Vakaras Apvertęs Mūsų Likimus

•1•

Sveikos mielos skaitytojos. Grįžau su nauja istorija, kuri labai tikiuosi, jog jūsų nenuvils. Sėkmės skaitant ❤😊

***

Laila

Bėgau šlapiomis ir žmonių prigrūstomis Bostono gatvėmis. Vėjas taršė mano šviesius plaukus ir tikriausiai atrodžiau lyg pamišėlė tačiau man tai nerūpėjo. Svarbiausias tikslas - laiku pasiekti autobusų stotelę tačiau, jei ir toliau atsitrenkinėsiu į burbančius žmones tikrai pavėluosiu, o tuomet manęs lauks didelės pasekmės. Ne tik, jog pavėlavau atsikelti, bet ir dėl prastų oro sąlygų mano diena prasidėjo prastai ir neatitaisomai. Jei tik būčiau nusipirkusi naują žadintuvą kaip Megan ir sakė dabar tikrai nereikėtų lėkti lyg akis išdęgus. Dar keli atsitrenkimai ir pagaliau pasiekiau stotelę. Laimei pažvelgusi į laikrodį pastebėjau, jog jis atvažiuos dar tik po kelių minučių. Giliai įkvėpusi susmukau ant suoliuko ir pažvelgiau į vaiką sėdintį šalia manęs. Rankose jis laikė saldainį, kurį retkarčiais susikišdavo į burną. Vaiko motina pastebėjusi mane pasišlykštėjusiai nužvelgė mano paprastus kelių metų nutrintus džinsus ir megstuką kurį skubėdama apsirengiau ir labiau prisitraukė vaiką prie savęs lyg sirgčiau kokia nors liga. Iš išvaizdos matėsi, jog ji nėra paprasta moteris, kadangi buvo apsikarščiusi įvairiais papuošalais, o kūną dengė smėlio spalvos kostiumėlis. Tačiau spėju, jog visa tai nupirkta iš vyro pinigų, o ji tik vaidina damą. Tokias kaip ji tik ir galima vadinti pasileidėlėmis. Pavarčiusi akis užsikėliau kojas ant suoliuko, kaip kad darau namuose sulaukdama dar vieno jos nepatenkinto žvilgnio. Ji tikriausiai galvoja, jog esu neišauklėta mergina tačiau aš ir neneigčiau, kadangi to manęs niekas ir neišmokė. Už kelių minučių stotelėje sustojo prabangus džipas ir moteris su vaiku pajudėjo link jo. Mano spėjimai pasitvirtino. Norėjosi nusijuokti tačiau supratusi, jog tai tikras gyvenimas net baugu pasidaro. Krapštinėdama nagų odeles išgirdau atriedančio autobuso garsą ir pašokusi nuo suoliuko pribėgau prie jo. Kaip ir visada jame nebuvo vietos, tad laikydamasi už stulpo žvelgiau į skiejančius vaizdus. Miestas buvo prikimštas prabangių automobilių ir pasipūtėlių žmonių, kurie gyvena tik dėl savęs, net nepažvelgdami į kitus. Dėl to man ir nepatiko Bostonas. Kievieną kartą Megan kartodavau, jog kai turėsiu pinigų dingsiu iš čia į kokį nors atokesnį miestą. Mano bendradarbė tik papurtydavo galvą ir palaikydavo pamišėle. Tačiau aš jos dėl to nekaltinu, kadangi ir pati žinau, jog tai tik svajonė. Pasiekusi reikiamą stotelę greitai iššokau iš autobuso ir nupėdinau į savo jau kelis metus dirbamą darbą. Įėjusi apsidariau lyg pirmą kartą, kai netikėtai čia atsidūriau. Baras buvo vienas iš populiariausių Bostono barų tačiau algos nebuvo didelės. Dėl to buvo ne kartą skundžiamasi viršininkui tačiau jis tik numodavo ranka ir taip likdavome nieko nepešę. Tačiau aš vis tiek čia dirbau, kadangi man patinka, jo savitas stilius

- Laila beveik vėluoji, juk sakiau, kad turi būti darbe bent pusvalandžiu anksčiau,- iš salės galo atsklido viršininko balsas,- dėl to gali greitai netekti darbo

- Žinau, žinau. Daugiau tai nepasikartos,- eidama į persirengimo kambariuką tariau kartu vartydama akis dėl jo perdėtos rekcijos. Įėjusi jame radau prieš veidrodį dažančiąsi Megan. Jos šviesūs plaukai buvo surišti į arklio uodegą, o veidą puošė ne mažas makiažo sluoksnis

- Ir vėl jis burbėjo dėl tavo vėlavimo?,- mergina sakydama sakinį jame pabrėžė žodį "vėlavimo"

- Taip,- atsidusau

- Kas per ožys. Jis nesupranta ką reiškia gyventi prasčiau nei kiti, atsiprašau jei įžeidžiau,- lyg pataisydama save tarė ir pažvelgė į mane per veidrodį

- Ne nieko tokio. Aš pati kalta dėl to, jog mano kvailas žadintuvas ir vėl nesučirškė, o ir po vakar mūsų šėlionių dabar nesveikai skauda galvą,- numykiau uždėdama rankas ant smilkinių. Ji nusijuokė ir padėjusi tušą priėjo prie manęs

