2.1

2.8K 167 15
                                    

Ne viskas klostosi taip , kaip mes norėtumėme manau visi mes tai žinome. Tą naktį , kai atvykau pas Zayn Malik į pasaulio kraštą maniau daranti gerą dalyką. Tą akimirką , kai jis pasakė , kad mane myli patikėjau tuo , bet dabar , kai nuo to laiko praėjo mėnuo nebetikiu jo žodžiais. Jau mėnuo , kai gyvenu su juodaplaukiu ne jo namuose , o mano ir vėl mano asmeninė erdvė yra paglemžta. Pirmom dienom viskas atrodė gerai , bet jau antrą savaitę jis pradėjo išsisukinėti nuo miegojimo su manimi viename kambaryje , grįždavo vėlai namo kartais net negrįždavo. Tai skaudino tik pirmus 7 kartus dabar aš nebejaučiu nieko. Supratau , kad gyvenimas mane išmokė nebejausti.

Nežinau kas man nutiko ir kada tai nutiko , bet nustojau jaustis laiminga. Nebesišypsojau. Nebejaučiau šilumos , net tada , kai susitikdavau su draugais ar broliu. Pirmoji mano pasikeitimus pastebėjo Daniele bandžiau jai paaiškinti kas man yra , bet ji nesuprato manęs. Po jos sekė kiti ir galiausiai pats Malik teikėsi su manimi pasikalbėti. Jam parūpo sužinoti ar aš vis dar jį myliu. Kai jis to manęs paklausė negalėjau jam atsakyti , tad dabar mes tik gyvename viename name ir daugiau nieko. Nesikalbėjome nuo tos lemtingos dienos. Nors visas pasaulis ir mano , kad mes esame kartu ir kad greit paskelbsime apie savo sužadėtuves aš taip nemanau.

Kaip ir kiekvieną nieko neypatingą rytą susiruošiau į darbą. Praeidama pro Malik kambario duris stabtelėjau. Jos buvo atviros , vaikino kambaryje nebuvo matyt , kaip ir jo daiktų. Tikriausiai išsikraustė iš manęs. Nejaučiau nieko. Jokio skausmo , susijaudinimo , sielvarto. Nusisukau nuo pravirų durų ir toliau tęsiau savo kelionę. Prie durų apsimoviau batus pasiėmiau švarką ir raktus. Išėjusi iš namų užrakinau duris. Mačiau apsaugos darbuotoja jau besiruošianti atidaryt man vartus. Linktelėjau jam ir sėdau į automobilį.

Įžengusi į viešbučio vestibiulį mane apgaubė kažkokia keista atmosfera. Čia kažkas buvo ne taip , ne kaip visada. Apsižvalgiau aplink vestibiulį. Prie registratorės stovėjo septyni vaikinai ir bandė kažką aiškinti mano darbuotojai. Pajutau dežavu. Kažkada jau mačiu šią situacija tik deja paskuti kart kai mačiau tokį vaizdą tie žmonės man prišaukė nelaimę. Nejau Karma nusprendė mane dar kart išbandyti? Na tada jai prireiks viso jos arsenalo , nes antra kart aš būsiu stipresnė nei pirmą kart.

Priėjau prie registratūros. Vaikinai pakėlė į mane savo paniekinamus žvilgsnius. Peržvelgiau juos visus. Visi septyni atrodė , kaip nužengę nuo podiumo per daug tobuli. Mane jau pykino nuo tobulų žmonių su vienu tokiu susidėjau ir manau , kad per jį netekau savo šiltos liepsnelės per... Viskas gerai grįžkime prie septynių tobulų vaikinu keliančiu neramumus mano viešbučiuose.

-Panele Hope labas rytas,-mandagiai , kaip visad pasisveikino registratorė.

-Labas rytas Min Jin kas per nesklandumai?,-dalykiškai pasiteiravau.

