Vakaras Apvertęs Mūsų Likimus

•33•

Rytas

Toks jausmas lyg būčiau pervažiuota sunkvežimio arba traukinio. Visas kūnas surakintas nematomomis grandinėmis, o galva plyšta pusiau. Gerklėje dykuma ir tai žudė visapusiškai. Lėtai praplėšiau sunkias akis tačiau tuoj pat ir vėl užsimerkiau dėl per ryškios šviesos. Nieko nepamenu, kas atsitiko vakar. Atrodo lyg kažkas būtų užblokavę mano atmintį. Dar kartą pabandžiusi atsimerkti pagaliau pavyko. Apsidairiusi susiraukiau supratusi, jog nesu savo kambaryje. Šis kambarys buvo visai kitoks nei visų. Lėtai atsisėdusi pajaučiau keistą jausmą pereinantį per kūną ir tuomet visi prisiminimai sugrįžo į galvą. Kaip mat sustingau ir pakėlusi kaldrą pažvelgiau į savo nuogą kūną prisimindama vakar nutikusius įvykius. Akyse susidarė ašaros, o kūną sukaustė nerimas, jog aš taip pasielgiau. Aš jam atsidaviau savo noru ir jis mėgavosi tuo. Pasidaviau vieninteliam priešui. Net nepastebėjau kaip per kelias sekundes mano skuostais ašaros bėgo lyg pupos.  Stipriau prispaudusi kaldrą prie savo kūno netikėtai išgirdau žingsnius artėjančius link kambario. Krūptelėjau, kai jos atsidarė, o už jų stovėjo Meisonas su puodeliu vandens ir vaistais. Jam įžengus pasitraukiau toliau ir stebėjau jį su baime akyse

- Kaip jautiesi?,- jis keistai paklausė, o man per kūną perėjo šiupuliukai. Nieko neatsakiusi jo antakiai tapo suraukti. Priėjęs padėjo vaistus ant spintelės ir truktelėjo mano ranką link savęs. Išsigandusi išplėčiau akis, o nuo kūno nukrito kaldra ir atskleidė mano visus privalumus,- Laila, gražiai paklausiau, nenorėk, jog pats sužinočiau,- grasinančiai tarė, tuo metu kai man skruostu nubėgo dar viena ašara

- Ne..žž..inau,- sumikčiojau, kas privertė jį dar labiau susiraukti. Numetęs nuo manęs kaldrą užsimerkiau, laukdama blogiausiojo. Kelių sekundžių tarpe buvo visiška tyla, kurią nutraukė jo keiksmai

- Po velniais,- jis tyliai nusikeikė ir aš pramerkiau savo sulipusias nuo ašarų akis. Pažvelgusi į lovą mano akys iššoko ant kaktos pamačius nemažai kraujo. Bet juk aš nesijaučiau nepatogiai ir man neskaudėjo, tai kodėl tuomet taip atsitiko. Meisonas pamatęs mano žvilgsnį ir lyg perskaitęs mano mintis atsakė,- tikriausiai per stipriai įėjau į tave, kadangi tai tavo dar tik antras kartas,- atsakė žvelgdama man į akis. Netrukus vaikinas paleido mano ranką ir greitai atsistojęs nuėjo prie spintos. Ištraukęs iš jos juodą savo maikutę priėjo prie manęs,- ištiesk rankas,- jam tai tarus nesipriešinau. Aprengęs mane vaikinas prikando lūpą ir nužvelgė mano nuogas kojas. Susigūžusi atsistojau ir greitai pradėjau traukti nuo lovos nešvarią paklodę su savo nuodėme. Netrukus buvau apglėbta stiprių rankų, o Meisono kūnas prispaustas prie manęs. Patraukęs kuo toliau nuo lovos atsuko mane į save ir suėmė savo delnais mano veidą. Stengdamasi suvaldyti ašaras prikandau lūpą. Vaikinas uždėjęs savo pirštu ją išlaisvino

- Ko tau dar reikia iš manęs, juk gavai ko norėjai,- silpnai tariau lyg būčiau prarėkus visą naktį. Jis susiraukė tačiau atsakė:

- Man reikia tavęs,- godžiai tarė,- visas šitas dalykas,- jis linktelėjo galva į lovą,- tai tik patvirtinimas, jog nuo šiol tu priklausai tik man ir niekam kitam,- tai taręs vaikinas grubiai įsisiurbė į mano lūpas ir prispaudė prie sienos. Jo liežuviui įslydus į burną iš visų jėgų jį atstūmiau sulaukdama pikto žvilgsnio

- Aš nesu tavo!,- sušukau prikimusiu balsu,- tu man esi niekas, tik monstras griaunantis mano gyvenimą,- ties paskutiniais žodžiais smarkiai susidūriau su siena, o vaikinas degančiomis akimis žvelgė į mane

