Vakaras Apvertęs Mūsų Likimus

•69•

Stengdamasi nuraminti savo įsišėlusį kvėpavimą užsimerkiau ir giliai įkvėpiau. Per tą laiką Amelia greitai prišoko prie manęs ir pradėjo klausinėti ar man viskas gerai, tačiau aš sugebėjau tik linktelėti galvą. Jaučiausi kaip nesava, kadangi dar gyvenime nesu pajutusi šio jausmo. Galbūt kalta saulė ar skysčių trūkumas, tačiau man vis dar buvo neramu dėl Meisono, stovinčio šalia manęs ir žvelgiančio į mane lyg iš kitos planetos atvykusį žmogų. Vos tik pakėliau ranką prie galvos jo žvilgsnis kaip mat nukrypo į mano delną, kurį puošė daili gėlės tatuaruotė. Denas labai įkyriai įprašė ją pasidaryti, kadangi kaip jis sakė, ji tobulai sukurta man. Be jos ant kūno dar turiu kelias tatuaruotes, tačiau visos turi reikšmės. Tamsiaplaukis susiraukęs papurtė galvą ir prakalbo

- Amelia galbūt jai saulės smūgis, kam tau taip jaudintis dėl nepažįstamos merginos,- šis jo pasakymas privertė mane susigūžti. Nežinau kaip jis taip sugebėjo mane paversti tokia jautria per kelias sekundes, dėl šios priežasties man reikėjo kuo greičiau dingti iš čia

- Taip, tikriausiai perkaitau,- pažvelgusi į moterį ištariau ir greitai atsistojau. Deja mano žingsnis nebuvo  į gerą, galvą perliejus baisiam skausmui būčiau suklupusi jeigu ne Meisono rankos apgėbiančios mano liemenį. Viskas vyko lyg per sulėtintą filmą. Mūsų akys susitiko, o mano krūtinė atsirėmė į jį, jog iš karto pajaučiau kaip susitraukia skrandis ir jame pajaučiau... drugelius? Ne. To negali būti.. Man norint išsilaisvinti iš jo gniaužtų vaikinas stipriau suspaudė mano liemenį ir lyg niekur nieko veidu lėtai perbraukė man per kaklą. Sudrebėjusi sugebėjau tik nerangiai pasimuistyti, kas Meisoną privertė šyptelėti ir įsimeigti savo deginantį žvilgsnį į mane. Nukreipusi akis vis dar jaučiau, jog galiu bet kurią sekundę suklupti ant žemės, tačiau dėl šios priežasties būtų kaltas tamsiaplaukis, verčiantis mane jaustis itin nesmagiai. Stovėjau įsitempusi lyg styga, kol viskas vyko labai lėtai. Atrodo praėjo amžinybė, kai šalia stovinti Amelia krenkšelėjo.

Prisiminusi, jog esame ne vieni kaip mat atšokau nuo vaikino ir pasitraukiau per kelis žingsnius. Net neįsivaizduoju, kaip sugebėjau ištrūkti iš jo stiprių gniaužtų, atrodo neketinančių manęs paleisti niekada

- Aš..š.,- sumikčiojau,- turiu eiti,- greitai ištariau ir sparčiai pradėjau žingsniuoti link išėjimo. Deja man kelią paskutinę sekundę pastojo Meisonas su labai keista veido išraiška priverčiančia per mano kūną nueiti tūkstančiui šiurpuliukų. Negalėdama sutelkti žvilgsnio stengiausi vengti bet kokio kontakto susijusio su šiuo žmogumi. Juk aš turiu jį nužudyti, tokia mano misija. Arba aš, arba jis.. Ne mažą laiko tarpą buvau to mokoma, jog neišskysčiau prieš tokius vaikinus kaip Meisonas. Kelis kartus giliai įkvėpiau ir galiausiai nustačiau kovingą žvilgsnį

- Praleisk mane, tuoj pat!,- nekantriai, tačiau kartu ir piktai ištariau. Vaikino žvilgsnis kaip mat persimainė į neįskaitomą. Kiek išsigandau, tačiau to jam neparodžiau. Vietoj savo išgąsčio suspaudžiau kumščius ir įrėmiau į šonus. Atrodo tai visai Meisonui nerūpėjo, kadangi iš žvilgsnio supratau, jog jam kažko reikia iš manęs. Kai galvojau, jog jis pradės rėkti ant manęs buvau maloniai nustebinta

- Koks tavo vardas?,- įdėmiai žvelgdamas ir lyg tyrinėdamas mano veidą paklausė

- Ne tavo reikalas,- aštriai atkirtau. Nebuvau pasiruošusi dabar su juo pažindintis ar kovoti. Man norint pro jį prasibrauti buvau staiga sučiupta už alkūnių ir įremta nugara į sieną. Išplėtusi akis pajaučiau kaip širdis pradeda plakti kelis kartus greičiau nei turėtų. Vaikino veidas prisiartino prie pat manojo ir tuomet pajaučiau jo svaigius kvepalus dėl kurių kieviena mergina galėtų pamesti protą. Nustojusi kvėpuoti įsirėmiau į sieną ir laukiau tolimesnių jo žingsnių. Pirma jo veidas nukeliavo mano kaklu priversdamas mane įsitempti. Tuomet lyg netyčia lūpomis palietė mano skruostą ir artėjo link lūpų. Kai Meisonas buvo visai arti automatiškai užsimerkiau laukdama to nepamirštamo bučinio.

