Hope Hotel

27

Žinoma , jog pabudau nuo smagaus , nepertraukiamo beldimo , bei keiksmažodžiu tirados kuri sklido nuo durų. Išlipusi iš lovos pasiėmiau bordo , šilko chalatą. Apsisiautusi juo užrišau raištukus. Chalatas siekė grindis , bet buvo be galo elegantiškas. Mano medaus spalvos plaukai , plaikstėsi ant veido ,tad patraukiau juos ant nugaros. Ramei patraukiau spintelę nuo durų ir atrakinau visas durų spynas. Kaip ir tikėjausi prieš mane stovėjo broliukas ir juodaplaukis. Jie atrodė gan gerai. Dėvėjo naujus rūbus , buvo išsimaudė (nuo jų sklido gaivus kvapas). Nelaukus jų tirados apsisukau ir nudrožiau virtuvės link. Užsikaitusi vandenį pradėjau darytis kavą.

-Kokio velnio tu vakar mane nustūmei nuo laiptu?!,-suriko Zayn jau stovėdamas mano virtuvėje.

Atsisukau į juos. Mačiau kaip Niall nužvelgia mane nuo galvos iki kojų ir galiausiai sustoja prie mano akių. Nustačiau pašaipią miną. Horan veidas buvo vertas milijono. Jo išraiška , kai suvokė , jog tai aš Alexandra Lilly Hope Horan.

-Kas nutiko broliuk nebenori padaryt , nei vieno iš tų dalykų kuriuos man vakar sakei , kai skambinai?,-pašaipiai paklausiau.

-Bro...,-sutriko Zayn.

-Aš Alexandra Lilly Hope Horan. Hope yra mergautinė mamos pavardė bukaproti.

-Tai tu visad buvai jo sesuo...,-sutriko Zayn.

-Ne žinai , tik šiandien tapau jo sese. Be to aš nepripažįstu jo kaip savo brolio jau seniai.

-Aš taip tavęs nekenčiu,-piktai iškošė Niall.

-Tas jausmas abipusis , tad nešk savo šikną iš čia. Patikėk manimi mažiausiai noriu matyti tave savo bute.

-Neišdegs tu turėsi...

-Net nesvajok Niall aš neviešinsiu to , jog esu tavo sesuo tik tam , kad pakelčiau tavo reitingus , o jai pabandysi tai padaryti paviešinsiu kelis dalykus kurie tave sužlugdys. Tu man ne brolis įsikalk į galvą blondine.

Nusisukau nuo jų. Užsipyliau kavos. Privalau būti stipri jis negali griauti mano gyvenimo , tai tik Niall mano tikras brolis kuris išsižadėjo manęs. Jaučiu jam neapykanta kuri maišosi su meile. Aš nepasiduosiu niekad nepasidaviau ir dabar taip nebus. Išsimaišiau cukrų ir vėl atsigręžiau į vaikinus. Jie jau sėdėjo prie stalo. Klausiamai pakėliau antakį.

-Mums reikia daug ką aptarti,-dalykiškai tarė brolis.

-Vienintelis dalykas kurį noriu su tavimi aptarti , tai tik tai , kad noriu tave nužudyti. Šoviau į Zayn , tad tikrai nebus sunku šauti į mėšlo gabalą.

"Netyčia" ranka užkliuvau puodą stovintį ant spintelės. Akimirksniu jis susidūrė su virtuvės plytelėmis sukeldamas šaižų garsą. Vaikinai susiėmė už galvų. Linksma šypsena papuošė mano veidą. Kuo garsiau darinėjau spinteles apsimesdama , jog kažko ieškau. Tai buvo malonus dalykas. Vaikinai galiausiai neiškentė.

-Liaukis!!!,-suriko Malik.

Atsisukau į jį. Jis žvelgė ne į mane ,o į tai ką atidengė chalatas. Tai buvo šilkiniai naktinukai su mėlynais nėriniais. Kilstelėjusi antakį pasitaisiau medžiagą , kad nesimatytų naktinuku.

-Zayn valdyk akis,-perspėjau.

-Dievas man jas davė , kad galėčiau žiūrėti kur noriu,-atkirto.

-Na tikrai? Tai nori pasakyti , kad gali žiūrėti į mano naktinukus pro kuriuos prasišviečia mano krūtinė?

Kalbėjau eidama link šaldytuvo. Atidariau šaldiklį ir išėmiau visus ledukus kuriuos radau.

-Aš nežiūrėjau į tavo krūtinė , tu mano geriausio draugo sesuo,-melavo.

Sudėjau ledukus į kibirėlį ir įpyliau vandens.

-Matai Niall tavo draugai jau man įkirėjo kaip ir pats tu , tad prašau eiti lauk,-liepiau.

-Mes turim pasikalbėti.

-Pasakiau ne.

Paėmiau kibirėlį ir praeidama pro Zayn viską užpyliau ant jo. Jis pašoko kaip įgeltas.

-Atvėsk Malik,-nusijuokiau,-Duris rasit patys.

Patraukiau kambario link.

-Prieš mėnesį prie senojo namo buvo numestas tėvo kūnas su prierašu "Gyvuoja tik baltos plunksnelės ir jūs tokia turit". Tu buvai....

-Išeik.

Sustingusi nuo išgirstų žodžių nepažvelgiau į jį. Žengiau į kambarį.

-Ale...

-Liepiau nešdintis!!!!,-surikau,-Daugiau nedrįsk artinti prie manęs Horan. Lauk iš mano buto!!!

Uždariau kambario duris ir užstūmiau jas spintele. Aš ne beprotė , tėvai gyvi. Bent jau buvo. Kodėl jie manimi netikėjo , kodėl niekas manimi netikėjo???

Sveikutės kaip matot naujos dalies dar nera ir tai tik dėl to , kad mano sveikata prastėja (aš nemirštu :D tik turiu šiokių tokių problemų ). Turiu pasiūlimą ir būtu labai smagu jai atsirastu norinčiu. Noriu susirašinėjimu su laiškais , popieriniais ne elektroniniais. Ten galėsit klausti apie bet kuria istorija , bet ko. Galėsit atsiusti savo juodraštine istorijos versija , kad pataisyčiau ją. Žodžiu ieškau žmonių kuriems reiktu draugo per dideli atstumą. Taip pat prisiminiau , kad seniau esu rašiusi , jog padedu žmonėms kurie yra įklimpe į depresiją ar pjaustymasi. Tai vis dar galioja aš vis dar galiu išklausyti ir patarti , tik šį kart turėtumėt rašyti čia arba į mano fb. O dėl adreso tai parašykit į pm atsiusiu :)