- Tu. Esi. Mano,- spausdamas žandikaulį suurzgė, pabrėždamas kiekvieną žodį,- ir aš darysiu su tavimi viską ko norėsiu,- piktai taręs priglaudė savo lūpas prie manųjų, o rankas suspaudė, jog negalėčiau pajudėti. Muistydamasi bandžiau išsilaisvinti tačiau jis buvo per daug stiprus, jog galėčiau tai padaryti. Nespėjau sureaguoti, kai jis nuleido savo rankas man link šlaunų ir įėjo dviem pirštais. Sucypusi išsitiesiau ir užverčiau galvą. Sunkiai kvėpuodama  nepajėgiau jo atstumti, o vaikinas tai matydamas tik šypsojosi ir vis giliau įleisdavo savo pirštus,- taip mažyte, tau tai patinka,- kimiu balsu tarė žibančiomis nuo geismo akimis

- N..e.e...e,- vos ištariau tačiau jam kliudžius jautrųjį tašką išsiriečiau ir garsiai suaimanavau. Vaikinas šyptelėjo ir pridėjo trečią pirštą. Vos galėdama įkvėpti įsikabinau jam į plaukus ir papešiau juos išgirsdama vaikino urzgimą

- Taip, aš matau, jog tu manęs nori, mūsų kūnai nugali protą, todėl geriau pasiduok tam ir ateik pas mane,- šnibždėdamas dusliai tarė ir aš pasiekiau savo galutinį tašką stipriau į jį įsikabindama. Vaikinas ištraukęs pirštus pažvelgė į mane ir juos apsilaižė mano akivaizdoje. Vis dar laikydamas savo glėbį tyliai sušnabždėjo,- dabar supranti, kodėl man negali nepasiduoti?,- prikandusi lūpą linktelėjau galvą ir jis suspaudė mano krūtis priversdamas mane giliai įkvėpti,- Mano ir tik mano,- prikišęs savo galvą prie mano kaklo įsisiurbė į jį padarydamas nasosą. Užvertusi galvą supratau, jog prasmeksiu į pragarą kartu su šiuo vaikinu. Po kelių sekundžių atsitraukėme vienas nuo kito giliai kvėpuodami ir dar paspoksojusi į jį nubėgau į vonią užtrenkdama ir užrakindama duris. Atsirėmusi į jas užsimerkiau ir nuslydau išgirsdama, kaip užsitrenkia kambario durys. Jis išėjo. Pagaliau galėjau pabūti viena. Vakar ir šiandien diena - tikra klaida. Tai neturėjo nutikti. Tai jo kaltė. Jis privertė mane taip jaustis. Aš nenorėjau nei jo, nei jo kūno tačiau vos Meisonas priliečia mane atrodo, jog visas kūnas atsipalaiduoja ir paklūsta tik jam. Jo šiurkščiams pirštams keliaujant mano kūnu aš noriu vis daugiau ir daugiau. Norėjau pajusti jį kūnu ir siela. Tačiau mano protas rėkte rėkė, jog turiu tam priešintis. Kaip sakoma širdis visada aplenkia smegenis. Taip man nutinka vos atsistojus prie tamsiaplaukio. Jo žvilgsnis sukausto, o kūnas nematoma jėga yra stumiamas link vaikino. Tačiau aš dar galiu pasitaisyti. Galiu įrodyti, jog jis man nieko nereiškia ir, jog nejaučiu jokių šiurpuliukų einančių per kūną.

Atsimerkusi nuėjau prie kriauklės ir sušlapinus veidą iš karto pasijaučiau geriau. Lyg būčiau gavusi šviežio oro gurkšnį. Pažvelgusi į veidrodį ant kaklo pastebėjau ryškėjančią mėlynę, kurią padarė tamsiaplaukis. Atsidususi nusišluosčiau rankas ir išėjau iš vonios kambaryje nieko nerasdama tik vaistus atneštus Meisono. Juos paėmusi į rankas pavarčiau ir supratusi, jog jie nuo galvos skausmo kaip mat išgėriau. Tokius vaistus dažnai duodavau Megan, kai rytais vos galėdavo išlipti iš lovos. Visada juokdavausi iš jos tokios būsenos tačiau dabar ją patyrusi savame kailyje supratau, jog tai nekoks jausmas. Užgėrusi vandeniu padėjau stiklinę atgal ant spintelės ir priėjau prie spintos prikimštos nesamoningų rūbų. Kiek pasikuitusi pačioje jos gilumoje įstengiau rasti timkes, tad jas užsimovusi nustebau, jog jos man tobulai tiko. Buvo labai keista, jog iš viso kažką sugebėjau rasti Meisono spintoje. Maikutę pasilikau vaikino, tad tik perbraukiau kelis kartus rankomis per plaukus ir išėjau iš kambario.