Hope Hotel

2.18

Facebook grupe yra sukurta jai norit kvieskit mane i draugus Alvyda Raisuotyte ir pridesiu jus. 

Merginos dalys bus su klaidom , nes rasau be akiniu ir nematau puses to ka rasau , o akiniai bus tik menesio gale , o lesiu nesiot negaliu. Dekui uz supratinguma.

....................................................................................................................................

-Kaip vaikiška,-sumurmėjau.

-Mažuti eime iš čia aš nebenoriu jos matyti. Sugadinkim jos gyvenima , kaip ji sugadino manąjį.

Man nespėjus sureaguoti šilta latte tekėjo mano veidu. Malik padėjo tuščia puodelį ant stalo ir pakilęs paėmė savo sužadėtinę už rankos. Abu pasišalino iš kavinės. Žvelgiau į tuščia puodelį padėta prieš mane. Kava tekėjo ant suknelės. Negalėjau pajudėti. Negalėjau nusivalyti veido.

Skausmas krūtinėjo buvo toks didelis , kad bijojau kažką daryti. Bijojau pajudėti. Žinojau , kad galiu pravirkti betkuria akimirką , bet nenorėjau to daryti kavinėje taip pat negalėjau to daryti ir namie. Grįžti į Londoną taip pat negaliu , nes pažadėjau Reinui , kad sutvarkysiu jo santykius su broliu , nors nemanau , kad man pavyks tai padaryti įpatingai jei ta psichopatų porelė ruošiasi įvykdyti , tai ką grąsino.

Paėmiau servetėlę ir vis dar žvelgdama į tuščia Malik palikta puodelį valiausi drėgną veidą. Pabandžiau pravalyti suknelę , bet kava jau buvo įsigėrusi. Giliai įkvėpiau ir iškvėpiau. Padariau klaidą. Viena ašara jau ritosi skruostu. Lėtai ją nuvaliau ir sumirksėjau kelis kartus. Negaliu verkti nėra dėl ko verkti. Gavau ko nusipelniau visą ta laiką buvau kalė , tad man pagaliau parodė , kas nutinka , kai užkliūni psichopatų porelę. Deje jie nežino kas nutinka , kai įskaudini mane.

Drebančiom rankom paėmiau savo telefoną ir įėjau į instagramą. Norėjau įkelti savo suteptos suknelės nuotrauką , bet persigalvojau. Tai būtų vaikiška. Jai dabar kažką papostinsiu jie tik gaus ko norėja. Jai ignoruosiu juos tai juos suerzins labiau. Teks kentėti skausmą tyliai.

Padėjau telefoną atgal ant stalo. Pažvelgiau į lubas. Kaip norėčiau , kad kas nors mane dabar nudėtu. Gal tada mažiau skaudėtu. Tas skausmas širdyje verčia mane jaustis silpna. Aš nebežinau ką daryti , kaip priversti juos gailėtis už tai ką jie padarė , už tai kaip mane įskaudino. Ar aš to iš ties nusipelniau? Ar tikrai gyvenime padariau tiek blogo , kad dabar tenka taip kentėti. Ką taip nuskriaudžiau jog nusipelniau gyvenimo be tėvų , be šeimos , be meilės.

Atsistojau. Paėmusi ramentus patraukiau tualeto link. Reikėjo nusiplauti rankas , nes jos lipo nuo kavos. Jutau , kaip sukasi galva , bet nekreipiau į tai dėmesio. Ne pirmas kartas. Įžengusi į tualeta atrėmiau ramentus į kriauklę. Nusiploviau rankas ir veidą. Pasiėmusi popierinį rankšluosti nusišluosčiau veidą ir tada pažvelgiau i veidrodį. Vaizdas jame mane išgazdino.

Mano akys jos atrodė negyvos. Esu jas mačiusi tokias. Tada , kai atsiuntė mamos nuotraukas. Tada jos buvo lygiai tokios pat negyvos. Mano akys nebespindėjo neberodė jokių jausmų. Nieko tai tebuvo du stiklo rutuliai žvelgentys negyvų žvilgsniu į mane pro veidrodį. Lyg to nebūtų gana veidas buvo išbalęs , manau jis buvo baltesnis nei popierius. Net skruostai nebuvo raustelėje. Pakėliau ranką patvarkyti plaukus. Viena ašara nusirito skruostu. Ji buvo tokia plona , kad nepajėgiau į ją žiūrėti. Nuleidau ranką nepalietusi plaukų. Aš sukūdau , net per daug sukūdau. Visai nenuostabu , kad sugebėjau susižeisti nukritusi nuo laiptų.

Jaučiausi palaušta. Pirma kartą per tiek metų jaučiausi visiškai palaušta ir tai mane gasdino labiau , nei žinojimas , kad esu nežinomam mieste viena , be žmogaus kuris galėtu mane paguosti. Tas jusmas smogė stipriai ir netikėtai. Pridėjau ranką prie krūtinės ir nuleidau galvą. Po velnių kodėl taip skauda. Kodėl viskas slysta iš rankų. Trenkiau kumščiu į kriauklę. Skausmas nusirito per ranką. Neiškentusi trenkiau į veidrodi nebegalėjau matyti savęs tokios. Negalėjau pripažinti , kad kažkam pagaliau pavyko palaužti mane.

Palikau tualeta su kruvina ranka. Priėjusi prie staliuko pasiėmiau telefoną. Įsidėjau jį į kišenę ir nužygiavau prie baro. Barmenė pažvelgė į mane savo rūpestingom akim.

