We Are Who We Are ✨

9 Dalis

-Labas rytas, - nusišypsojau broliui, kuris užsimiegojęs išlindo iš palapinės paskutinis.

-Sveika, sesute. Kaip pailsėjai? - Blake taip pat nusišypsojo.

-Puikiai, - linktelėjau.

Tiesą sakant, visą naktį su Joel vaikščiojom pamiškėje, o paryčiais grįžome į palapinę ir ten prašnekėjome apie įvairius niekus.

-Tai puiku. Tikiuosi, jog tau čia patinka, - Blake priėjo arčiau.

-Man labai patinka. Ačiū, - apsikabinau brolį.

-Tu keista. Džiaugiuosi, kad tau patinka, - jis sumurmėjo.

-Kaip praėjo naktis su Perrie? - nesusilaikiusi paklausiau.

-Jade, - Blake subarė.

-Man smalsu,- kaltai nusišypsojau.

-Tau taip tinka šypsena, sesute, - Blake paglostė mano skruostą.

-Nepakeisk temos, - suzyziau.

-Mes miegojome ir tiek. Jade, neįsivaizduoji, kaip džiaugiuosi tave matydamas laimingą. Nenustok šypsotis, - Blake pasakė. Vėl plačiai nusišypsojau.

-Jade, ateik! - Joel pakvietė mane iš pavėsinės.

-Jadey, nenori nieko man papasakoti? - Blake tuojau prisimerkė.

-Ne, broliuk. Mes miegojome ir tiek, - išsišiepiau ir išsprūdusi iš jo glėbio nulėkiau prie Joel, kuris tuojau mane priimė į savąjį glėbį.
Visi buvo sutrikę, o ateinantis Blake nebuvo labai laimingas.

-Jade, - Blake kreipėsi į mane.

-Ne, Blake. Mes tik pasikalbėjome ir ėmėm puikiai sutarti ir turiu nuostabią draugę, - Joel spustelėjo mane glėbyje atsakydamas į neužduotą klausimą.

-Mes pasikalbėsim, - Perrie prisimerkė.

-Kas be ko, - nusišypsojau ir ji atsiduso. Nusijuokiau.

-Baikit pusryčiauti. Po to galėsime eiti maudytis, - Šokoladukas pasiūlė.

-Pritariu, - šyptelėjau, o Christopher plačiai nusišypsojo, taip truputį išgąsdindamas mane. Na, mielas Chris, ką vėl sugalvojai?

Apsivilkusi maudymosi kostiumėlį išėjau iš persirengimo kabinos ir nusišypsojau tuo pat metu iš kitos kabinos išėjusiai Perrie. Susiraukiau, kai vaikinai jau maudėsi,o Jesy su Leigh-Anne tik lipo į vandenį. Labiausiai mane suglumino tai, jog tarp vaikinų nebuvo Christopher, kurio šypsena, prieš maždaug valandą, išgąsdino.

-Labas,- mintyse apkalbėtas vaikinas prabilo man už nugaros, priversdamas mane krūptelėti.

-Sveikinomės šiandien, Chris,- dėl savo saugumo apsisukau su šypsena, kuria tikrai nenorėjau parodyti laimės jį matant.

-Eini maudytis?- vaikinas nusišypsojo žengdamas žingsnį arčiau manęs, kol aš žengiau žingsnį atgal.

-Moku pati. Ačiū,- sukikenau pradėdama eiti atbulomis.

-Galiu padėti,- Christopher draugiškai ištiesė rankas į mane. Spėjau tik papurtyti galvą ir buvau staigiai sučiupta už liemens ir pakelta nuo žemės.

-Nuleisk,- suinkščiau, jausdama kaip jis artėja prie vandens.

-Juk neskriausiu tavęs,- Christopher nusijuokė.

-Blake, gelbėk!- suklykiau.

-Atleisk, sesute,- Blake sukikeno ir aš suurzgiau. Joel sunerimusios akys susirado manąsias, tačiau netrukus buvau panardinta po vandeniu.

Oro tą pačią sekundę ėmė trūkti, kadangi nespėjau jo įtraukti prieš paneriant.
Prisiekiu, buvau geriausia plaukikė, bet kažkas mane traukė žemyn.

Staiga išnirau į viršų ir ėmiau gaudyti orą.

-Christopher, tu miręs,- Blake balsas nuskambėjo mano ausyse, o aš giliai kvėpuodama atsitraukiau nuo savo gelbėtojo, ir tik tuomet atsimerkiau.

Blake buvo beatplaukiantis manęs link, o šalia manęs buvo Richard, kuris netrukus vėl atsirado šalia.

-Nereikia,- sumurmėjau, leisdama jam žinoti, jog jaučiuosi geriau. Blake atsiradęs šalia sučiupo mane už liemens ir kažkokiu būdu nuplukdino iki kranto.