-Jūsų darbuotoja korėjiete tokie ir nesklandumai aš atsisakau gyventi viešbutyje kuriame mane aptarnaus kažkokia t...

-Tai kodėl tu mano viešbutyje? Išėjimas ana ten prašau susirinkite daiktus ir palikite mano viešbuti , jai drįsite įžeisti mano darbuotoja dar kart aš iškviesiu apsauga.

-Ji turėtu palikti šį viešbuti ne mes,-tarė dar vienas iš vaikinų.

-Kodėl?

-Nes ji kinietė.

-Ne ji korėjiete. Ir jai jums tai nepatinka galite dingti iš čia bet kuria akimirką. O dabar geros dienos jai po 5 minučių jie dar drums tau ramybę Min Jin tada pasikviesk apsauga jie juos išves.

-Tai tie gandai vis dėl to tiesa,- mestelėjo dar vienas,-Tu susidėjai su vienu iš tų BTS gėju Sugar.

-Pirma tai tie gandai melas. Antra jie ne gėjai na bent aš taip manau. Trečia ne sugar , o Suga. Ketvirtą Suga , Agust D , Min Yoongi yra mano netikras pusbrolis. Penkta jie visi septyni man kaip broliai. Šešta jie nesidomi manimi , kaip mergina jau seniai tai išsiaiškinau , nes jie visi turi simpatijas. Septinta jums liko trys minutės.

Nusišypsojusi netikra šypseną nuėjau prie lifto. Taip pastaruoju metu sklando gandai , kad aš draugauju su kažkuo iš BTS , bet tai absoliutus melas nei jie nei aš jų netraukėme. Nors man šiek tiek gaila dėl jo , nes tikrai draugaučiau su kuriuo nors iš jų , bet negaliu nieko sau padaryti jie man kaip broliai. Ir po Zayn mano širdis nebesijaučia niekam reikalinga.

Žinote Zayn nuo to vakaro daugiau niekad man nesakė , kad mane myli. Bandžiau jo prašyti , kad pasakytu tai dar kart , bet man nepavyko tad pasidaviau. Galiu bent jau pasigirti , kad nepasidaviau be kovos. Aš bandžiau jis nebandė kažkaip viskas matyta.

Vos man spėju įžengti į savo po senoviai likusi kabinetą mano seniai užmirštas mobilusis pradėjo skleisti keistus garsus. Išsiėmusi jį iš rankinės pažvelgiau į ekraną. Jame švietė senai matytas numeris. Tai buvo mano nuostabusis broliukas. Perbraukiau per stiklo dangą ir pridėjau telefoną prie ausies.

-Klausau tavęs.

-Kur tu esi?,-kiek keistai paklausė.

-Tikriausiai , kad darbe?,-mestelėjau jam.

-Alexandra ar buvai susitikusi su Zayn pastarąsias dienas?

-Ne mes nesikalbam jau seniai,-šaltai atsakiau.

Nusimečiau rankinę ant sofos ir priėjau prie savo darbo stalo ant kurio gulėjo sulankstytas lapelis. Atlenkusi jį išgirdau brolio žodžius.

-Alex. Zayn dingo. Niekas jo nematė jau keles dienas.

Jo žodžiai visai sutapo su lapeliu kurį dabar laikau rankoje. Nusijuokiau pašaipiu juoku. Kūnas kaustamas šalčio nebejautė jokio skausmo.

-Tas kalės vaikas nedingo , o pabėgo. Jis New York'e ir neatspėsi su kuo. Ogi su ta psichopate Porshe. Jie ruošiasi paskelbti apie savo sužadėtuves ir tas vaikinas tą vakarą tame namelyje laukė ne manęs , o jos Niall. Tos kalės kuri bandė mane nužudyti. Na sėkmingos jam santuokos , nes aš nesiruošiu dėl jo kovoti. Tikiuos jis degs pragare kartu su Porshe. 

Hope HotelWhere stories live. Discover now