Vakaras Apvertęs Mūsų Likimus

•84•

- Kas per...,- Meisonas susiraukė ir pasimetęs nuleido ginklą, tuomet greitai užsikišo jį už juosmens. Vis dar nesuprasdama, kas įvyko netikėtai išgirdau pažįstamą balsą:

- Vaikine nusiramink, nenorim būti tavo aukomis,- mergina sutrikusi, tačiau linksmu balso tonu ištarė. Netrukus mano žvilgsnis pasiekė Megan su Marku, kurie dairydamiesi įėjo į namelį. Meisonas kreivai nužvelgė Marką, tačiau nieko nesakė. Mano veide kaip mat atsidaro didžiulė šypsena, todėl net ir per skausmą pašokau nuo lovos. Pastebėję sukrutimą jie atsisuko į mane ir Megan sucypė. Greitai priėjusi apsikabino,- o Dieve mergyt, kaip aš tavęs pasiilgau, tu net neįsivaizduoji, kiek laiko užtrukom, kol galiausiai suradom tave. Jei ne vakar dienos žinios taip ir toliau sėdėtume net neįsivaizduodami ką daryti,- Megan verkdama kalbėjo. Tuo tarpu raminamai glosčiau jai nugarą, tačiau kai išgirdau žodį  'žinias' kilstelėjau galvą per petį pažvelgdama į Meisoną. Jis sunėręs rankas stovėjo koridoriuje, tačiau akimis neišidavė apie ką galvoja. Vaikinas papurtė galvą ir susiraukė

- Negi tapau tokia populiari, jog net rodė per žinias?,- sukikenau. Ji greitai linktelėjo ir atsitraukusi nusivalė ašaras. Žvelgiau į ją, o mintyse skriejo visi mūsų prisiminimai, kai eidavom į klubus, dirbdavom sunkiomis naktimis ir svarbiausia visada viena kitą palaikydavom. Nors ir ilgai nedirbau kavinėje, tačiau pernelyg greitai suartėjome ir tapome seserimis. Mergina nebuvo labai pasikeitus, tačiau vieną detalę kaip mat pastebėjau. Ant piršto žėrėjo mažas, tačiau labai dailus deimantas. Tuomet supratau, jog praleidau vieną iš įsimintiniausių įvykių, koks gali nutikti merginos gyvenime. Išsipaudusi šypseną tyliai ištariau:

- Susituokiai... o manęs ten nebuvo,- pajutusi kaip artėja ašarų banga susivaldžiau ir paėmiau jos ranką. Mergina liūdnai šyptelėjo ir dar kartą įsitraukė į glėbį. Markas tuo tarpu stovėjo nuošaliau ir stebėjo mus iš šono, tačiau veide švietė ta pati šypsena, kurią mačiau paskutinį kartą. Ištiesusi ranką paraginau jį ateiti ir jis kaip paklusnus šunelis per sekundę jau spaudė mus glėbį

- Mhmm,- išgirdusi krenkštelėjimą atsitraukėme ir visi sutartinai pažvelgėme į Meisoną

- Taip, žinoma, dar nepristačiau jums šio žavaus jaunuolio...

