Hope Hotel

19

Praėjo ištisa savaitė , kai tie benamiai gyvena pas mane. Keista jausti namie tokią šilumą. Jie visi visad linksmi atrodo kiekvienas skleidžia šilumą , tik ne aš. Nuo tada kai Džozefina išvežė negaliu liautis galvoti kaip arti ji buvo. Ji visą tą laiką buvo mano namuose ir jai būtų norėjusi būtų galėjusi mane nudėti. Aš pasidariau per daug neatsargi į savo namus įsileidau per daug žmonių. O jai vienas iš jų taip pat norės man pakenkti? Nors namai ir pilni kamerų. Lyg žiurkė narve. Turiu užrakinti ir paslėpti viską kas galėtu juos privesti prie to , jog aš esu Alexandra Lilly Horan Hope. Kalinė savo pačios namuose. Per visą tą savaitę kiekvienas iš jų bandė iš manęs išpešti kažką apie Alex. Jie labai atkaklūs , bet aš atkaklesnė. Jie nori merginos vardu Alexandra Lilly Horan jie ja ir gaus.

Išlipau iš mašinos šalia modelių agentūros. Nusišypsojau pati sau. Patraukiau į vidų surasti Horan sesers. Mane prie durų pasitiko šios įstaigos savininkė.

-Miranda Ker,-ištiesė ranką.

-Hope,-paspaudžiau ją.

-Mes atrinkome kelis variantus pagal jūsų nusakytus bruožus.

Moteris ištiesė tris papkes. Paėmiau jas ir eidama link lifto pradėjau vartyti. Pirmoji abejotinai netinka. Ji turi mėlynas akis ir yra alergiška mangas. Tai mano mėgstamiausias vaisius. Padaviau jai pirmosios aplankalą. Atsiverčiau antrą. Mh visai panaši į mane , kai buvau dvejais metais jaunesnė. Daili gal kiek per liekna , bet niekas negalės apkaltinti jos , kad numetė svorio. Peržvelgiau trečia merginą. Na ji netinka. Padaviau trečiosios aplankalą savininkei.

-Norėčiau susitikti su panele Peterson.

Moteris linktelėjo. Nusivedė mane į susirinkimų salę ir liepė palaukti kol ją pakvies. Įsitaisiau stalo gale ir toliau varčiau merginos aplankalą. Tobula. Ji sugeba vaidinti. Nėra labai populiari , bet vis šis tas. Į patalpą įėjo 176cm mergina. Ilgi rudi plaukai laisvai krito ant krūtinės ir nugaros. Siekė užpakali. Vilkėjo juodus džinsus paprasta ant petnešėlių maikutę , rudus kerzus. Akys buvo panašios į manąses tik , kad mano daug ryškesnės ir tiesiog švytėjo veide. Veido bruožai kiek per švelnūs. Laikysena rodo , kad yra kiek drovi ir menkai ryžtinga. Tokia kokia mane pamena Niall. Atsistojau nuo kėdės.

-Hope,-ištiesiau jai ranką.

-Keli Peterson,-paspaudė ji manąją.

-Ne dabar tu Alexandra Lilly Horan.

-Atsiprašau?,-sutriko ji.

-Man reikia , kad mano brolis Niall atstotų nuo manęs , bet nenoriu , kad jis žinotų , jog aš esu jo pamesta sesuo , jug žinai šią istorija? Apie Niall Horan seserį?

-Ta..Taip,-sumikčiojo.

-Aš jo sesuo. Noriu , kad apsimestum manimi. Jie mane pažįsta tiesiog kaip Hope. O tu busi Alexandra Lilly Horan. Tau pervesiu milijoną dolerių už šį darbą. Vaidinsi 3 mėnesius vėliau galėsi kaip norėsi jų atsikratyti. Bet jie neturi sužinoti , kad aš esu Alex. Aišku?

-Taip.