- Bet tu būtum mačius kaip tas vaikinas tave nužiūrinėjo

- Man nereikia vaikino Megan, nenoriu likt kaip kitos merginos su įskaudintomis širdimis,- papurčiusi galvą atsistojau ir atidariusi savo spintelę išsiėmiau iš jos darbinius rūbus, kurių apatinę dalį sudarė juodas sijonas iki kelių. Kartais man atrodydavo, jog jis per trumpas tačiau dabar jau esu prie to pripratusi. Viršutinė dalis buvo atskira juoda maikutė prigludusi prie kūno ir šiek tiek net priverčianti mano krūtinę pakilti labiau nei reikėtų. Kitaip sakant šie drabužiai man buvo viena išmiera per maži tačiau kaip Megan sako " Taip turi būti". Kiekvieną kartą jai tai sakant pavartau akis. Nesu mėgėja nei sijonų, nei suknelių. Man prie širdies labiau laisvesni drabužiai.  Su jais galiu jaustis jaukiai ir nieko nenužiūrinėjama. Atvirkščiai Megan yra tikra suknelių gerbėja. Kiekvieną kartą, kai einame apsipirkti mergina nusiperka bent kelias sukneles. Ji yra visai kitokia nei aš. Jai patinka šėlioti ir apsipirkinėti, o man sėdėti namuose prie savo mažo televizoriaus ir žiūrėti įvairius filmus per naktį. Mergina taip pat čia dirba tik dėl noro, kadangi jos tėvai labai daug uždirba. Kiek girdėjau jos tėtis turi savo firmą, kuri jam neša turtus, o motina atidariusi nuosavą makiažo priemonių parduotuvę. Dėl to Megan labai didžiavausi, kadangi visos merginos kurių tėvai turtingi tik ir laukia kada bus jų masažai, pedikiūrai ir taip toliau. Niekada nemėgau tokių merginų. Vargšai tėvai kurie praleidžia milijonines sumas dėl savo vaikų

- Žemė kviečia Lailą,- Megan netikėtai sušuko taip mane išgąsdindama. Juokais piktai pažvelgiau į ją,- baik svajoti ir eime, nes už kelių minučių čia prisirinks pilna ištroškusių žmonių,- čiupdama mano ranką  išsitempė iš kambariuko.

Vos vilkdama kojas atsistojau už baro, kai Megan tuo metu pakeitė ženkliukų į "Atidaryta". Nors dabar ir buvo pirma valanda dienos tačiau mano akys jau pradėjo iš lėto merktis. Laimei šiandien penktadienis, tad atidirbus savo pamainą rytoj turėsiu laisvą dieną. Iš lėto pradėję rinktis žmonės šnekučiavosi bare. Dieną jis primena net gi paprastą kavinę tačiau atėjus vakarui bare prisirenka daugybė žmonių, o ypač vaikinų norinčių smagiai praleisti laiką susirandant vienos nakties nuotykį. Dauguma jų prisikabina ir prie mūsų su Megan tačiau mes jau žinom kaip galima mandagiai jais atsikratyti. Mūsų viršininkas visada mums sako, jog negalima nemandagiai su savo klientais bendrauti, tačiau per kelis mėnesius įgytos patirties man lengvai sekasi juos atsumti nuo ko jie tik nusijuokia ir nekreipdami dėmesio keliauja ieškoti kito nuotykio. Kad ir dabar vaikinas prisėdęs prie baro mirktelėjo man ir akivaizdžiai pasipuikavo savo prabangiu laikrodžiu. Šyptelėjusi to nesureikšminau ir dalykišku tonu paklausiau:

- Ką užsisakysite?

- Tave,- vaikinas perbraukė per savo žele suteptus plaukus ir prikando lūpą. Iš pažiūros jis atrodė visai nieko tačiau jau iš toli nuo jo sklido pasipūtėliškumas. Toki vaikinai tik ir ieško lengvo grobio tačiau manęs jis nepaveikė ir nė kiek nesutrigdė

- Atsiprašau tačiau čia - baras, ne viešnamis. Jį galite rasti už kelių kvartalų, o dabar sakykit ar kažko norite iš gėrimų,- mandagiai šypsodamasi tariau. Vaikinas nusijuokė iš mano žodžių

- O tu ne iš kelmo laužta, man brendžio su ledukais, tik neįdėk jų per daug nenoriu, jog brendis būtų praskiestas,- savimi pasitikinčiu tonu tarė

Užsisukusi pavarčiau akis ir padariusi jo užsakymą padėjau gėrimą jam prieš akis. Jei tai nebūtų toks populiarus baras galėčiau jam pridėčiau kokių žiurknuodžių.
Kai galiausiai vaikinas pasišalino iš baro galėjau atsikvėpti. Kaip nekenčiu tokių vaikinų. Apsidairiusi pastebėjau, jog bare jau pradėjo rintis ne mažai žmonių, o Megan tuo metu lakstė po barą aptarnaudama kiekvieną klientą. Pažvelgusi į savo laikrodį net nustebau pamačiusi septintą valandą vakaro. Kaip greitai praskriejo visa diena tačiau jame dar turėsiu dirbti iki dviejų nakties, tad per daug galiu nesidžiaugti, kadangi visas smagumas dar tik prasideda.