Vakaras Apvertęs Mūsų Likimus

•50•

Man norint prasižioti vaikinas griežtu balsu ištarė:

- Ką tu sau galvoji, kaip beprotė šaudydama pro langą? Ar bent suvoki, kad tave galėjo lengvai pašaut, ką?!,- šaukimu pabaigęs savo moralę stipriai suspaudė vairą ir staiga sustabdė mašiną. Gerai, jog buvau su diržu, kadangi kitaip būčiau išskridus pro langą. Susiraukusi atsisukau į jį sulaukdama jo pikto žvilgsnio

- Na ir kas, kad stengiausi išgelbėti mums gyvybes? Juk tu negalėjai to padaryti,- aštriai išrėžiau

- Aš būčiau...

- Ne tu nebūtum, tiesiog stengtumeisi nuo jų pabėgti,- pertraukiau jį. Kelias sekundes vienas į kitą piktai paspoksojom, tačiau neatlaikydama jo žvilgsnio nusisukau. Tik diržo atsegimas pažadino mane iš minčių. Meisonas čiupo mano ranką ir patraukė į savo pusę. Pasimetusi nukritau jam ant krūtinės, tad vaikinas tuo pasinaudojęs suėmė mano klubus ir persikėlė ant savo kelių. Prispaudęs savo rankas man ant liemens jis prikando lūpą. Vis dar pasimetusi atrėmiau savo rankas jam į krūtinę stengdamasi padidinti atstumą tarp mūsų, deja, vietos trūkumas neleido to padaryti, todėl man teko sėdėti jam ant kelių. Kiek pasimuisčiusi netikėtai pajaučiau Meisono pasididžiavimą man įremtą į klubus. Stabtelėjau ir sustingau lėtai pažvelgdama į vaikiną, kuris rodos, mėgavosi mano tokiu pasirodymu

- Noriu tavęs,- žemu ir geidulingu balsu ištarė. Išplėtusi akis atlošiau galvą. Jaučiau kaip širdis baigia išokti iš krūtinės, o rankos pradeda drebėti. Jo žvilgsnis vis dar kaitino mano kūną, o pasididžiavimas vis labiau remėsi į mane

- Ką?,- cyptelėjau. Vaikinas atrodo net nekreipė dėmesio į mano žodžius ar spurdėjimą. Suėmęs mano žandikaulį staiga įsisiurbė į lūpas. Bučinys nebuvo švelnus, greičiau jau ištroškęs ir aistringas. Aiktelėjau jam uždėjus ranką man ant tarpkojo. Protas atrodo susimaišė su realybe, kai jo delnas palindo po kelnėmis. Įėjęs vienu metu kelias pirštais privertė mane atsilošti ir garsiai sudejuoti. Meisonas pridėjo savo lūpas man prie kaklo ir įsisiurbė. Be abejonės liks nasosas. Tačiau tai man nebuvo galvoj, kadangi visą kūną buvo užvaldęs malonumas. Nuėmęs maikutę vaikinas tuoj pat pašalino ir liemenėlę. Lūpomis apglėbęs spenelį jį sukando ir aš aiktelėjau prikasdama lūpą. Giliai kvėpuodama įrėmiau savo rankas jam į krūtinę ir dusliai ištariau:

- Mes negalim...,- man nespėjus pabaigti vaikinas nutraukė mane bučiniu

- O kas mum trukdo?,- atsitraukęs trumpam kimiai paklausė,- nuo šiol esi mano žmona ir niekas negali tam paprieštarauti,- tai taręs vėl įsisiurbė į mano lūpas

- Aš nesu tavo žmona,- vos tik gavusi laisvės tariau

- Esi,- sušnabždėjo prie pat ausies. Perėję šiurpuliukai per kūną privertė mane pažvelgti į jį. Jo vyzdžiai buvo išsiplėtę nuo geismo, o lūpos pabrinkusios kaip ir mano,- Po velniais,- tyliai sušnabždėjo ir pažvelgė žemyn. Pasekusi jo žvilgsnį pastebėjau didžiulį gumbą jo kelnėse,- daugiau nebegaliu. Noriu tavęs čia ir dabar,- greitai pažvelgęs nuleido kelnias kartu su trumpikėmis ir mano kūnas dar labiau užkaito pamačius jo dydį. Vaikinas paėmė mano ranką ir uždėjo ant jo,- leiskis žemyn mažute, noriu pamatyt ką sugebi,- tyliai sušnabždėjo užversdamas galvą. Prikandusi lūpą lėtai nuleidau ranką ir vėl pakilau išgirsdama kimią dejonę. Pažvelgusi į vaikiną pamačiau jo užmerktas akis. Rankos buvo stipriai įsikabinę į mano liemenį,- greičiau..,- išgirdau kimų vaikino balsą. Kiek pagreitinusi tempą iš jo burnos pasipylė keiksmažodžių lavina. Staiga Meisonas atsimerkė ir pažvelgęs į mane atsegė mano džinsų užtrauktuką. Greitai juos numovęs nusmaukė apatinius ir priglaudė savo pasididžiavimą prie mano įėjimo. Prikandusi lūpą giliai įkvėpiau ir nusileidau ant jo, kartu jausdama, kaip vaikino varpa skverbiasi į mane. Garsiai sušukau, vos pradėjusi greičiau judėti. Mano krūtinė kilnojosi nuo nelygaus kvėpavimo, o mašinoje atrodo pasidarė tvankiau. Kol mūsų kūnai susijungę judėjo protas buvo galutinai aptemęs, tačiau vietoj to jį buvo užvaldęs begalinis geismas prašantis vis daugiau. Atrodo lyg tamsiaplaukis valdytų visą padėtį, laiką ir mano kūną. Kiekvienas įėjimas buvo gilus ir kartu malonus, vaikino akys kiekvieną sekundę buvo nukreiptos į mano kūną arba akis, bet dėl to nesijaučiau nejaukiai. Tai mane dar labiau paskatino nesustoti. Vaikinui išsiliejus pajaučiau malonumą pereinantį per visą kūną ir išsiriečiau lyg katė. Kelis kartus sutrūkčiojęs jis pažvelgė į mane ir nubraukė nuo kaktos prilipusius nuo prakaito plaukus.

