Hope Hotel

58

Zayn lėtai nusivedė mane iki virtuvės. Su jo pagalba atsisėdau ant aukštos baro kėdės. Pakštelėjęs į skruostas jis pasišalino iš patalpos. Viskas čia buvo labai šviesu. Mėlynos plytelės dengė grindis. Akva spalvos stalas ir baltos kėdės. Per daug mergaitiška , kaip vaikinui. Juodaplaukis įplaukė į virtuvę nešinas pledu. Priėjęs prie manęs užklojo mano kojas.

-Šis namas priklauso mano seseriai , bet dabar ji išvykusi , tad atsikrausčiau pagyventi pas ja kuriam laikiui,-paaiškino jis.

Linktelėjau vaikinukiui. Juodaplaukis pasilenkė ir man nespėjus sureaguoti vėl prilietė savo lūpomis manąsias. Šiltos lūpos įpūtė šiek tiek gyvasties į mano kūną. Pakėliau vieną drebančia ranką ir paliečiau jo smalos juodumo plaukus. Zayn išleido tylų palengvėjimo atodūsį.

-Aš atsiprašau dėl mūsų fanių jos peržengė ribą sugadindamos tavo mašiną,-sumurmėjo jis.

-Aš nenoriu apie , tai klausytis.

Mano balsas buvo be galo silpnas. Šiluma kurią skleidė Zayn prasibrovė pro šalčio šarvus. Kūnas po truputi juto ramumą. Rankos vis mažiau drebėjo. Vokai darėsi sunkesnis. Juodaplaukis angelas pakštelėjo man į kaktą ir nusisuko eiti , bet mano ranka dar kart silpnai jį sulaikė. Atrėmiau apsunkusią galvą į jo tvirtą krūtinę ir leido akių vokams uždengti šviesą.

Pramerkiau vieną akį tada antrą. Aplink buvo šviesu. Žalios lubos. Žalsvi tapetai su mėlynais ornamentais ir didelė minkšta lova. Aš ne namie. Supratimas su vėjeliu iššoko prieš akis. Aš užmigau sėdėdama ant kėdėsZayn sesers virtuvėje. Keistas jausmas susisuko paširdžiuose. Ištiesiau ranką prieš save. Ji nebedrebėjo. Kūno nebekaustė neapsakomas skausmas. Liko tik keli skausmo likučiai kurie su laiku nusigludins ir taps , kaip kasdieniniai jausmai. Prieš akis nebešmėkščiojo kraujo balos. Akys nebeperšti nuo nesulaikomų ašarų. Tik gerklė vis dar draskoma nemalonaus skausmo ir nosis šiek tiek užgulusi.

Atsisėdau karališkoje lovoje ir dar karteli apsižvalgiau aplink. Ant naktinio stalelio stovėjo senovinis laikrodis , kurio nuvargusios rodyklės tikino jog dabar 12:07h. Paliečiau patalus šalia savęs. Ar Zayn miegojo su manimi? Ar jis pasiliko naktį šalia manęs?

Lovos gale gulėjo krūvelė rūbų. Prišliaužiau prie jų. Tai buvo džinsai ir laisvas ilgas Malik megztukas. Pažvelgiau į dabartinę savo aprangą. Naktiniai šortukai ir Harry džemperis. Išleidusi sunkų atodūsį paėmiau padėtus rūbusir nuėjau prie durų už kurių mano nuomonė turėjo būti vonia. Kaip visad aš buvau teisi.

Išlindusi iš šilto dušo užsivilkau man paliktą aprangą. Veidas vis dar buvo pabalęs , o akys neatgavusios gyvastingumo jose nebuvo matyti tos laimės ir linksmumo kurį patirdavau erzindama brolio draugus. Dėdama koja už kojos nusileidau siauriais laiptais ir patraukiau virtuvės link. Ten sėdėjo Malik. Jis buvo apsirengęs mėlynus nudėvėtus džinsus , juodą maikutę ir paprastus languotus marškinius. Kairėje rankoje laikė žurnalą , o dešinėje puodelį su kava. Pajutęs , kad patalpoje yra nebe vienas atsisuko į mane ir pažvelgė tiriančiu žvilgsniu.

-Šiandien atrodai geriau,-sumurmėjo.

-Jaučiuosi geriau,-šnabžtelėjau.

-Nori važiuoti atgal pas Niall?

Klausimas mane išmušė iš vėžiu. Ar jis nori manęs taip greit atsikratyti? Nejau aš jam trukdau? Tikriausiai jis nori pabūti su savo mergina , kuo ji ten buvo vardu? Ta... Ne. Tiesiog jis nenori apsikrauti rūpesčiais. Šiuo metu visiems aš tik trukdau.

Net nepajutau , kaip antakiai susiraukė. Ir taip deimantinės akys tapo dar labiau negyvos dėl su vokimo , kad dėl savo nesusivaldymo tapau kažkam našta. Rankų pirštai pradėjo šalti , o dėl to ir drebėti. Iš veido dingo visas buvęs gyvastingumas. Lėtai paslėpiau savo rankas kišenėse. Man reikia grįžti į savo namus ir pačiai terliotis su mane užplūdus panika.

-Ne. Noriu grįžti į savo namus. Aš...

-Po velnių.

Juodaplaukis greitu šuoliu atsidūrė prie manęs. Kai jo rankos apkabino mane tik tada pastebėjau jog mano skruostais srūva ašaros kurios jau turėjo būti pasibaigusios.

-Alexandra tu man netrukdai. Pas mane gali likti kiek tik nori. Tik jai tau netrukdys Waliyha , ji šiandien turi grįžti iš draugės. Po velnių aš neleisiu tau niekur važiuoti kol nebūsiu tikras jog tau viskas gerai,-kalbėjo Zayn.

-Aš...Aš nebežinau ar man kada nors vėl bus viskas gerai.

-Na tada tau teks amžinai likti su manimi. Ar neatsibos krėsti kiaulystes , kai būsiu kiauras dienas šalia?

Per ašaras prasiveržė tylus mano juokas. Juodaplaukis palenkė savo galvą ir švelniai savo lūpomis perbraukė per manąsias.

-Kai su Niall atėjome į tavo kabinetą... man sustojo širdis neradus tavęs... Tada nusileidome į garažą ir ten aš miriau. Negalėjau žiūrėti į tave tokia. Man buvo be galo skaudu. Dieve....

Malik balsas užlūžo. Pažvelgiau į jo veidą. Juodaplaukio akys buvo nuleistos į grindis. Skruostais riedėjo krištolo ašaros. Širdis krūtinėje suspurdėjo. Maža rankutė prigludo prie jos skruosto. Pirštų galiukais nuvaliau byrančias ašaras. Juodaplaukis angelas pramerkė savo šokoladines akis ir pažvelgė į mane. Pasistiebusi ant pirštų galiuku pakštelėjau jam į skruostą.

-Alex daugiau manęs taip negąsdink,-sumurmėjo jis.

-Zayn...,-vaikinas pažvelgė man į akis,-Aš manau....aš... aš manau , kad aš..aš myliu tave.

Namų durys su trenksmu atsivėrė.

Noriu nuomonių :)