Pasijaučiau kaip naujai gimusi, kai pagaliau kojos jautė kietą pagrindą, tačiau Blake kumščiui susidūrus su Christopher veidu tikrai pamaniau, jog verčiau būčiau nuskendusi.

-Ką tu darai!?- suklykiau atsitraukdama nuo merginų, kurios šalia atsirado vos man priartėjus prie kranto.

Nustūmiau brolį nuo draugo ir nužvelgiau jo paraudusį skruostą.

-Ar tau viskas gerai?- suėmiau jo veidą.

-Nurimk. Aš nusipelniau. Atsiprašau, nemaniau,jog taip įvyks,- Christopher iš karto atsiprašė paimdamas mano sušalusias rankas į savo delnus.

-Sakiau, jog bloga mintis buvo čia atvykti, - Blake nervinosi už manęs.

-Blake, aš sveika ir gyva. Kodėl tu nesupranti, kad nebeesu vaikas?- pakėliau balsą ištraukdama rankas iš Christopher delnų ir atsisukusi į brolį nuo.- Na ir kas, jog Chris padarė klaidą? Tu irgi nesi šventuolis, kaip ir kiekvienas mūsų. Visi darome klaidų, bet kodėl reikia teisti tą, kurio klaida įvyko netyčia? Tu net neįsivaizduoji kokie svarbūs visi esate ir tokiais savo veiksmais tu tik skaudini. Nors tu mano brolis, tu nežinai nieko ir tau mažiausiai reikėtų kištis ne į...

-Ramiai, princese. Po to gailėsiesi,- Joel balsas prie ausies pertraukė mane. Giliai įkvėpiau ir dar kartą nužvelgiau brolį, kuris tik žvelgė į žemę.

-Eime, persirengsi, -Perrie suėmė mano ranką švelniai šyptelėdama. Linktelėjau ir vėl žvilgtelėjau į brolį. Pasakiau per daug, bet atsiprašymas neišsprūdo pro lūpas. Merginos nusitempė mane į palapinę.

-Imk drabužius. Nenorėtume, jog susirgtum,- Jesy šyptelėjo paduodama mano drabužius. Priglaudžiau juos prie krūtinės ir atsidusau.

-Nagi, nurimk. Kad ir kaip baisiai nuskambės, pasakei teisybę. Jis per daug lenda į tavo gyvenimą,- Perrie paglostė mano plaukus, bet po jos veiksmo iš mano akių pabiro ašaros, dėl ko buvau įtraukta į merginų glėbį.

-Jis mano brolis, Pezz. Net neįsivaizduoji kaip myliu jį. Blake mano viskas ir jis mane išgelbėjo nuo didžiausio košmaro. Aš su juo taip negražiai kalbėjau, bet jis trenkė Christopher,o Chris... Jis toks nuostabus draugas ir tikiu, jog jis to nenorėjo,- kukčiodama sumurmėjau.

-Merginos, galiu užeiti?- Joel balsas pasigirdo prie palapinės. Linktelėjau, jog merginos leistų jam. Vos išgirdęs leidimą Joel įėjo į palapinę ir ištiesė rankas į mane. Atsitraukusi nuo merginų prisiglaudžiau prie Joel ir jis smarkiai mane suspaudė glėbyje.

-Blake atsiprašė Christopher. Jie susitaikė. Nurimk. Viskas praėjo,- Joel ramino mane.

-Aš tiek visko pasakiau...- sukūkčiojau.

-Jade, tu pasakei tai, ką ir turėjai. Pagaliau jis suprato, jog turi labiau prižiūrėti savus veiksmus. Nuostabu, jog jūs taip gerai sutariate ir kad jis tavimi rūpinasi, bet tu suaugusi mergina. Turi turėti savų paslapčių, savų norų ir savų reikalų kurie nelies jo. Jūsų santykiai šiuo metu ant plauko, tačiau esu įsitikinęs, kad viskas baigsis gerai,- Joel glostė mano plaukus ir tai išties mane ramino.

-Ačiū,- sumurmėjau,o jis atsidusęs spustelėjo mane arčiau savęs.

-Persirenk. Tu vis dar sušalusi. Po to pasisitenk pailsėti. Tau reikia viską ramiai apgalvoti,- Joel šyptelėjo man ir grąžino į merginų rankas.

-Joel, aš...

-Pailsėk. Pasikalbėsiu su juo,- jis šyptelėjo. Išplėčiau akis.- Nieko nesakysiu,- vaikinas atsakė į mano klausimą tik atsiradusį mintyse.

-Ačiū dar kartą,- pasakiau, prieš jam paliekant palapinę. Joel veide atsirado šypsena, kuri netrukus dingo už palapinės.

Turėjau įkelti dalį anksčiau, penktadienį arba vakar, bet nutiko viena nelaimė, todėl dalį įkeliu tik šiandien.
Linkiu lengvo pirmadienio💜