-Gerai. Tu patekai į avariją ir tave ištiko amnezija. Pameni tik savo vardą ir pavardę. Taip pat atsimeni Niall Horan ir , kad jis yra tavo brolis. Be viso to tavo galvoje sukasi vienintelis numeris ir jis priklauso man. Tu paskambini man , o aš tave parsivežu pas save ir atiduotu brolio draugams. Jie tavimi pasirūpins. Supratai?

-Taip.

-Na tada pasirašyk sutarti ir važiuojame namo Alexandra.

Ji linktelėjo.

Sustojau prie namų. Mergina kuri dabar apsimes manimi išlipo iš mašinos. Nusišypsojau jai. Paėmusi ją už rankos patraukiau namų link. Vos spėjau praverti duris mane pasitiko juokas. Bus sunku atprasti nuo to. Nusiavusi batus ir palaukusi kol Keli tai padarys nusivilkau švarkelį ir numečiau ant pakabos patraukiau į svetainę. Mergina sekė mane. Vos man įžengus ten , visi nutilo.

-Turiu jums blogą naujiena,-apsimestinai liūdnai tariau.

-Kokia?,-pirmas atsiliepė Harry.

Jis patogiai sėdėjo įsitaisęs šalia Liam ir Danielės. atrodė linksmas ir pašėlęs. Zayn. O Dieve kaip bus sunku , kai jie visi išvažiuos. Užmerkiau ir atmerkiau akis.

-Alexandra... Ji pateko į avariją ir ją ištiko amnezija,-sumirksėjau daug kartų.

Visi tylėjo nieko nesakydami. Mergina stovinti už manęs išėjo į prieki. Ji buvo nuleidusi galvą. Tada ją lėtai pakėlė ir nužvelgė visus čia esančius. Pažvelgė į mane.

-Kur mano brolis,-virpančiu balsu paklausė.

Ją reiktu apdovanoti už tokį sugebėjimą. Ši mergina tikrai sugebės atlikti savo užduoti.

-Alex nusiramink tavo brolio čia nėra....

-Tu man žadėjai , kad jis bus čia!!!,-supanikavo ji.

-Nurimk. Mes tave nugabensim pas jį,-tarė atsistojęs Liam.

-Užsakysiu visiems bilietus artimiausiu rei...

-Aš tai jau padariau. Mašina lauke kieme turit 15 minučių. Nugabenkit ją saugei ir pasirūpinkit ja,-nutraukiau Louis.

Visi linktelėjo ir sujudo. Atsisėdau ant sofos. Viskas visomis problemomis atsikratyta. Tai kodėl man taip liūdna? Jie visi išvyksta , jie gavo ko norėjo. Atsidusau. Suimk save į rankas Hope. Jie tik žmonės. Tu jiems negali nieko jausti jie Niall draugai. Tegul prasmenga skradžiai ir gyvenime nebesirodo ant mano durų slenksčio.

Nuėjau prie laukinių durų. Ten jau visi movėsi batus. Apkabinau Alexandra ir atsisveikinau su ja. Palinkėjusi jai sėkmės atsitraukiau. Visi išėjo pro duris net neatsisukdami į mane. Tada staiga Waliyha numetė savo krepšį ir pribėgo prie manęs. Šiltai apkabinusi apsipylė ašaromis.

-Aš pasiilgsiu tavęs Hope,-sušniurkštė ji.

-Aš taip pat tavęs Wali.

Mergaitė atsitraukė nuo manęs ir pasileidau prie likusių. Prieš sulipdami į mašina visi man pamojavo. Tada Liam atsisuko į mane ir suriko.

-Ate Li!!!

-Ate Liam!,-nusišypsojau.

-Taip laimės nepasieksi!!,-suriko man Dani.

-Žiūrėk savęs garbane , o aš jau pasirūpinsiu savimi.

Jie sulipo į mašinas ir išvažiavo.

Ką manot apie šitai? Nagi man reikia nuomonių :)