Hope Hotel

2.50

Kai pakėlė akis nuo dokumento kurį laikė rankoje. Vaikinas prisimerkęs nužvelgė mane stovinčia prie durų. Žvelgiau į jį pakreipusi galvą. Padėjęs lapą ant stalo jis pakilo iš savo vietos. Apėjo stalą ir atsirėmė į jį. Atrodo jog Jongim rimtai svarsto kažką. Jo antakiai vis raukėsi. Atrodė klausimas kurį jis svarstė buvo labai svarbus.

Dar kart nužvelgiau savo būsima vyrą... Netikra vyrą. Rudi suvelti plaukai keliomis sruogomis krito ant veido. Vaikino akys atrodė pavargusi , bet jos švytojo savo įprastu spindėjimu kuris visad guodė širdį. Balti marškiniai prasekti. Atraitotos rankovės atidengė jo raumeningas rankas. Aptemti juodi džinsai neįtikėtinai gerai išryškino jo raumeningas kojas...

Karštis užplūdo visą kūną. Prikandau lūpą. Žinojau ko noriu ir žinojau kaip tai gauti , bet nežinojau ar tai gera idėja įpatingai , kai mes esame policijos komisariate. Ahh velniop viską netekėsiu už vyro nežinodama ar jis geras lovoje , taip sakydavo Eleanora prieš susituokdama su Louis. Apsisukau į duris ir paklausiau Xiumin patarimo. Šį kart užrakinau duris.

-Ką darai Alex?,-paklausė Kai prikimusiu balsu.

-Naudojuosi Xiumin patarimu ir įsitikinu , kad niekas mums šį kart nesutrukdys.

Numečiau savo rankinę šalia duri kartu su švarku. Jongim tvirčiau įsikibo į stalą pasiryžęs nepajudėti nei iš vietos. Pažiūrėsim kiek ilgai jis gali būti man atsparus. Priėjau prie Jongim ir atsistojau prieš jį. Vaikinas žvelgė į mane primerktomis akimis. Po velniais ji spats kaltas , kad atrodo taip karštais ir kad aš tiesiog nebegaliu jam atsispirti. Tai nėra silpnybė , kaip tik tai stiprybė. Žinojimas , kad toks nuostabus vaikinas gali būti mano suteikė man stiprybės.

Švelniai perbraukiau pirštais per vaikino skruosta , taip priversdama jį tvirčiau įsitverti į stalą. Pirštu galiukais liesdama jo skruostą nusileidau ties užsegtomis marškinių sagomis. Nežinau kas man tuo metu darėsi , bet žinojau , kad Kai Jongim šiandien bus mano. Pradėjau sakstyto jo marškinius. Vaikinas užmerkė akis ir giliai įkvėpė.

-Ale...

Nelaudau jam baigti pasistiebiau ant pirštų galiuku ir užčiaupiau jį savo lūpomis. Prireikė tik vienios akimirkos , kad Jongim pasiduotu. Jo tvirtos rankos paleido stalą. Jis stvėrė mane ir prirėmė prie stalo. Bučinys buvo pilnas neišlietos aistors. Šypsodamasi net nebesivarginau atsekti jo marškinių tiesiog smarkiau truktelėjau juos ir sagos pačios nuskriejo į šalis.

Vaikinas vis dar bučiuodamas mane nusviedė marškinius į šoną. Jo rankos nusileido nuo mano juosmens iki mano užpakalio. Kai tvirtai jį suėmė. Priėmiau tai kaip kvietima apsivyto jo nuogą raumeningą liemenį. Paklusau jo kvietimui. Jongim laisva ranka nustūmė visus dokumentus nuo stalo ir jau po akimirkos aš sedėjau ant jo su suplėšytais marškiniais.

Kai atsitraukė nuo manęs. Atrodė jis vis dar bandė tvardytis. Vaikino liepsnojančios akys nužvelgė mano pusnuogi kūną. Jis pirštu galiukais perbraukė per pilvą ir sustojo ties kelniu pradžia. Giliai įkvėpiau oro ir išriečiau nugarą. Rudaplaukis pasilenkė prie mano kaklo. Šiltos lūpos glamonėjo apnuogintą kaklą ir leidosi petimi žemyn traukdamos iš kelio betkokį besimaišantį rūbą.

Graikų dievui pašalinus lemenėlę ir numetus ją prie kitų sudraskytu rūbu , buvau paguldyta ant stalo , nuo kurio buvo nustumtas kompiuteris. Jongim užliaužė virš manęs. Jo akys degte degė , kaip ir visas kūnas. Nuo jo dvelkė laukinia jėga. Vos gaudydama kvapą paliečiau jo plaukus. Pasikėlusi pradėjau bučiuoti jo lūpas neleisdama jam dvejoti nei akimirkos. Viena iš mano kojų apsivijo jo liemenį taip prispausdama jį arčiau savęs. Jutau jo lyti ir žinojau , kad jis nori manęs taip pat kaip ir aš jo.

Viena ranką laikydama jo plaukuose ir neleisdama jam atsitraukti nuo savęs , kita ranka bandžiau pašalinti jo džinsus kurie trukdė visam reikalui. Atrodo Kai manė tapatį. Vaikinas nedvejodamas pašalino mano juodus džinsus tik per stebuklą jų nesuplėšydamas. Jis giliai kvėpuodamas nužvelgė mano kūną.