Vakaras Apvertęs Mūsų Likimus

•10•

Laukdami savo užsakymo su Džeimsu artimiau susibendravau, jog nuo kiekvieno juokelio pradėdavo skaudėti pilvą. Jis tikrai mokėjo pralinksminti žmones. Jo optimizmas ir draugiškumas man priminė Marką, tad užsigalvojusi apie jį net negirdėjau ką Džeimsas sakė

- Laila ar girdėjai ką sakiau?,- vaikinas spragtelėjo pirštais man prieš veidą. Susimėčiusi pažvelgiau į jį

- Ką?

- Klausiau apie ką galvoji, jog vis skraidžioji kažkur,- rankom pamojuodamas tarė. Nusišypsojusi nusprendžiau jam pasakyti bent kažką apie save

- Galvoju apie savo draugus ir jog vienas iš jų labai primena tave

- Čia iš geros ar blogos pusės?,- prisimerkęs paklausė

- Iš geros,- šyptelėjau ir atsigėriau vaisių sulčių

- Na tuomet man garbė tau primint kažką, kas susiję su gerais prisiminimais,- nusilenkdamas pasakė ir aš nesusilaikiusi nusijuokiau

- Bent kažkas yra gero,- nuleidusi akis tariau pažvelgdama į rankas, kurios šiuo metu pasirodė labai įdomios

- Ei,- Džeimsas atkreipė dėmesį ir paėmė mano ranką,- Ar jis tau kažką padarė blogo?,- kiek susiraukdamas paklausė. Man nespėjus nieko atsakyti prie staliuko grįžo Meisonas ir jo žvilgsnis iš karto nukrypo į mūsų sukabintas rankas

- Kaip matau labai jau artimai susipažinot,- šaltai taręs atsisėdo prie manęs ir mane kartu nukėtė elektra nuo jo tokio artumo. Man norint ištraukti ranką Džeimsas ją paspaudė mirktelėdamas, kai tuo metu Meisonas degino mus žvilgsniu. Įtampa ir baimė mane kaip reikiant kaustė, kadangi nežinojau, kas gali atsitikti mums likus vienoje patalpoje dviese

- Mums reikia pasikalbėt,- Meisonas man tarė kartu piktai pažvelgdamas. Atsidususi ruošiausi atsistoti tačiau Džeimsas nepaleido mano rankos, tad keistai pažvelgiau į jį galvodama, ką jis sugalvojo

- Meisonai, nagi leisk jai pavalgyti. Mergina ir tai kaip pagaliukas, o tu ją tasai kur nori,- juodaplaukis įsiterpė sulaukdamas dar vieno pikto žvilgnio

- Manau, jai ir taip reikėtų pasilaikyti dietos,- jam tai tarus man per širdį perėjo stiprus dirgulys. Stengdamasi nesusigraudyti nusisukau į langą, tačiau netikėtai pajaučiau kaip juodaplaukis paspaudė mano ranką. Jis man liūdnai nusišypsojęs papurtė galvą lyg paneigdamas Meisono žodžius. Išspaudusi šypsnį ir vėl nusisukau nepajausdama kaip nubėgo viena išdavikė ašara. Tik ne vėl. Kodėl tik pabuvusi su juo aš apsiverkiu, lyg maža mergaitė. Žinau, buvau stambesnė ankščiau ir visi tyčiojosi tačiau dabar aš ne be ta mergaitė, dabar bent jau turiu truputį pasitikėjimo, kurį Meisonas baigia sunaikinti ir vėl paversti ta visiškai bailia mergaite. Dėl jo kaltės aš neturiu savo gyvenimo. Neturiu džiaugsmo, kurį dalinčiausi su draugais. Neturiu nerūpestingų naktų ir šėlionių, kurias kartais leisdavau su Megan. Kad ir kaip nemėgau vakarėlių tačiau kartais jie padėdavo prasiblaškyti ir pamiršti apie šį rūpesčių pilną gyvenimą. O dabar viskas tik slegia ir slegia iki kol priėjusi galą to nebeištversiu. Atnešęs padavėjas mūsų užsakymus greitai pasišalino vos pažvelgęs į Meisono ledinį žvilgnį. Ir tikrai suprantu, kodėl jis tai padarė, nes kiekvienas pažvelgęs į jį pabėgtų ir niekas nenorėtų būti prie tokio atšiauraus vaikino. Pagaliau Džeimsas paleido mano ranką, o aš pasiėmusi šakutę, gnaibiau maistą. Pajautusi Meisono ranką sau ant šlaunies įsitempiau ir vos nepaleidau įrankio ant žemės. Jis priartėjo prie ausies, o Džeimsas net nematydamas kas čia vyksta kirto savo kepsenlius

- Jeigu yra duodama valgyti, negražu to atsisakyti, nes jei dabar čia nebūtų Džeimso mes ir toliau laimingai testume savo kelią. Tad būk maloni ir valgyk tuos prakeiktus kepsnelius,- tai taręs gale sakinio suspaudė mano šlaunį, o aš iš netikėtumo numečiau savo šakutę į lėkštę sukeldama nemažą triukšmą. Juodaplaukis į mane atsisuko šiek tiek suraukęs antakius tačiau nesukeldama įtarimų šyptelėjau

- Visai šiandien rankos neklauso,- lyg pasiteisindama išstenėjau

- Kaip gali klausyti, kai nevalgei ištisas paras,- Džeimsas patikėjęs manimi šyptelėjo papurtęs galvą. Aš taip pat kiek įstengusi nusijuokiau ir paėmusi šakutę per prievartą įsidėjau vieną kąsnelį, jausdama deginamą Meisono žvilgnį. Pats vaikinas taip pat buvo kažką užsisakęs tačiau net negalėčiau apibūdinti kas tai yra, kadangi jo patiekalą sudarė makaronai, mėsa, daržovės ir dar velniai žino kas. Pavalgiusi pakilau nuo stalo ir vaikinų žvilgsniai iš karto susmigo į mane

- Man reikia rankas nusiplauti. Ilgai netruksiu,- vos praėjus pro Meisoną jis mane sulaikė už rankos

- Žinai taisykles,- lyg įspėdamas tarė ir aš linktelėjusi galva nusikračiau jo ranką.

