Hope Hotel

11

-Taip aš šoviau į Malik , bet tai nutiko netyčia. Zayn bandė mane pamokyti , kaip reikia laikyti ginklą ir kaip reikia nusitaikyti , nemaniau , kad ginklas užtaisytas , tad netyčia jį nubrozdinau. Beje ginklas buvo šratinis.

-Aš netikiu!!!

-Tai jau ne mano problemos.

Apsisukau ir pažvelgiau į Malik. Vos tik pradėjau eiti ta pakvaišusi mergaitė šoko link manęs. Man spėjus atsitraukti ji sviedė į mane savo rankinę , kuri atsitrenkė į sutvarstyta ranką. Sukandau dantis. Nenoriu savo pykčio išlieti ant jos.

Prie manęs priėjo Zayn. Jis apkabino mane per liemenį ir pradėjo vestis per minią. Vaikinai mus sakė , kaip ir ta mergina. Ji ėjo paskui mus ir vis keiksnojo mane. Buvau išvadinta visais įmanomais keiksmažodžiais. Mane įsodino į mašiną. Zayn sėdo prie vairo. Atsirėmiau į langą. Susikėliau kojas ant sėdynės ir užsimerkiau. Giliai kvėpavau.

-Hope koks adresas?,-tyliai paklausė Waliyha.

-Linkolno 21.

Susiriečiau į kamuoliuką.Užmerkiau akis. Giliai kvėpavau , nes jutau kaip pradeda pykinti. Ausis pasiekė tylus , švelnus balsas. Pramerkiau akis. Zayn tyliai dainavo. Atsikvėpusi užsimerkiau. Jutau kaip nugrimstu į miegą.

-Hope.

Tylus šnabždėjimas prabudino mane. Pramerkiau akis.Buvau mašinoje. Lėtai atsisėdau. Plaukų liūnas užkrito ant veido. Sveikąją ranka nubraukiau juos. Pažvelgiau į Waliyha kuri mane žadino. Pasitryniau akis. Pažvelgusi pro langą pamačiau savo rūmus. Nusišypsojusi liūdnoka šypseną išlipau iš mašinos. Pilis stūksojo tokia pat didinga kaip ir visad. Vartai buvo atviri , tad dabar jau buvome kieme. Baltas dviaukštis pastatas su didele palėpe. Senamadiškos langinių puošmenos susipynusios su modernizmo stiliu. Nusišypsojau. Aplink buvo pilna medžiu. Namas atrodė didingas ir galingas. Tai mano stiprybė. Lėtais žingsniais nuėjau prie durų. Iš po kilimėlio ištraukiau raktą. Už savęs nugirdau nepritariama murmesį. Atrakinusi duris patraukiau prie signalizacijos ją išjungusi atsisukau į svečius.

-Tu čia gyveni viena?,-niūriai pasiteiravo Harry.

-Taip. Visas antras aukštas yra laisvas neskaitant mano kambario. Taip pat yra trys kambariai apačioje. Pasirinkit kuriuos norit. Į palėpe neikit ten mano tvirtove ir nenoriu , kad kuris brautumėtės į ją. Namuose vargiai rasit maisto , tad kažkas turit nuvažiuoti į parduotuve. Waliyha imk kambarį antrame aukšte trečia iš kairės , ten yra rūbų tau turėtu tikti. O dabar atsiprašysiu einu į savo kambarį. Jauskitės kaip namie , tik nenugriaukit mano namų,-pasisukau eiti , bet vėl atsisukau į juos,-Jai nenusileisčiau įjunkite signalizacija , kai eisite miegoti. Viskas pakabinta ant šaldytuvo.

Įžengusi į kambarį pajutau ramybę. Kambarys buvo nedidelis jo dydis prilygo dviem laivo kajutėm. Tai buvo pats mažiausias šio namo kambariukas. Kai Niall mane ištrėmė gyvenau bendrabutyje. Tuo metu mano kambaryje vargiai būtų galėję sutilpti du žmonės , bet man tai nerūpėjo , kaip ir dabar nerūpi. Norėjau didelio namo , bet ne didelio kambario. Kambario sienos skendėjo nakties danguje. Ant jų buvo pripaišyta žvaigždžių ir mėnulis. Viengulė lova su violetine patalynę. Senoviška spinta ir spintelė bei naktinis staliukas. Daugiau nieko. Tik langas kuris atvėrė vaizdą į medžius kuriuos čia kažkas pasodino. Tai mano rūmai ir mano pasakų kambarys. Nusivilkusi visus rūbus likau vien su apatiniais. Nėriau į patalus.

Pabudau , kai už lango buvo tamsu. Išsiridenusi iš lovos iš spintos išsitraukiau marškinius. Sagstydamasi juos pagriebiau tą nesąmone kuri turi prilaikyti mano ranką. vis dar miegančiomis smegenimis patraukiau virtuvės link. Dar nebuvau baigusi sagstytis marškinių kai virtuvė tarpduryje sustingau. Ten vien su džinsais stovėjo Zayn. Jis buvo atsukęs nugarą. Tobulai įdegusia ir įsitempusia. Pajutęs , o gal išgirdęs , kad yra ne vienas greit atsisuko. Nurijau susikaupuses seilias. Jau norėjau pradėti aiškintis , bet užsikirtau. Malik žaibišku greičiau atsidūrė prie manęs.

-Kaip jautiesi?

Jo rankos atsidūrė ant mano pečių. Jis delnais nuslydo rankomis žemyn , apkabino per liemenį ir įsisiurbė į prasivėrusias iš nuostabos lūpas.

