Vakaras Apvertęs Mūsų Likimus

•53•

Bėgau tamsiu ir tankiu mišku. Aplink mane buvo daugybės medžių. Kiekviena šaka braižė mano kojas, tačiau aš nesustojau. Nežinojau nuo ko bėgu tačiau žinojau, jog reikia. Netikėtai prieš save išvydusi šulinį sustojau. Apsidariau ieškodama žmonių, tačiau nieko neišvydau. Lėtai priėjau prie jo ir nuleidau galvą pažvelgdama į vandenį. Jis buvo toks skaidrus, jog galėjau matyti dugną. Nuleidusi ranką į vandenį pajaučiau malonią šilumą tačiau kaip tik tuo metu kažkas pradėjo mane traukti į jį. Išsigandusi norėjau pasitraukti tačiau jėga buvo per stipri. Įkritusi rankomis stengiausi įsikibti į šulinio šonus, bet nieko nepasiekusi buvau panardinta po vandeniu...

----------

- Laila! Kelkis!,- pašokusi iš lovos buvau sučiupta stiprių gniaužtų ir suspausta glėbį. Meisonas švelniai braukė delnu per mano nugarą tyliai kartodamas, jog visa tai tik sapnas. Įtikinusi save tuo lėtai atsitraukiau ir baimingomis akimis pažvelgiau į jį. Vaikinas nubraukė ranka mano šlapius plaukus nuo veido ir suėmė jį delnais,- viskas gerai?,- tyliai sušnabždėjo. Lėtai palinkčiojau galva,- ką sapnavai?,- vis dar švelniu balsu ištarė. Pažvelgusi į jį pagalvojau, jog tai - dar vienas sapnas, tačiau labai realistiškas

- Košmarą,- tyliai tariau ir nusukau akis į sieną. Vaikinas atsistojo ir kai jau galvojau, kad išeis sušnabždėjau,- ar gali neišeit?,- Meisonas atsisuko ir šyptelėjo

- Aš ir nesiruošiau niekur eiti, tik uždariau duris,- vaikinas gestu parodė ir grįžo atgal į lovą. Nuraudau pamačiusi, jog jis buvo tik su trumpikėmis. Nuleidusi akis atsiguliau į suveltą lovą ir tuoj pat buvau prispausta prie vaikino krūtinės. Pirmą kartą jaučiau jo skleidžiamą šilumą, o ne šaltį. Girdėdama vaikino širdies plakimą užmigau su mintimi, koks laukia manęs rytojus.

Atrodo net nespėjau susivokti, kaip greitai pakilo saulė ir pradėjo kaitinti mano kūną kievienu spinduliu vis karščiau. Pasimuisčiusi pajaučiau stiprias rankas, apglėbusias mano liemenį. Lėtai pramerkiau akis tačiau tuoj pat užsimerkiau dėl akinančios saulės. Antrasis kartas galiausiai nusisekė, tas atsimerkusi apsižvalgiau, kol akys sustojo ties Meisono suveltais plaukais. Vaikinas viena rankas buvo apglėbęs mano liemenį, o kita įsikabinęs į pagalvę saldžiai miegojo. Net nesupratau, kaip veide atsirado maža šypsenėlė. Ištraukusi savo ranką iš jo gniaužtų vaikinas kiek sukrutėjo. Jau galvojau, jog tuoj pramerks savo akis, tačiau jis tik pasimuistė ir toliau miegojo. Atkreipusi dėmesį į jo juodais piešiniais nupieštą kūną prikandau lūpą. Niekada neaktreipdavau į tai dėmesio, o dabar grožiuosi jo kūnu, lyg mus sietų ryšys. Sustojusi ties paukščių tatuaruote perbraukiau ją pirštų galiukais. Pažvelgusi į vaikiną pastebėjau jį vis dar miegantį, o netvarkingas sruogas užkritusias ant veido. Pakėliau ranką norėdama jas nubraukti tačiau netikėtai ji buvo sučiupta ir prispausta prie lovos kaip ir kūnas. Išplėtusi akis stebėjau vaikino veidą, kuris dabar įdėmiai žvelgė į mane. Vaikino kūnas kabėjo ant manojo, o per ploną naktinių medžiagą galėjau jausti jo pasididžiavimą. Giliai kvėpuodama laukiau, kol jis kažką ištars, tačiau Meisonas tylėjo vis dar tyrinėdamas mano veidą. Po kelių sekundžių gudriai šyptelėjo ir aš prikandau lūpą bijodama pagalvoti ką tai reiškia

- Norėjai mane išprievartauti?,- netikėtai žemu balsu ištarė. Pasimetusi nusukau akis nuo jo veido ir pajaučiau kaip kūnas pradeda degti iš gėdos. Reiškiasi jis viską jautė ir buvo atsikėlęs. Tokios mintys dar labiau paskatino raudonuoti ir tikriausiai jau atrodžiau kaip burokas