Išgirdusi juoką greitai atsimerkiau ir susiraukiau. Tamsiaplaukis kiek atsitraukęs juokėsi iš manęs. Mano kūną užvaldė pyktis susimaišęs su gėda. Greitai ištraukusi vieną ranką skėliau jam antausį, jog garsas nuskambėjo per visą namelį.

Net nespėjau susigaudyti kaip buvau pakelta, o dar visai netrukus atsidūriau vandenyje. Meisonas įmetęs mane į baseiną pašaipiu žvilgsniu žvelgė į mane ir laukė mano pykčio proveržio. Lėtai nusibraukusi plaukus nuo veido raminau save, jog tuoj pat jo nenugalabyčiau. Tačiau man dar reikia jo šiek tiek gyvo.

Lyg iš niekur nieko šyptelėjau ir išlipau iš vandens priversdama jį susiraukti. Mano rūbai buvo prisisunkę vandens ir kartu prilipę  prie kūno, jog išryškino kievieną kūno linkį. Grakščiai priėjusi uždėjau savo rankas tamsiaplaukiui ant pečių ir pasistiebiau prie pat veido

- Tau brangusis geriau nepradėt karo su manimi, nes pralaimėsi dar net to nesupratęs,- kreivai šyptelėjusi ištariau. Meisonas taip pat nieko nelaukęs įsitraukė mane į savo glėbį. Kad ir kaip norėjau atsitraukti, tai tik parodytų mano silpnumą

- Ar visada esi tokia savimi įsitikinusi?,- prisimerkęs kimiai ištarė nuliedamas mano kūną dar viena šiupuliukių banga. Sunkiai nurijusi seiles linktelėjau galvą,- tuomet tai reiškias, jog siūlai man lažybas,- jo rankoms nusileidus ant mano užpakalio ir jį suspaudus galvojau, jog širdis gali bet kurią akimirką iššokti iš krūtinės ir pabėgti kuo toliau nuo jo, tačiau kūnas taip ir toliau leidosi būti liečiamas

- Sakai, jog manai, kad gali laimėti?,- lyg pasityčiodama ištariau, nors žinojau, kad jis to ir tesiekia

- Į tokius klausimus, mieloji, neatsakinėju,- prie pat ausies tyliai sušnabždėjo,- tačiau patikiu, jog nepaliksiu tavęs ramybėje, kol nepasieksiu savo,- rimtai ištaręs paleido mane ir ištiesė ranką,- ar sutinki sudaryti sandorį su pačiu velniu?,- vos jam tai ištarus viena mano dalis priešinosi bet kokiems veiksmams, tačiau kita tyliai šnabždėjo, jog tai įrodys, jog nesu eilinė mergina, kurią jis gali valdyti. Prikandusi lūpą ištiesiau ranką įdėdama savo delną į jo

- Jei laimėsiu aš, darysi tai ko noriu aš,- jis iš karto ištarė lyg būtų viską jau suplanavęs

- Jei laimėsiu aš, tu atstosi nuo manęs ir daugiau gyvenime nepamatysi akyse,- galvojau apie daugumą variantų, tačiau šis buvo pats pirmas atėjęs į galvą ir tikiuosi, jog dėl to nesigailėsiu

- Dvi savaitės. Šis mūsų karas truks dvi savaites, tuomet ir išsiaiškinsim, kuris laimės,- lengvai tarė ir mirktelėjo. Linktelėjau galvą ir pasukau link išėjimo, tačiau jo balsas mane sustabdė:

- Beje, koks tavo vardas?

- Megė,- greitai ištarusi net neatsisveikinusi pasišalinau iš Amelios namų ir tik grįžusi supratau, jog padariau gyvenimo klaidą ir Denas dėl to mane nužudys. Atsisėdusi ant lovos atsidariau rasto vyno butelį ir pradėjau gurkšnoti, kol galiausiai nusmigau ant fotelio. Tuomet man tai atrodė tik žaidimas, kuris kažkada pasibaigs geruoju.

Sveikos gyvos! Kaip nekeista šiandien priverčiau save atsisėsti ir parašyti Jums dalį. Mane labai paskatino jūsų palaikymas, o ypač tai, jog patekau į Mia 2019 finalą. Vis dar keista apie tai galvoti, tačiau po truputėlį suprantu, koks vertingas yra šis dalykas. Dar niekada gyvenime nesu buvusi įkvėpta galima sakyti vien dėl to, jog už mane šiuo metu finale balsuoja ne mažai skaitytojų!
Dėl to noriu Jums visoms padėkoti! ❤🤗❤
P.S tikiuosi, jog dar likę gyvų skaitytojų, kartu noriu ir atsiprašyti, jog labai seniai nekėliau dalių.😔