Vakaras Apvertęs Mūsų Likimus

•86•

Po savaitės

Strikinėdama virtuvėje ir vis peržvelgdama receptą stengiausi pagaminti šokoladinį pyragą su migdolais. Muzika plyšaudama skambėjo visuose namuose, vienas pliusas, jog aplinkui negyveno daug žmonių. Keista, kad Amelia dar nepasirodė su ta mintimi paėmiau nuo dujinės ištirpdytą sviestą ir supyliau į indą. Staiga net nepajaučiau kaip buvau greitai apsukta, o dar po kelių sekundžių sėdėjau ant spintelės prispausta Meisono kūno. Prisimerkiau ir papurčiusi galvą norėjau nušokti, tačiau vaikinas pakėlė abi mano rankas, o pats praskėtęs šlaunis atsistojo tarp jų įsprausdamas savąją pasididžiavimą į mane. Aiktekėjau dėl tokio netikėtumo. Kada jis spėjo taip susijaudinti? Lyg perskaitęs mano mintis vaikinas kreivai šyptelėjo

- Ar bent suvoki, jog šitaip judindama savo užpakaliuką tik ir teskatini mane pamylėti tave, jog suprastum, kad čia ne žaidimas,- lėtai viena ranka slysdamas po mano suknele kimiai šnabždėjo. Visa kūno temperatūra šoktelėjo ir padengė mano veidą raudoniu. Giliai kvėpuodama negalėjau susikaupti į jo žodžius, kadangi visą esybę valdė jo artumas ir ranka švelniai braukianti per mano vidinę šlaunį

-Meisonai...,- trūkčiojančiu balsu ištariau norėdama paprieštarauti, tačiau vaikinas mane užčiaupė karštai įsisiurbdamas į lūpas. Vos atgaudama kvapą išsilaisvinau iš jo gniaužtų ir greitu judesiu atstūmusi vaikiną atsiradau už spintelės,- šį kartą neišdegs, turiu dar daug ką padaryt brangusis,- mirktelėjau. Meisonas kelias akimirkas sutriko, tačiau tuoj pat grįžo į pradinę būseną. Nužvelgęs mane nuo viršaus iki apačios prikando lūpą. Tuomet atrėmęs rankas į spintelę persisvėrė per ją  ir gundomai ištarė:

- Mum priklauso visas pasaulio laikas, o ir tavo užsispyrimas nebus kliūtis mano kelyje, kai persimetęs per petį ir nusinešęs į mūsų miegamajį pirmiausia išpersiu užpakaliuką už tokį elgesį, o tuomet pamylėsiu taip, jog šauksi mano vardą vos man prisilietus,- savimi pasitikinčiu balsu kalbėjo. Pašaipiai šyptelėjau nesiruošdama pasiduoti. Susidėjusi rankas ant krūtinės puikiai suvokiau ką darau, tačiau mano tikslas ir buvo jį paerzinti

- Tu vis dar toks pat, koks buvai prieš kelis metus. Negi niekad nesuaugsi?

- Deja, brangute turiu tave nuvilti ties šiuo klausimu, kadangi mano hormonai ateinančius dvidešimt metų tikrai nesiruošia nurimti

- O, kad tau kas duotų nors kiek proto,- papurčiau galvą

- Tu man gali duoti, bet tikrai ne proto,- tai  buvo galutinis jo įvartis. Susiraukusi pastebėjusi šalia stiklinę su vandeniu šliūkštelėjau ant jo. Vaikino veidas nė nepajudėjo. Tik iš savimi pasitikinčio pavirto į nustebusį. Greitai ją padėjusi atgal iš jo išraiškos supratau, kad man šakės. Norėdama nepasirodyti baile išspaudžiau šypseną ir apsisukusi ant kulno pradėjau slinkti iš virtuvės. Tai truko vos sekundę, kadangi Meisonas priėjęs parvertė mane ant sofos ir pats užgulė visu kūnu. Išplėtusi akis žvelgiau vaikinui į veidą, tuo tarpu jis kažką labai aktyviai mąstė, tad negalėjau išskaityti nė vienos jo emocijos,- žinai ką, o tu vis dar tokia pat pasiutusi ir nepaklusni, ar tik nereikės nukarpyti nagučius katytei?,- puse lūpų nusišypsojęs erzinančiai ranka perbraukė per krūtinę. Giliai įkvėpiau oro, o kūnas išsitiesė lyg styga

- Pats žinai, jog niekada tau nenusileisiu ir jei tik kas man nepatiks branguti, pati viską pakeisiu, todėl gali nagučius kirpt kiek nori jie vis tiek ataugs ir kiekvieną kartą aštresni,- pasilenkusi link vaikino veido tyliai sušnabždėjau. Meisonas prikando lūpą

- Dėl to tave taip ir myliu,- vos tai ištaręs vaikinas užkišo savo ranką man už kelnaičių,- esi tokia negera mergaitė,- tyliai šnabždėjo man į plaukus, kol tuo tarpu ranka švelniai mane glamonėjo. Net neįspėjęs vaikinas įsiskverbė keliais pirštais priversdamas mane aiktelėti ir suspausti kumščius,- negaliu negalvoti apie tave kiekvieną suknistą sekundę, tik ir sukasi mintys kaip tave dulkinsiu mūsų miegamajame, virtuvėje ar bet kur, kur tik būsim, esu savanaudis plėšrūnas, kuris niekada niekam neleis net piršteliu prie tavęs prisiliesti, nes esi tik mano,- suurzgęs  staiga vaikinas sugriebęs mano kelnaites, perplėšė jas pusiau ir greitai nusimovęs kelnias su trumpikėmis įėjo į mane. Užverčiau galvą iš neapsakomo malonumo. Jo judesiai buvo greiti ir reiklūs. Vos gaudydama orą išsiriečiau pasiekdama euforijos viršūnę. Meisonas dar kelis kartus įėjęs sušuko mano vardą ir taip pat sukrito ant manęs, tačiau po sekundės nusirito atsiguldamas šalia. Tylėdami ir giliai kvėpuodami abu žvelgėme į lubas lyg po gero bėgimo maratono

