Vakaras Apvertęs Mūsų Likimus

•60•

Prabudau nuo saulės spindulių verčiančių mane nusimesti antklodę nuo kūno ir atmerkti akis. Pala... antkoldę? Greitai pramerkiau akis ir susiraukiau, kai supratau, jog esu savo kambaryje. Ne gi visa tai buvo tik sapnas? Suaimanavusi kritau atgal į patalus ir pagalve užsidengiau veidą. Galva atrodo lyg pripilta vandens, o kūnas pervažiuotas traukinio. Nieko neprisimenu, kas vakar įvyko. Lėtai išlipau iš lovos ir rankomis pasirėmiau į sieną. Nepraėjus nė sekundei visu garsu atsivėrė durys ir pro jas įžengė Amelia su stikline vandens ir šalia vaistų dėžute. Pamačiusi mano tokią būseną jos akys prasiplėtė. Greitai padėjusi viską ant spintelės priėjo prie manęs ir pasodino atgal ant lovos

- Kaip mes dėl tavęs jaudinomės,- ji nerimaudama prabilo. Susiraukusi paėmiau stiklinę vandens ir atsigėriau, nes gerklėje buvo tikra dykuma. Perbraukusi ranka per plaukus pastebėjau netoli savęs savo vakarykštę suknelę ir greitai atsisukau į Amelią

- Kaip suprast nerimavot, juk mes vakar grįžom sveiki gyvi,- kimiai tariau jausdama kažką blogo

- Na, ne visai,- ji tyliai ištarė,- tikriausiai nepameni, bet tu nualpai Maiklo namuose, tuomet visi puolė į paniką, kadangi niekas nesuprato, kodėl taip nutiko,- išgirdusi jos žodžius mano pečiai nusviro, o stiklinė išslydo iš rankų. Žvelgiau į vieną tašką ir norėjau pravirkti tačiau negalėjau. Tai reiškiasi iš tikrųjų viskas tebuvo tik sapnas

- Laila? Ar tau viskas gerai,- Netoli išgirdau moters balsą, tačiau nepajėgiau atsisukti, nes mano mintys buvo nukreiptos vien tik prie Meisono ir to kas galvojau, jog yra tikra. Išgirdusi dar kartą savo vardą linktelėjau galvą, tačiau suprasti ką ji sako negalėjau,- tuoj pat pakviesiu Meisoną,- ji atsistojusi tarė. Lyg prabudusi iš savo minčių greitai pakreipiau galvą

- Ne, nereikia,- papurčiau galvą

- Jis pats man liepė jį pakviesti vos tik pabusi. Vaikinas visą naktį budėjo prie tavęs ir niekur nesitraukė nors ir liepiau eiti miegoti. Jis lyg užsispyręs ožys,- ji susiraukusi papurtė galvą ir netrukus dingo už durų. Atsidususi išsiropščiau iš lovos ir nupėdinau į vonios kambarį prieš tai išgerdama Amelios duotus vaistus. Nusivaliusi visą makiažą galėjau bent kiek pasijusti geriau. Tik dabar pastebėjau, jog esu su didele vyriška maike, tačiau kas mane perrengė?

Krūptelėjau, kai išgirdau, jog užsidarė mano durys ir išlindusi iš vonios prieš save pastebėjau Meisoną. Vaikinas atrodė prasčiau nei aš. Po akimis juodi maišeliai, pabalusi oda ir kiti simptomai rodantys, jog ši naktis nebuvo jam viena iš lengviausių

- Sveikas,- tyliai ištariau ir nežinodama kur dėti rankas sunėriau  jas ant krūtinės. Vaikinas prikando lūpą ir šyptelėjo

- Ant tavęs jie atrodo geriau,- tyliai ištarė, tačiau aš apsimečiau neišgirdusi šių žodžių ir nuėjau prie spintos

- Kažko reikėjo?,- vieną akį užmetusi į Meisoną paklausiau

- Tiesiog norėjau pasižiūrėt, kaip gyvuoja mano žmona, kadangi naktį atrodei ne kaip,- susikišęs rankas į kišenes ištarė

- Meisonai?

- Taip?,- pakėlė akis

- Kodėl aš nualpau?,- šis klausimas man neduoda ramybės nuo to laiko, kai Amelia tai pasakė

- Gydytojas sakė, jog tau trūksta skysčių. Dar be to buvo labai žemas spaudimas, todėl keletą dienų turėsi pragulėti lovoj

- Bet juk aš jaučiuosi puikiai,- susiraukusi tariau

- Vakar sakei tą patį, kai maloninau tave vonioje, tačiau kažkaip stebuklingai praėjus pusvalandžiui nualpai mano glėbį,- jam priminus šį nuodėmingą įvykį kaip mat nuraudau ir nusisukau nuo jo ieškodama kuo apsirengti. Vaikinas tyliai nusijuokė, tačiau tai slėpė jo kosulys. Giliai įkvėpusi pasiėmiau džinsus, marškinėlius į rankas ir atsisukau į jį

- Taigi tai reiškiasi, jog dabar turėsiu laikytis lovos rėžimo ir nieko neveikti?,- man tai tarus jis linktelėjo galva, o aš suurzgiau,- net nesiruošiu čia pūti,- piktai treptelėjau koja

- O ką tuomet siūlai? Galbūt nuvažiuokime į nežinia kur ir pasidulkinkime kaip ir tavo sapne?,- jam tai tarus žioptelėjau lyg žuvis nebeturėdama ką atsakyti

- Ką?!,- cyptelėjau ne savu balsu

- Miegant apie tave galima sužinoti daugiau nei tramdant,- jis kreivai šyptelėjo ir išėjo iš kambario palikęs mane sumišusią ir pasimetusią. Paėjusi kelis žingsnius atgal atsitrenkiau į spintelę ir netyčia numečiau stiklinę vazą. Jos šukėms  pabirus man po kojomis garsiai nusikeikiau.