Atsidusi patraukiau link tualeto, o praeidama pro barą dar išgirdau vieno iš vyrų švilptelėjimą ir jų abiejų juoką. Pasišlykšėjusi jų neišprusimu nėriau į tualetą pagaliau atgaudama kvapą. Čia manęs niekas nematė ir negirdėjo. Galėjau ramiausiai išlieti savo jausmus tačiau kaip tyčia jie dabar buvo ramūs. Pasitraukdama Meisono megstuko rankoves aukštyn dar kartą įkvėpiau jo likusių kvepalų kvapą, kuris keistai viliojo. Viską baigusi nusivaliau rankas ir dar kartą pažvelgiau į veidrodį ant kurio matėsi ne mažas dulkių sluoksnis, o kai kuriose vietose įskilimai. Atrodo taip lyg čia niekas nebūtų tvarkęsis kelis mėnesius. Perbraukusi ranką per plaukus dar kartą giliai atsidusau pasiruošdama keliauti atgal į tą pragarą iš kurio kelio atgal nėra.

Išėjusi, nuleidusi galvą, lėtai žengiau link savo staliuko, kai netikėtai buvau sučiupta už rankos. Pavarčiusi akis pagalvojau, jog tai Meisonas tačiau kai atsisukau širdį persmelkė baimė. Mane laikė vienas iš tų medžiotojų, kurie visą laiką mane stebėjo nenuleisdami akių. Jis lėtai apsilaižė lūpas kartu parodydamas savo geltonus dantis ir kreivai šyptelėjo. Jo draugelis taip pat žvelgė į mane lyg į grobį, kurį paruošė sugauti. Jų žvilgsniai man priminė tą naktį, kai buvau išprievartauta, tad pradėjus spurdėti širdžiai tūkstantį kartų greičiau stengiausi ištraukti ranką iš jo gniaužtų. Nepavykus nieko padaryti užėjo dar didesnis stresas, kaip ir praeitą kartą. Jei jis taip mane gazdys ir vėl gali užeiti priepuolis

- Ir ką ši daili mergina čia veikia?,- tas pats laikantis mane šlykščiai tarė ir dar labiau pasitraukė link savęs. Išsigandusi peržvelgiau visą kavinę tačiau vaikinų nepastebėjau. Mano galvai pakrypus į išėjimą pamačiau juos pasirėmusius į mašiną ir kalbančius. Dar kartą pabandžiusi patraukti savo ranką jis mane įsitraukė į savo šlykštų glėbį

- Paleisk mane, šlykštus gyvulį,- sušukusi tariau ir spjoviau jam į veidą jis šiek tiek atleido savo rankas tačiau nespėjus man pabėgti ir vėl buvau suspausta

- Kaip su manim kalbi, šlykšti kekše,- atsukęs mane į save piktai tarė ir iškėlė ranką ruošdamasis trenkti

- Patrauk savo šlykščias rankas nuo jos,- išgirdusi ledinį, pažįstamą balsą pasisukau link savininko ir išvydusi Meisoną baimė šiek tiek apmažėjo. Vaikinas buvo stipriai suspaudęs savo kumščius, jog net matėsi jo kraujagyslės, o žandikaulis stipriai sukąstas. Pradėjęs artėti vyro rankos šiek tiek atlaisvėjo tačiau vis tiek manęs nepaleido

- O kas tu toks vaiki, kad galėtum man aiškint?,- savimi pasitikinčiu balsu tarė vyras tačiau jautėsi, jog jis buvo įsitempęs

- Tas, kuris tau parodys, jog negalima liest to, kas tau nepriklauso,- sukandęs dantis piktai tarė ir net nespėjau susigaudyti, kai jis puolė vyrą, kartu pastumdamas mane į šoną, jog netyčia parkritusi trenkiau galvą į stalą. Užsiėmusi už jos pastebėjau kaip į užkandinę įbėgo, Džeimsas išplėtęs akis. Pamatęs mane pribėgo ir pakėlė nuo žemės. Pažvelgusi į Meisoną pastebėjau, jog jo negailestingi kumščiai vis dar trankė vyrą, kuris beveik be sąmonės gulėjo ant žemės. Aplinkiniai žmonės stebėjo visą veiksmą pakraupę, o vienas iš padavėjų paėmė telefoną tikriausiai ruošdamasis skambinti policijai. Žinojau, jog tai man didelis pliusas tačiau negalėjau leisti, jog kraujas lietųsi toliau, tad išsilaisvinusi iš juodaplaukio glėbio pribėgau prie Meisono šūkaudama, jog jis baigtų tačiau tai nepadėjo. Išplėtusi akis dairiausi kas galėtų padėti, bet nieko neradusi užsiėmiau už galvos. Priėjusi galutinę išvadą priėjau prie pat vaikino ir uždėjau ranką ant peties beviltiškai prašydama, jog jis sustotų. Vienas judesys ir vaikino akys tuoj pat surado manąsias. Kelias sekundes paspoksojęs apsižvalgė aplink užkandinę ir tuomet atsistojęs čiupo mano ranką ir išsivedė iš kavinės. Dar prieš išeidama girdėjau daug aikčiojimų ir pasibaisėjimą keliančių garsų.