- Tai buvo...,- prakalbau kimiai

- Nepakartojama,- Meisonas užbaigė ir atsisuko į mane peržvelgdamas lyg meno kūrinį. Jaučiau kaip kūnas vis dar dega nuo ką tik patirtos aistros. Plaukai prilipę prie veido, prakaito lašelis teka skruostu, o kūnas tvinkčioja. Šyptelėjau ir pasilenkusi švelniai pabučiavau lėtam bučiniui. Kaip mat pajaučiau, jog vaikinas jau susijaudinęs, todėl nekaltai atsitraukiau ir atsistojusi nusileidau suknelę

- Su gimtadieniu brangusis,- pamerkusi akį apsisukau ant kulno ir nupėdinau į virtuvę

- Ar tai galima užskaityti kaip gimtadienio dovaną?,- išgirdau Meisono žodžius prieš pradedant maišyti tešlą

- Ne visai,- prikandau lūpą pagalvodama, kas jo laukia vakare. O taip, jis nemėgsta savo gimtadienio, tačiau manau tikrai nesupyks, jei jame dalyvaus keli draugai ir artimieji. Su Amelios pagalba sugalvojau  nuostabią idėją. Tereikia sulaukti vakaro ir tuomet linksmybės prasidės. Vos pagalvojusi apie tai veide kaip mat atsiranda šypsena

- Kodėl taip šypsaisi lyg kurtum keršto planą pačiam velniui?,- krūptelėjau dėl netikėto Meisono pasirodymo

- Tiesiog galvoju apie tai, kad pasenai dar vienais metais,- pasityčiodama ištariau, o vaikinas priėjęs suspaudė mane glėbį

- Ar dėl to mums atsiras kliūčių?,- pakėlė antakį

- Žinoma, kad ne, juk tu pats minėjai, jog artimiausiu metu nesiruoši pasenti,- juokaudama ištariau. Meisonas šyptelėjo ir priglaudė savo lūpas man prie kaklo švelniai keliaudamas juo ir palikdamas nedideles žymes. Prikandau lūpą pradėdama spektaklį,- Meisonai?

- Mhmm?,- sumurkė į plaukus

- Amelia manęs paprašė jai padėti išsirinkti darželiui gėles. Kaip ji sužinojo, tik šiandien bus jų siunta, o kita gali būti kad ir po kelių mėnesių... todėl kelioms minutėms turėsiu išvažiuoti, ar nesupyksi, jog paliksiu tave vieną?,- pataikaujamai ištariau. Jaučiau kaip vaikinas įsitempia ir susiraukia

- Laila... Juk žinai, kad bet kurią akimirką Elizabeta tau gali kažką padaryti...,- Meisonas atsitraukęs pažvelgė į mane rimtu žvilgsniu, kuris prieš sekunde buvo toks švelnus

- Taip, bet juk visą gyvenimą nuo jos nesislėpsim,- nepatenkintai ištariau. Kai Meisonas norėjo paimti mano ranką greitai ją atitraukiau ir užsisukusi įdėjau kepti pyragą. Išgirdusi vaikino atidūsį atsisukau į jį ir sukryžiavau rankas ant krūtinės pasiruošusi kovai,- tai kaip?

- Ne,- Meisonas suirzęs ištarė ir apsisukęs išėjo iš virtuvės. Su atvipusiu žandikauliu vis dar stovėjau toje pačioje pozoje, tačiau rankos netrukus nusviro. Negalvojau, jog ties šia vieta atsiras kliūčių. Nieko nelaukdama nusekiau paskui jį.

Meisoną radau svetainėje prie krūvos man nežinomų dokumentų. Vaikinas buvo toks susikaupęs, jog rodės, kad manęs net neišgirdo kaip trankiais žingsniais įėjau į kambarį arba tik apsimetė neišgirdęs

- Daugiau nekartosiu Laila, tu niekur nevažiuosiu,- kategoriškai ištarė priversdamas mane susiraukti

- Tavo leidimo man nereikia, paklausiau iš mandagumo, kadangi esi toks šiknius, tikrai nesiruošiu tavęs klausyti,- piktai prakalbau. Vaikinas kaip mat numetė ant stalo tušinuką ir atsistojęs stipriai sugriebė mano alkūnę

- Dar ir kaip reikia! Tu esi mano žmona ir aš tikrai neleisiu vienai bastytis po miestą, kai jame gali būti mano maniakė sesuo, kuri nori tave nužudyti!

- Aš būsiu ne viena! Juk sakiau, kad važiuos Amelia. Be to galvoji, kad nežinau, jog mane visur sekioja tavo apsaugininkai?!,- sušukau tiesiai jam į veidą. Meisono žandikaulis įsitempė, o akys pavirto akmeninėmis. Po kelių sekundžių jis ramiu, tačiau griežtu balsu prakalbo

- Aš. Pasakiau. Ne,- tuomet paleidęs ranką nusisuko ir vėl į rankas pasiėmė dokumentus. "Velniai griebtų" mintyse nusikeikiau ir pasukau link virtuvės mąstydama kaip ištrūkti iš šių namų.