Po dvidešimties minučių galiausiai viskas buvo sutvarkyta ir galėjau ramiausiai nusileisti į pirmą aukštą, na bet visai ramiai, kadangi virtuvėje sutikau Meisoną. Dabar jis nebeatrodo taip prastai, kadangi buvo nusimaudęs ir persirengęs senus rūbus. Persimetę keliais žvilgsniais atsisėdau nuo jo per kelias kėdes. Amelia tuo metu mus stebėjo įtartinu žvilgsniu ir kažko lyg laukė

- Aš nesikandžioju, nereikia nuo manęs būti kelių metrų atstumu,- Meisonas prabilo supratęs, jog nesisėsiu prie jo

- Kas čia žino,- tyliai ištariau sulaukdama ir Amelios dėmesio

- Gerai vaikai, kas tarp judviejų vyksta?,- moteris prabilo susidėdama rankas ant krūtinės ir nukaudama mus žvilgsniu. Papurčiau galvą ir norėjau paprieštarauti, jog mūsų niekas nesieja, tačiau Meisonas pirmas prabilo

- Amelia, mes sutuoktiniai, todėl normalu, jog žmona laukdamas nevaldo savo hormonų,- jam tai ištarus tiesiogine ta žodžio prasme išsipjoviau vandenį ant žemės, o iš moters lūpų atsklido aiktelėjimas. Susinervavusi atsukau dar vieną vandens buteliuką ir šliūkštelėjau ant vaikino veido, kurį puošė kvaila šypsena

- Melagis!,- sušukau tuo metu, kai vaikinas lėtai nusivalė nuo veido vandenį, tačiau netrukus jo reakcija pasikeitė ir aš šiek tiek išsigandau ar neperlaužiau šakos

- Prisidirbai mažute,- jis žemu balso tonu ištarė

Nespėjau susigaudyti, kaip atsiradau jo glėbį ir buvau kažkur tempiama. Pamačiusi baseiną pradėjau spardytis ir šaukti, jog mane paleistų

- Meisonai!,- sušukau visai prie pat

- Taip brangioji?,- pašaipiai ištarė

- Prašau paleisk mane!

- Kas man iš to, jog tave paleisiu, juk tu kątik aplaistei mane vandeniu, o dabar nori išsisukt,- jis papurtė galvą ir pradėjo leisti, jog kojomis beveik liečiau vandenį

- Susitarkime!,- sušukau iš paskutiniųjų. Vaikinas stabtelėjo ir pažvelgė į mane

- Kokią ta sutartis?,- jis susidomėjęs paklausė. Mano mintys vertėsi viena pro kitą nesurasdama nė vienos protingos. Pasimetusi žvelgiau į jį, tačiau niekas nešovė į galvą

- Nežinau,- vos tai ištarus jis dar labiau mane nuleido,- palauk!,- sušukau,- tebūnie tavo pasirinkimas tik neleisk manęs į šitą ledinį vandenį,- greitai ištariau. Vaikinas šyptelėjo ir nuleido mane ant žemės. Pagaliau atgavusi kvapą užverčiau akis iš palengvėjimo, tačiau neilgai, nes supratau kokią klaidą padariau. Išplėtusi akis pažvelgiau į Meisoną, kuris ramiausiai stovėjo ir nužvelginėjo mane

- Yra daug pasirinkimų, kuriuos norėčiau tau liept padaryt,- jam tai tarus mano galvoje kaip mat susisuko nepadorios mintys. Vaikinas lyg jas perskaitęs nusijuokė

- Ir tam ateis laikas,- jis ištarė nenuleisdamas akių nuo manęs,- o dabar tu už tai turėsi....,- užtempęs sakinį nutilo. Netrukus jo akys sužibo lyg būtų kažką prisiminęs,- turėsi nueiti su manim į pasimatymą,- Meisonas ištarė, o aš nustebau

- Viskas?,- negalėdama patikėti tuo ištariau. Tikėjausi kažko žiauriau. Jo veidą iškreipė kreiva šypsenėlė

- Jei taip nori pasimatymas gali baigtis su laiminga pabaiga,- vaikinas prisimerkęs ištarė ir aš kaip mat papurčiau galvą

- Užteks ir pasimatymo,- ištariau ir jis šyptelėjo

- Tegul tai būna rytojus 7 valanda vakaro,- jam tai tarus linktelėjau galva ir apsisukusi greitai nuėjau į vidų, kuriame manęs laukė Amelia su keista šypsenėle.