodžios kelios savaitės.
Tiesa, kelis vakarus susiskambinau su mama ir atrodo, jog mūsų santykiai vis gerėja. Nesuprantu kodėl mudvi buvome nutolusios.
Mamos draugas, mano patėvis ir tiesiog pabaisa, nenusipelnė mano ir mamos nesantaikos. Išties, jis nelabai nusipelnė ir mamos, bet tai visiškas jos reikalas.

Šiuo metu be jokios priežasties esu priešais Erick namus. Na, priežastis yra - aš jo pasiilgau, tačiau nežinau kaip jis reaguotų į tokią priežastį.
Dar kart įkvėpiau oro ir pagaliau, po dešimties minučių stovėjimo prie durų, paspaudžiau durų skambutį.
Po vos minutės durys atsidarė ir man nusišypsojo maloni moteris. Tai matėsi iš jos išvaizdos ir šypsenos veide. Ji juk Erick mama.

-Sveika. Pas ką tu?- Erick mama nusišypsojo.

-Laba diena. Aš pas Erick. Ar jis namie?- kiek susiraukiau. Tikriausiai turėjau tuo pasidomėti prieš čia pasirodant.

-Taip. Erick viršuje. Užeik,- ji įleido mane į namus, kuriuose aš jau ne pirmą kartą.- Gal nori arbatos ar kavos?- moteris mandagiai paklausė.

-Ne, ačiū,- vėl nusišypsojau.

-Jade?- pasigirdo ir nuostabusis Erick balsas.

-Labas,- nužvelgiau jį lipantį laiptais.

-Mama, čia Jade, Blake sesuo,- Erick nulipęs pristatė mane savo mamai.

-Malonu susipažinti. Aš daug apie tave girdėjau tiek iš Erick, tiek iš Blake,- moteris pasakė ir aš nusišypsojau. Jis pasakojo apie mane?

-Mes einam į viršų,- Erick pasakė ir jo mamai linktelėjus nusekiau vaikiną.

Erick įleido mane į savo kambarį pirmą, kol mano širdis daužėsi, nes nežinojau, ką jam reiks sakyti,
Dėkui Dievui, nieko sakyti neprireikė.
Erick pats apsikabino mane ir spaudė mane kiek tik įmanoma arčiau.
Išsišiepiau ir užsimerkiau. Aš jo nemačiau dvi savaites ar kelis milijonus metų?
Vaikinas palingavo su manimi glėbyje ir kai mudu atsitraukėme vienas nuo kito, jo veide buvo šypsena, kurią matau tikrai ne per dažniausiai.
Erick priglaudė ranką man prie skruosto ir aš nusišypsojau ir pakreipiau galvą arčiau jo rankos. Su Erick iniciatyva buvau saldžiai pabučiuota netrumpu bučiniu. Nors mūsų lūpos atsitraukė viena nuo kitos, esame vienas šalia kito ir aš galiu jausti jo kvėpavimą.
Pramerkiau akis ir nužvelgiau Erick užmerktas akis, tačiau netrukus ir jos atsimerkė.

-Nori pasižiūrėti filmą?-vaikinas paklausė ir mes abu nusišypsojome.

-Visada,- sumurmėjau ir tuomet vėl buvau apkabinta. Jis irgi manęs pasiilgo, tik gaila, jog jis šitaip elgiasi tik kai mes dviese. Nors, tai turi ir pliusų ir minusų.

-Dar kartą,- Erick pasakė ir staigiu judesiu atitraukęs mane nuo savęs vėl suglaudė mūsų lūpas ilgam bučiniui, dėl ko negalėjau sutvardyti šypsenos.

Jis atėmė mano pirmą bučinį, numanau, jog atims pirmosios meilės statusą ir greičiausiai atims ir nekaltybę.
Nei vienam iš šitų aš neprieštaravau, neprieštarauju ir neprieštarausiu.

Nepatogumas aplankė mane tik tada, kai Erick sugriebė mane už užpakalio ir jį spustelėjo, lyg liepdamas man laikytis ant jo. Tuojau kojos, kaip žinodamos ką daryti, apsivijo Erick liemenį, o rankos liko savoje vietoje - ant vaikino kaklo.
Atrodo, jog jis be jokių pastangų nusinešė mane prie lovos, kol aš niekaip nesusikaupiau ties Erick prisilietimais.
O jei esu per sunki jam? Gal jis tik per malonus tai pripažinti?

Grįžau į šį pasaulį tik tada, kai Erick paglostė mano skruostą. Nurijau seiles ir tuomet nuleidau akis tarp mūsų abiejų.
Erick sedėjo ant lovos, aš ant jo kelių. Vaikino žalios akys stebėjo mane.

-Nenori man nieko pasakyti?- Erick švelniai kilstelėjo mano galvą priglausdamas ranką prie mano smakro.

Keletą kartų sumirksėjau ir papurčiau galvą. Po keletos sekundžių apsikabinau Erick. Vaikinas tik atsiduso ir tik dar labiau prispaudė mane prie savęs.
Netrukus jo lūpos vėl prisiglaudė prie mano skruosto.

-Nieko ir niekada tau nedarysiu,- Erick švelniai priglaudė lūpas prie mano ausies.

Žinau. Būtent dėl šito pasitikiu juo šiais reikalais, nors jis ir nežino visos mano istorijos.
Erick truputį trūksta iki to, jog visiškai ir aklai pasitikėčiau juo. Giliai širdyje laukiu tos akimirkos.