-Sudaužiau veidrodi galiu už jį sumokėti?,-pasiteiravau.

Barmenė linktelėjo ir pradėjo pildyti dokumentus. Po kelių minučių susimokėjau už sudaužyta veidrodį ir pasišalinau iš kavinės. Išėjau į vėsių vakarą. Buvo tikrai vėsoka , bet kadangi neturėjau jokio švarkelio dėl to per daug nesukau galvos. Reikėjo kažkaip parsigauti namo.

-Alex!!!

Atsisukau balso link. Stovėjimo aikštelėje kampe kurio negalėjau matyti pro kavinės langą stovėjo Kai mašina. Šalia mašinos stovėjo ir graikų dievas su savo porininku. Atsisukau į juos , bet nėjau prie jų. Nežinojau kodėl neinu , tiesiog nėjau. Žiūrėjau į juos pakreipusi galvą savo negyvų žvilgsniu. Jutau , kaip per pirštus bėga kraujas. Jai jie tai pamatys iš kart pradės klausinėti visgi jie detektyvai.

-Ateik čia!,-riktelėjo Kai.

Papurčiau galvą. Jau sukausi eiti prie gatvės susistapdyti taksi , bet tas vaikinas pribėgo prie manęs ir suėmė mane už pečių. Jo dvi tvirtos rankos atsuko mane į save. Žvelgiau į Kai akis kurios , kaip visad degė pykčiu.

-Kodėl nesakei , kad dėl manęs susitinki su Malik ir jo mergina?

-Aš susitikau su juo ne dėl tavęs , o dėl savęs.

-John man viska pasakė , kad jis grąsino man ir Reinui todėl tu ir sutikai su juo susitikti. Aš galiu pats savimi pasirūpinti nenoriu tau likti skolingas. Tad nebesirūpink mano reputacij...

-Ar aš tokia susitepusi , kad baisu man likti skolingai? Ką aš tokio padariau , kad bijai jog liksi man skolingas? Ką aš tokio tau padariau , kad elgiesi su manimi taip lyg nebūčiau žmogus? Kai , kuo aš nusipelniau tavo neapykantos?,-ramei , bejausmiu balsu paklausiau.

-Tu nenusipelniai mano neapykantos,-šaltai tarė jis.

-Bet tu vis tiek manęs nekenti. Tu vis tiek žvelgi į mane tomis neapykantos pilnomis akimis,-atsidusau,-Aš grįšiu namo su taksi. Tu man nesi už nieka skolingas. Vienintelis žmogus šiam pasaulyje kuriam esi skolingais tai yra tavo jaunėlis brolis. Turėtum juo labiau rūpintis.

Atsitraukiau nuo vaikino ir jau norėjau eiti , bet jis griebė mane už sužeistos rankos. Ramentai iškrito man iš rankų ir aš suklupau prieš jo kojas. Tai buvo taip netikėta , kad nežinojau ką daryti. Rėkti , verkti ar tiesiog pasiduoti.

-Kai!!!,-išgirdau piktą Suho balsą.

Pakėliau savo stiklines akis į vaikiną kuris laikė mano kraujuojančia ranką.

-Tu pargriovei mane.

-Kas tau nutiko?

Ištraukiau savo ranką iš jo rankų. Paėmusi viena iš ramentų pasirėmiau juo ir pakilau ant kojų. Mačiau , kaip Suho valdosi neatbėgęs prie mūsų. Pasilenkiau pasiėmiau antrą ramentą. Išsitiesusi pažvelgiau į vaikino akis ar ramei atsakiau.

-Nebegalėjau žiūrėti į tai kas iš manęs liko , tad trenkiau į veidrodį. O dabar atsiprašysiu , kai pagaliau parklubdei mane ant keliu manau leisi man keliauti namo.

-Nedrįsk niekur eiti,-sušnypštė Kai.

-Kas tu man toks , kad man aiškintum? Kodėl aš turėčiau tavęs klausyti?! Po velniu....

Balsas užlūžo , nes nebegalėjau ilgiau to ištverti. Skausmas krūtinėje buvo per stiprus. Paleidau ramentus ir norėjau parklupti , kad galėčiau užsidengti veidą rankomis , kad galėčiau pasislėpti , bet.. Graikų dievas apglėbė mane per pečius ir prisitraukė mane prie savęs. Norėjau nuo jo atsitraukti , bet vaikinas mane tvirtai laikė prie savęs.

-Jai tau nuo to pagarės , tai tas vaikinas kurį laiką pavaikščios su sugipsuota ranka ir jam prireiks naujų dantų.

Šiltas Kai balsas nustebino mano klausą. Ne iš karto susivokiau , kad tai jis ištarė tuos žodžius.

-Kaip...Kaipp...

-Mes su Kai viska matėm. Jis nenorėjo tau leisti susitikti vienai su kažkuo įpatingai , kai žinome , kad Porshe yra mieste ir kad ji kėsinosi tave nudėti. Kai ta porelė paliko kavinę ir priėjo prie automobilio , Kai jam trenkė.

Lėtai atsitraukiau nuo vaikino prie kurio buvau prisiglaudusi. Ašaros akimirksniu nustojo riedėjusios skruostais. Buvau visiškai šokiruota tuo ką išgirdau. Pažvelgiau į besišypsanti Suho ir į vaikiną kuris piktai žvelgė į savo porininką. Sumirksėjau kelis kartus.