Kelionė namo neužtruko, kadangi važiavome tik apie dešimt minučių. Vos tik susitvarkėme ir pajudėjome mano kūną užpildė gėdos ir nusivylimo jausmas. Mane tik šiandien tėvai išbarė ir išvarė iš namų, o aš jau spėjau pasimylėti su priešu. Mintyse save garsiai iškeikiau tačiau pakeisti padėties vis tiek negalėjau. Vos tik įvažiavome į kiemą susiraukiau. Jame stovėjo juodas džipas, kurio praeitą kartą tikrai nebuvo. Meisono veide taip pat nesimatė nė mažiausios šypsenos. Išlipęs jis smarkiai užtrenkė dureles ir paėmęs mano ranką nusivedė į namus. Lėtai jas pravėręs apsidairė lyg ieškodamas įsibrovėlio

- Drąsiau, prašau užeiti,- koridoriuje pasigirdo vyriškas balsas. Susiraukusi atsisukau į tą pusę ir pastebėjau kelias metais už mane vyresnį vaikiną. Iš išvaizdos matėsi, jog jis nėra labai geras ar mandagus žmogus, kadangi daugumą kūno dengė tatuaruotės, antakyje buvo pravertas auskaras, plaukų šaknys juodos, o toliau pereina į ryškiai raudonus plaukus. Kiek atsitraukiau atgal lyg jis būtų tik kelias žingsniais toliau nuo manęs. Meisonas laikęs mano ranką, ją suspaudė, o kūnas įsitempė. Vaikinas buvo piktas dėl man nežinomos priežasties

- Ką po velniais čia veiki?,- jis sugriežė dantimis. Vaikinas šyptelėjo ir priėjo prie mūsų. Vos prasižiojęs jo liežuvyje pastebėjau sublizgant auskarą. Jis pažvelgė į mane ir mirktelėjo

- Ar nesupažindinsi su savo žmona? Žinai naujienos greitai sklinda, o ir tėvas nori susipažinti su ja,- jis kreivai šyptelėjęs ištarė

- Nešdinkis iš čia, kol dar neišmaliau tau dantų,- jis piktai suurzgė ir užstojo mane. Pažvelgusi per jo petį atidžiai nužvelgiau vaikiną, kuris man kažką priminė

- Kas gi taip negražiai sutinka savo brolį?,- vaikinas papurtęs galvą apsilaižė lūpas kartu sukasdamas auskarą. Jam tai ištarus likau sukrėsta. Brolis? Juk jis neturi brolio. Bent jau taip buvo rašyti Meisono motinos dienoraštį. Sustingusi stebėjau vaikinus, kurie laidėsi nematomais žaibais. Meisonas bet kurią akimirką atrodė puls ir parvers raudonplaukį, o tuomet jo veidą papuoš mėlynėmis

- Net nebandyk to ištarti. Tavo motina buvo kalė, kuri davė visiem iš eilės,- vaikinas sušnypštė vis labiau spausdamas kumščius

- Bet kodėl ji davė? Juk tavo vargšelis tėvas buvo sužlugdytas po žmonelės mirties, ir to kaltininkė dabar stovi tau už nugaros. Net neįsivaizduoji kokia buvo tėvo reakcija sužinojus apie jūsų slaptas vedybas, tą pačią sekundę norėjo išsiųsti žmones pas tave tačiau aš pasisiūliau atvykti ir pakviesti jus į svečius. Deja neigiamo atsakymo nepriimu, todėl lauksim rytoj šeštą valandą vakaro tėvo namuose,- viską išdėstęs vaikinas atidarė duris ir dar atsisukęs pridėjo,- beto tu visai nieko, ar ir lovoj tokia aistringa?,- peržvelgęs mano kūną ištarė ir greitai pasišalino. Apstulbusi atsisukau į Meisoną, kuris, rodos, į nieką neregavo.