- Jos vyro,- Meisonas įsiterpė ir priėjęs viena ranka apglėbė mano liemenį,- Meisonas,- ištiesęs ranką pasisveikino su Marku. Tokį patį judesį atkartojo ir su Megan. Šyptelėjau vis dar negalėdama patikėti, jog mano praeitis stovi tame pačiame kambaryje, o kalbamės taip lyg būtume matęsi vakar.

~~~

Valandos prabėgo labai greitai, jog net nepastebėjome kaip sutemo. Per tą laiką susigrąžinau draugę ir vėl pasijaučiau kaip mergina, buvusi prieš kelis metus. Galėjau laisvai dalintis savo mintimis ir žinojau, jog Megan mane tikrai supras. Jau seniai reikėjo draugės, kuriai galėčiau pasakyti viską, kas guli ant širdies. Pagaliau tas laikas atėjo...
Keista, bet Meisonas labai gerai sutarė su Marku. Akimis vis nukrypdavau į jo pusę ir pamatydavau, kaip jis šypsosi savo akinančia šypsena ar nusijuokia. Kartais ir pati pajusdavau jo žvilgsnį, tačiau tuo metu nenorėjau dairytis, kai Megan taip įtraukiančiai kalbėjo. Buvome paprasti suaugę žmonės, pamiršę visas problemas ir ateinančias kančias, nes mėgavomės tik šia akimirka galėdami nevaržomai juoktis ir dalintis savo išgyvenimais. Vienu momentu, kai visi pradėjo kalbėti apie įvairius užsiėmimus net nepastebėjau kaip užsisvajojau. Pagalvojau, kokie jie laimingi. Atsimenu Megan visada pasakodavo apie savo ateitį. Kaip ji susituoks su aukštu, raumeningu vaikinu kuris turės mėlynas kaip vandenynas akis ir žvilgančius plaukus. Nežinau kodėl, tačiau tuomet man atrodydavo jos šie pasakojimai kaip pasaka, bet dabar pilnai ją suprantu, o ypač, kai ta svajonė išsipildė. Pagal jos pasakojimą supratau, jog jos vyras, Benas atitinka visus reikalavimus. Net nepastebėjau kaip iš lūpų isprūdo klausimas:

- Ar kavinė vis dar tebedirba?,- kilstelėjau galvą akis įsmeigdama į merginą. Ji liūdnai papurtė galvą

- Deja, viršininkas įsiskolino per daug, todėl teko ją uždaryti, po pusmečio vyrą ištiko širdies smūgis. Dabar kavinukė palikta likimo valiai, kadangi nėra žmogaus, kuris norėtų ją pirkti,- baigusi pasakoti mergina atsiduso ir pažvelgusi į laikrodį tarė,- ką gi, mums laikas keliauti, kadangi laukia dar ilgas kelias

- Kodėl jums nepasilikus pernakvoti?,- pagalvojusi apie tokią mintį šyptelėjau, tačiau merginos žvilgsnis viską pasakė

- Tikrai būtų gerai, tačiau rytoj manęs laukia svarbus susitikimas su vienu iš darbo atstovų. Jei jis sutiks, jog būčiau projekto vadovė, tuomet gali būti, jog pakilsiu laipteliu viršun, nepyk, jog taip greitai išvažiuojam, tačiau tikrai norėčiau su tavimi pabūti ilgiau, deja, laikas neleidžia

- Prižadam, jog greitu metu tikrai apsilankysim pas jus, o ir pati nepamiršk mūsų aplankyti,- Markas įsiterpė

- Žinoma, nepamiršiu,- pritariamai nusišypsojau ir apsikabinę atsisveikinome

Laikrodis mušė devintą vakarą vakaro, šautinės žaizdos neskaudėjo, o ir nebuvau pavargusi. Nunešusi stiklines į virtuvę ir padėjusi jas ant kriauklės pajaučiau stiprias rankas sau ant liemens. Net nesistengdamas būti švelnus vaikinas greitai mane apsuko ir grubiai įsisiurbė į lūpas. Mūsų liežuviai aršiai kovoje dvikovoje, kol galiausiai vaikinas neišvėrė ir kilstelėjo mane ant spintelė praskėsdamas šlaunis ir atsistodamas tarp jų. Kadangi buvau su suknele sunkiai galėjau kvėpuoti jausdama jo pasididžiavimą, kuris ryškiai rėmėsi į mane. Išleidusi duslią aimaną pradėjau atseginėti jo diržą, o Meisonas tuo tarpu lyg išroškęs žvėris bučiavo mano kaklą ir lūpas. Galiausiai kai numoviau džinsus kartu su trumpikėmis mano širdis atrodė iššoks iš krūtinės. Vaikino rankos palindo po mano suknele, o už sekundės išgirdau kaip plyšta medžiaga. Kilstelėjęs suknelę nieko nelaukdamas dar kartą pažvelgė į mane geismo susimaišiusio su aistra akimis ir įėjo visu gyliu. Nugara išsitiesė lyg styga, o bejėgės rankos buvo įveltos vaikinui į plaukus. Vaikinas dusliai suaimanavo didindamas tempą ir vis giliau judėdamas manyje. Rankos nevalingai judėjo po mano kūną, o kai priėjome aukščiausią malonės tašką abu sušukome ir giliai kvėpuodami pažvelgėme vienas kitam į akis. Vis dar jaučiau jį savyje, o vaikinas regis ir pats nenorėjo niekur skubėti, todėl dar kelias akimirkas po ekstazės taip ir sėdėjome susiglaudę, kol galiausiai atsitraukėme ir nušokusi nuo spintelės pakėliau savo suplėšytas kelnaites prieš Meisoną. Vaikinas šelmišmai nusišypsojo, o aš kilstelėjau antakius

- Ar bent įsivaizduoji kiek apatinių esi man skolingas?,- pašaipiai ištariau

- O kam tau jų? Juk bet kurią akimirką galiu įeiti į tave ir nebus tam trukdžių, o ypač, kai atrodai taip karštai,- mirktelėjęs gundančiai šyptelėjo ir patraukė link dušo

- Šiknius!,- sušukau. Meisonas lėtai atsisuko į mane ir keliais žingsniais prisistatė. Aiktekėjau vaikinui pakėlus mane, o dar už kelių sekundžių jau buvau nuogut nuogutėlė duše. Dar kartą pasimylėję tiesiog prie sienos buvome išvargę, todėl pasukome miegamojo link. Ta naktis buvo pati geriausia, galėjau miegoti žinodama, jog man negresia pavojus ir svarbiausia esu su mylimu žmogumi.