Hope Hotel

2.46

Jongim nusimetė megstuką ir pagriebė pirštines iš Suho. Vaikinas įlipo į ringą ir nužvelgė mane. Šypsojausi jam.

-Į veida trenkti negalima. Pirmasis pargrioves priešininka tris kartus laimės.

Suho užlipo į ringą būti teisėju. Atsistojau į kampą ir pasiruošiau kovai. Viskas vyko greitai. Kai trenkė pirmasis , bet man pavvyko išvengti jo smūgio apsisukusi trenkiau jam į šoną vaikinas šiek tiek pakrypo , bet jo reakcija buvo greitesnė ir jau po akimirkos gulėjau ant bokso ringo grintų.

Nejutau nusivylimo , kai supratau , jog jei Kai pargriaus mane dar viena kartą aš pralaimėsiu. Tikriausiai tai buvo dėl to , nes man buvo smagu. Vaikinas atrodė taip pat atsipalaidavęs. Per šias 8 boksavimosi minutes man viena kart pavyko jį pargriauti , tad galiu savimi pasidžiaugti. Palyginus tai , jog vaikinas yra žymiai stipresnis už mane turėjau savimi didžiuotis.

Smūgis į dešinį šoną , spyris į kairį šoną ir spyris į kojas ir štai Jognim guli antra kartą. Lygesios beliko vienas parvertimas ir kažkuris laimėsim. Mačiau , kaip visi įsitempę mus stebi. Šypsojausi žiūrėdama į vaikiną. Vos gaudžiau kvapą. Pirma kart jaučiausi tokia laisva. Buvo malonu kovoti su vaikinu ir žinoti , jog jis manęs vertas priešininkas. Kai atrodė panašiai vaikinas žvelgė į mane ir šypsojosi.

-Kaip tau tai , kad jie pavadino šunį mūsų sudurtiniu vardu?

Paklausė Jongim bandydamas trenkti man , bet man pavyko išvengti smūgio , kaip ir jam manojo.

-Manau tai būtų miela , bet tas šuniukas visiškai nepanašus į mus.

Norėjau trenkti Kai , bet jis išvengė smūgio ir trenkė man. Vos išlaikiau pusiausvyrą.

-Kur nori keliauti medaus mėnesio?,-paklausė jis.

Atrėmiau jo smūgį.

-Mes gyvenam su dviem vaikais , tad turėtume keliauti bet kur kur galietu ir jie keliauti. Manau galėtume keliauti į havajus , o kalėdas pasitikti Korėjoje.

Kai dar kart smogė man , bet šį kart išvengiau smūgio ir spyriau jam į šoną.

-Man reikės dirbti. Gal kalėdas sutikim namie?,-pasiūlė jis išvengdamas mano smūgio.

-Aš galiu pasiimti Reina ir Ariele į korėja , o kūčiu vakarą mes grįštumėm.

-Ar jūs aptarinėjat šeimyninius santykius ringe???!,-suriko Xiumin.

-Taip.

Xiumin žodžiai mane išblaškė Kai pasinaudojo tuo ir partiesė mane ant grindų. Nusijuokiau iš savo klaidos ir vos gaudydama kvapą atsisėdau. Jongim nusivilko pirštinę ir ištiesė man ranką. Nusimoviau savo pirštinę ir priėmiau jo pagalba pakilti.

Vaikinas tvirtai suėmęs mano ranką timtelėjo mane , taip priversdamas mane staigiai pakilti. Mano kūnas prisilietė prie jo. Vos gaudydama kvapą pažvelgiau į graikų dievą kurio veide matėsi nedori planai. Nespėjau jo perspėti , kai jo lūpos susilietė su manosiomis. Bučinys truko tik akimirką , bet tai buvo pilnas jausmų bučinys.

Vaikinas atsitraukė nuo manęs. Bet jo ranka liko ant mano liemens. Jis patvarkė mane išsidraiskiusius plaukus ir nusišypsojo savo angeliška šypseną. Sumirksėjau kelis kartus , kad sugebėčiau atsigauti nuo to kas katik nutiko. Jongim pakštelėjo man į kaktą ir visai pasitraukė nuo manęs.

-Bent jau kambarį susirastumėt. Šlykštu,-mestelėjo Porshe.

-Tada tikriausiai nematei veidrodžio,-šaltai mestelėjo Jongim.

Šypsodamasi , kaip vaikas gavęs saldaini išlipau iš ringo ir paėmiau Xiumin ištiesta vandens buteliuką. Atsigėrusi prisėdau ant grindų ir stebėjau toliau vykstančias kovas. Sekantis buvo Kai ir Suho. Tie vaikinai kovojo neįtikėtinai. Manęs taip pat laukė kova su Suho. Mačiau jo silpnasiąs vietas , bet nežinojau ar galėsiu laimėti prieš tą vaikiną. Jis buvo beprotiškai vikrus. Kai ir Suho baigė kovo lygiosiomis. Kaip ir Xiumi su Suho. Tie vaikinai atrodė per geri boksavimuisi. Jie buvo greiti , stiprūs ir žinojo žmonių silpnasias vietas tikriausiai dėl to , nes buvo detektyvai , jiems priklauso tai žinoti ir mokėti.