Hope Hotel

2.32

Merginos yra sukurta facebook grupė ir chatas. 
***********

Giliai įkvėpiau ir iškvėpiau. Nusiraminau. Gerai neverta dabar su juo diskutuoti. Tas vaikinas neperkalbamas tą jau pastebėjau. Bet aš taip pat negaliu likti pas jį. Susiraukiau nuo tokios minties.

-Alexandra susitarkim,-mestelėjo Kai.

-Ką siūlai?,-paklausiau.

-Tu lieki gyventi pas mane iki kol aš ištirsiu tavo tėvų bylą po to galėsi grįžti į londoną. Jai išvyksi anksčiau aš nutrauksiu savo tyrimą.

-Tai labiau skamba , kaip šantažas Jongim,-prisimerkiau.

-Bet tu sutinki?

Jai jis nutrauks tyrimą jo tikrai niekas kitas nesiims. Visiems jis atrodo apsudiškas , tad jis bus padėtas prie neišspręstų bilų. Net ir privatus detektyvas man nepadėtu , jau bandžiau. Neturiu kitos išeities tik sutikti su Jongim šantažu.

-Man reiks mašinos , nes turėsiu važinėti į darbą. Taip pat norėčiau ir savo drabužių , tad turėsiu paskambinti broliui...

-Jis jau atsiuntė tavo sukrautus lagaminus,-mestelėjo Kai.

-Tu nori pasakyti , kad mano brolis tiesiog atsiuntė mano lagaminus net nepasiklausęs ar sutiksiu likti čia?,-padėjau kavos puodelį ant staliuko.

-Ne. Jis atsiuntė tavo lagaminus , nes jam pažadėjau kelis dalykus,-gūžtelėjo jis pečiais.

-Kokius?,-paklausė Arielė to paties ką ir aš norėjau žinoti.

-Pirmiause , kad atvažiuosiu su tavimi į jo vestuves. Kitas dalykas ko jis paprašė , tai , kad šeštadienį nueičiau su tavimi į labdaros renginį , nes jis negalės atvykti. Jis taip pat prašė pažadėti , kad pasistenksiu tave paversti mandagesne...

-Aš jį nudėsiu,-sumurmėjau.

-Ar mes galėsim važiuoti į tavo brolio vestuves???

Žibančiom akutėm paklausė Arielė. Žvelgiau į mergaitę , tada pažvelgiau į Reinna kuris taip pat laukė atsakymo. Neverta net kovoti šie vaikai mane įveiktu. Jiems tereikia pažiūrėti į mane savo mielomis akutėmis ir aš jiems po kojomis pakločiau pasaulį. Taip mane veikia vaikai.

-Kodėl gi ne,-iškėliau rankas į viršų,-Kada mūsų lėktuvas?

-Už dviejų valandų.

Linktelėjau. Toliau pusryčiavome šnekučiuodamiesi apie mano brolio vestuves. Buvau pamiršusi , jog mažoji undinėlė yra didelė mano brolio fanė.

Po pusryčiu kol Kai sumokėjo už kambarį nusivedžiau vaikus į suvenyrų parduotuvę. Jie norėjo parsivešti namo kažką iš disney lenda , tad pažadėjau nupirkti ko jie nori.

Galiausiai visi vėl sėdėjome mašinoje ir važiavome į oro uostą. Kelionė buvo tyli. Vaikai nesikalbėjo jie žvelgė į pralekenčius vaizdus ir apie kažką galvojo. Pati dariau tapatį. Galvojau apie tai kaip reiks išgyventi pas Kai namie. Mes su tuo vaikinu sunkiai išbūname taikoj , bet jai jis visą laiką bus darbe tada neturėtu kilti sunkumų , nes mes tiesiog nesusitiksim.

-Alex pažiūrėk.

Atsisukau į Arielė kuri norėjo man kažką parodyti. Mergaitė laikė atkišusi telefoną. Tai buvo Jongim telefonas. Paėmiau iš jos rankų telefoną ir pažvelgiau į tai ką ji norėjo man parodyti. Ant vaikino telefono ekrano buvo mano ir vaikų nuotrauka. Bet ne betkokia , o ta kur mes miegojome visi lovoje. Reinas buvo apsikabinęs mano ranką ,o Arielė prisiglaudusi prie mano šono. Pati miegojau pasisukusi į mergaitės pusę.