- Aš ne.. ne..,- sumikčiojau nerasdama žodžių. Tai jam sukėlė pasitenkinimą matyti mane tokią palaužiamą. Vaikinas nusijuokė ir atsitraukė nuo manęs. Giliai kvėpuodama pajaučiau, kaip į plaučius įeina oras. Atrodo lyg per visą šį laiką būčiau nekvėpavus. Vis dar sustingusi gulėjau lovoje ir sekiau vaikiną žvilgsniu, kol galiausiai jis dingo už vonios durų ir aš palaimingai užverčiau akis. Uždėjusi rankas ant galvos tyliai nusikeikiau ir perbraukiau per plaukus, kartu prisimindama, jog tai daro Meisonas kievieną kartą, kai nervuojasi

- Po velniais! Tu tikras prakeiktasis,- tyliai suniurzgėjau ir išlipau iš lovos. Kadangi mano vonią buvo užimta, tad nėrusi iš kambario pasileidau į vonios paieškas. Vis vartydama akis dėl Meisono ištartų žodžių galiausiai suradau tai ko man reikėjo ir įėjau į erdvų vonios kambarį. Nusirengusi naktinius, pasidėjau juos ant kėdės ir įlipau į dušą pasileisdama šaltą vandenį, jog galėčiau greičiau prabusti ir išmesti iš galvos visas nereikalingas mintis. Su kieviena minute jaučiausi vis gyvesnė ir energingesnė. Kai jau norėjau išlipti iš dušo netikėtai atsidarė durys ir aš sustingau vietoje. Laimė, jog buvau užsitraukusi dušo užuolaidą, tad jis negalėjo matyti mano nuogo kūno

- Ką tu čia veiki?!,- riktelėjau per plyšį išlysdama ir išvysdama vaikiną tik su ant klubų uždėtu rankšluosčiu. Kaip mat nutirpau. Akys atrodo sustingo ties Meisono kūnu. Iš minčių mane pažadino jo kostelėjimas. Greitai pakėlusi akis sutikau jo žvilgsnį ir atrodo tikrai norėjau prasmegti, kadangi jo veidą puošė pašaipi šypsena

- Laila čia mano namai ir galiu eiti kur noriu,- jis kelias sekundes į mane paspoksojęs užsisuko ir paėmęs peiliuką pradėjo skusti kelių dienų barzdą. Susiraukiau ir kartu stengiausi valdyti savo pašėlusią širdį, kuri atrodo galėjo iššokti bet kurią akimirką. Jis negali taip elgtis! 

- Man reikia privatumo, prašau, ar gali išeiti?,- stengdamasi kuo mandagiau paklausiau. Vaikinas atsisukęs kelias sekundes pažiūrėjo į mane ir galiausiai ištarė:

- Ne,- trumpai ir aiškiai. Iškėlusi ranką trinktelėjau sau per kaktą ir pavarčiau akis dėl jo tokio užsispyrimo

- Tuomet bent jau paduok mano rūbus

- Jie čia pat, jei jau taip nori pasiimk,- jis erzinančiai ištarė ir nusivalęs rankas pažvelgė į mane. Sukandau dantis ir padėjau koją link išlipimo tačiau netikėtai paslydau ir susvyravusi nusitraukiau užuolaidą, kartų atsidurdama vaikino glėbį. Muistydamasi stengiausi ištrūkti tačiau buvau dar labiau suspausta. Degančiomis akimis pažvelgiau į vaikiną ir griebusi užuolaidą užsidengiau kūną. Jis peržvelgė mane lyg įsitikindamas ką aš darau ir pavartė akis. Tuomet atsistojo ir paėmęs mano rūbus palinko link manęs. Man norint juos paimti vaikinas atitraukė ranką taip dar labiau mane įsiutindamas

- Atiduok!,- beviltiškai ištariau, kol jis žaidė su manimi

- Su viena sąlyga...

- Man nereikia tavo sąlygų! Jei manai, jog gali su manim taip žaisti, tuomet tu labai stipriai klysti vaikine,- piktai pažvelgiau į Meisono. Po mano ištartų žodžių jo veidas surimtėjo ir įgavo savo šaltumą. Minutėlę pasigailėjau tai ištarusi tačiau tai buvo teisybė. Negaliu leisti jam taip su manim žaisti. Vaikinas pažvelgė į mano rūbus tuomet į mane ir apsisukęs pradėjo eiti link durų

- Ei! Kur tu eini?! Palik mano rūbus!,- sušukau jam įkandin. Meisonas lyg negirdėdamas mano žodžių atidarė duris ir atsisuko į mane

- Nesutikai su manim, todėl dabar džiaukis, rūbus galėsi rast tik pirmam aukšte, svetainėj. Sėkmės,- mirktelėjęs išėjo ir trinktelėjo durimis palikęs mane apšalusią.