Pasaulis staiga pasviro. Visos rišlios mintys ūžtelėjo iš galvos ir kažkur išsibarstė. Beviltiškai pasimečiau. Zayn lūpos buvo lygiai tokios kaip ir tąkart balkone: karštos , tvoskančios mėtomis , reiklios ir patyrusios. Per sekundės dalį jos nusviedė į jaudinančia beorę erdvę , kurioje viskas mirgėjo ir drebėjo. Staiga išryškėjusios spalvos ėmė drumstis ir susimaišiusios į suskystėjo. Panašiai , kaip ir mano kaulai. Zayn liežuvis nardė po burną , erzindamas , kviesdamas , skleisdamas tamsų , intymų skonį.

Įsikabinau Malik į ranką , kad išlaikyčiau pusiausvirą. Suvokimas šovė staigiai ir negailestingai. Aš jo geidžiu... Dieve mano aš beprotiškai jo geidžiu.

Kai Zayn atšlijo nuleidau galvą ir paleido jo ranką. Įsikabinau į stalą ir giliai įkvėpiau. Ką po velnių aš sau galvoju leisdama jam mane bučiuoti , juk ir taip aišku , kad kai jis sužinos mano vardą ims ir paliks. Sumauta kvailė.

Zayn nieko netarė. Ji tik papurtė galvą ir apsisukusi nudrožė į savo kambarį. Šį kart užrakino duris. Dėl viso pikto jai jis sumanytu ateiti. Mažiausiai dabar norėjosi su juo susidurti. Dar niekad gyvenime nesu patyrusi tokios svaiginančios aistros. Ji ruseno iki šiol. Jaučiu tai. Ta nevaldoma aistra nugarmėjo į papilvę ir susisuko ten jaukų lizdelį. Aš kaip rujojantis šuva , vos tik mane pabučiavo iš kart pasidaviau. Jai jis būtų paprašęs eiti su juo į kambarį ar pradėjęs mane glamonėti aš būčiau jam leidusi. Tai sumautai beviltiška. Griuvau į lovą ir pasistengiau užmigti.

Ryte išlipusi iš lovos užsivilkau džinsus ir tuos pačius marškinius su kuriais buvau iškeliavusi naktį. Atrakinusi duris nusileidau į apačią. Man verkiant reikia kavos ir kažko kas galėtu man surišti tuos prakeiktus plaukus. Pirmame aukšte vyrojo kapų tyla. Kaži kur visi pasidėjo? Nuėjusi į virtuvę užkaičiau virdulį ir atidariau šaldytuvą. Jis buvo pilnas maisto. Kai užsipyliau kavos ir prisėdau ant baro kėdės į virtuvę įėjo Liam panelė. Ji vilkėjo tik jo maikutę kuri vos dengė jos dailų užpakalį. Ji man šyptelėjo ir pradėjo taisyti kavą.

-Manęs niekas nepristate aš Daniele,-tarė ji.

-Malonu aš Hope. Gali surišti plaukus? Su viena ranka tai nelengva.

Mergina tik linktelėjo. Stumtelėjau jai gumytę. Ji supynė mano plaukus į ilgą kąsa. Prisėdusi prie manęs su kava nusišypsojo.

-Tikrinai savo tt šiandien?,-nekaltai paklausė.

-Ne , aš katik atsikėliau. Kažkas labai baisaus?

-Nieko ko nebūtų galima ištverti. tik žinok , jos taip elgiasi su visom merginom , tad nesinervink dėl to.

-Paduok man tą prietaisą.

Parodžiau pirštu į telefoną kuris gulėjo ant spintelės. Danielle pasilenkė pagriebė jį ir padavė man. Sumaigiusi reikiamus mygtukus atsidūriau twitteri. Ten buvo pilna naujų postu apie mane. Ir visi buvo blogi. Gūžtelėjau pečiais ir nusižiovojau. Kažkas pavėlė mano plaukus. Nepakėlusi akių tariau.

-Nevelk jie ir taip susivėlę.

-Šukų neturi?,-žiovaudamas paklausė Harry.

-Tavo plaukai prarijo jas. Manyčiau tau laikas nusikirpti savo gandro lizdą.

-Pikta iš pačio ryto. Nejau nepatiko naktinis nuotykis?

Pakėliau į jį sutrikusį žvilgsnį. Tada pažvelgiau į Daniele ji buvo visa raudona kaip burokėlis. Kilstelėjau antakį.

-Tai buvo ne ji,-numykė ji.

Harry nusijuokė ir nusisuko darytis gėrimo. Kudlius prisėdo šalia mūsų. Vis dar naršiau tt. Viena tweetas užkabino akį. "Ta mergina tikra kalė , kaip ji drįsta šaudyti į mūsų vaikinus mes turime jai atkeršyti. Negalime leisti jai taip elgtis su mūsų vyrais.". Prunkštelėjau. Paspaudžiau reply ir pradėjau rašyti "Mergyt atvėsk nemirė tas tavo vyras , bet abejoju , kad jis tave ves , tu jam per jauna , jam reikia pilnametės , mokyklą baigusios merginos. Žinoma jis myli jumis visas , bet vis tik vieną , nes Zayn ne haremo karalius. Atvėsk". Išjungiau tt. Pradėjau gurkšnoti kavą.

-Ko tokia susimasčiusi?,-netikėtai atskriejo Dani klausimas.

-Mastau apie M...,-greit nutilau koki velnia aš čia ruošiuos sakyti?,-Apie merginas kurios dabar manęs nekenčia.

Pasitaisiau.