Kas per mėšlas. Kodėl tas berniukas mano , kad aš galiu būti su jo broliu? Šis Graikų Dievas manęs netraukę , o ir po Zayn nebenoriu jokių vaikinų man buvo gerai vienai.
-Reinai neprisigalvok nesamoniu ,- vėl šaltai prakalbo Kai šluostydamasis savo veidą.
-Broli nejau tau tikrai ji neatrodo patraukli? Pažvelk į ją j...
-Reinai apie tai pasikalbėsime kita kart gerai? Dabar sėskime ir papusryčiaukime,-per sukastus dantis tariau.
Berniukas nunarino galvą ir pakilo nuo grindų. Pažvelgiau į Kai. Vaikinas žvelgė į mane taip kaip visad lyg norėtu palaidoti mane gyvą. Džiugu žinoti , kad mūsų norai vienodi aš taip pat mielai palaidočiau jį gyvą , kad ir koks gražus jis būtų.
Papusryčiavus savo aprimusią galvą pakilau. Atsisėdau į krėslą ir ignoravau Kai kuris nieko nesakęs pasišalino iš kambario. Tylėdama pradėjau kabinti atvėsusius blynus. Berniukas taip pat nenoriai valgė savo porciją. Jo žodžiai išties mane kiek sutrikdė nesitikėjau , kad jis taip galvoja. Atsidususi padėjau šakutę ant lėkštės ir pažvelgiau į Reiną.
-Nagi bičiuli sakyk tiesą kodėl nori , kad tavo brolis ir aš būtumėme pora?
Reinas tylėjo nudelbęs savo akis į rankas. Papurčiau galvą. Nuo stalo paėmiau ledų maišelį kuris buvo skirtas uždėti ant mano sumušto skruosto. Padaviau jį Reinui.
-Užsidėk ant sumušto peties mažiau skaudės.
-Aš atsiprašau jei tave įžeidžiau Alex.
-Viskas gerai Reinai.
-Aš... Tu...,-mikčiojo jis,-Kai buvau ketverių mama išsiskyrė su tėvu ir paliko mane gyventi pas jį , Kai išvyko kartu su mama į New York'ą nuo tada tik keletą kartų juos mačiau. Man trūko meilės ir aš maniau , kad jei Kai tave pamiltu tu galėtum būti man , kaip mama , be...
Neleidau Reinui baigti kalbėti. Apkabinau jį. Berniukas apglėbė mano kaklą. Paglosčiau jo nugarą.
-Nagi nagi nurimk viskas gerai. Susitarkim aš busiu tavo vyresnioji sesuo , bet tu daugiau nesakysi tokių dalykų savo broliui , nes atrodo jis greičiau mane nudės nei pripažins , kad aš graži.
Jis atsitraukė ir nusišypsojo. Tada kibo į savo pusryčius ,kaip ir derėtu jo metų vaikui. Jis turi valgyti kuo daugiau kitaip neužaugs didelis ir stiprus , kaip jo brolis gal net geresnis nei jo brolis. Pradėjau valgyti pusryčius kol jie dar labiau neatšalo jai tai įmanoma. Valgėme tylėdama Reinas vis žvilgčiojo į mane lyg norėdamas kažką pasakyti , bet vis susilaikydavo.
Baigus pusryčiauti į kambarį atėjo Esmeralda ir išnešė pustuščius padėklus. Dar karteli apsižvalgiau aplink kambarį jame lyg niekas ir nepasikeitė. Kiek laiko praėjo nuo tada , kai sėdėjau kambaryje ir nieko neveikiau? Ahh aš negaliu sau to leisti man reikia nuvykti į viešbuti. Turiu pasveikinti savo darbuotoja su pirmagymio gimimu. Bet kaip man tai padaryti jai negaliu palikti Reino ir negaliu vairuoti.
-Alex ar kažkas neduoda tau ramybės?,-smalsiai pasiteiravo Reinas.
Pažvelgiau į berniuką kuris tylėdamas žvelgė į mane. Ledo maišelis kurį jis laikė jau buvo aptirpęs , o vanduo varvėjo ant jo sportinių kelnių.
-Man reikia nuvažiuoti iki savo viešbučio turiu pasveikinti savo darbuotoją ir pasiimti kelis daiktus , bet negaliu to padaryti , nes bijau tave palikti viena šiuose namuose.
-Mes galime paprašyti , kad John nuvežtų mus į tavo viešbuti , o vėliau parvežtu Kai apie vis tiek nesužinotu , nes jis ilgai dirba ir jo dažniausiai nebūna namie. Aš tavęs kaip tik norėjau paprašyti ar gali važiuoti su manimi aplankyti mano mamos?
![](https://img.wattpad.com/cover/58793463-288-k701261.jpg)
YOU ARE READING
Hope Hotel
Romance„Hope Hotel" Prologas Ar kada nors esate pagalvoje koks jausmas vadintis savo pavarde , bet ne vardu? Niekas nežino tavo vardo ir nevartoja jo , bet po ilgo laiko tu jį išgirsti. Koks tai jausmas? Tai lyg kažkas tave kviestu svetimu vardu. Tre...