Vakaras Apvertęs Mūsų Likimus

•16•

Džeimsas

Veždamas Meisoną į būstinę žinojau kokios pasekmės manęs laukė tačiau nenorėjau jaudinti Lailos. Mergina ir taip prisikentėjo per šias kelias dienas, tegul dabar ramiai pasiilsi pas Amelią. Tetai vos papasakojęs jos istoriją ji nedelsdama sutiko ir dėl to esu labai laimingas. Gerai tai, jog ji mokėtų apginti Lailą nuo Meisono jei netyčia jis jas rastų, kadangi mano teta taip pat ne šventuolė. Kaip ir mano tėvai visą savo gyvenimą praleido su nelegalia veikla ir kovomis su kitomis gaujomis. Tad pilnai ja pasitikiu. Ji žino koks yra Meisonas be širdis, todėl niekada juo ir nepasitikėjo. Vos sulaukęs pilnametystės pabėgo iš namų ir sudarė savo gaują. Jam tai padėjo padaryti artimi bičiuliai ir draugai, tarp jų ir aš. Žinojau kur veliuosi tačiau tuo metu man tai atrodė geriausia. Būti nepriklausomam nuo tėvų ir dirbti atskirą darbą, tačiau dabar vos užsimenu Meisonui apie išėjimą jis man prigrasina, jog išžudys mano šeimą. Taip, labai keistai skamba, juk draugai taip nesielgia, tačiau jis niekada neturėjo tikrų draugų, Meisonas žaisdavo su jais lyg su žaislais, kai pagaliau gaudavo ko jam reikia pakeisdavo juos kitais ir taip sukosi užburtas ratas iki Alison - vienintelės moters kuri apsuko jam galvą. Tuo metu jam suminkštėjo smegenėlės ir jis pasidarė visai kitas žmogus. Tokio švelnaus ir rūpestingo vaikino dar nesu mačiusi kaip jis tuo metu buvo su ja. Gaila, tai truko neilgai ir jis vėl užsisklendė savyje, būdamas toks šaltas ir negailestingas. Tačiau neleisiu, jog tai pasikartotų su Laila. Mergina dar jauna ir ji nesupranta ką reiškia gyventi šiame pasaulyje. Meisonas ją gali pasukti į savo pusę su meiliais žodžiais ir elgesiu, nors visa tai būtų tik vaidyba, o mergina liktų įskaudinta. Todėl ir stengiausi ją patraukti kuo toliau nuo jo. Širdyje buvo maža dalelė kuri priminė dar vieną dalyką, jog visa tai darau dėl to, nes jaučiu jai šiltus jausmus. Vos pamatęs ją pirmą dieną su tuo ilgu Meisono megstuku ir mėlynomis akimis aplink kurias eina žalia juostelė man ištirpdė širdį ir pasijaučiau lyg paauglys vidurinėje mokykloje. Tokia jauna, mielu veideliu ir svarbiausiai nesuteršta gyvenimo. Tokių kaip ji merginų šiame pasaulyje liko labai mažai, tad jos taip ir traukia kiekvieną vyrą.

Įsukęs į būstinę apsidariau. Jau seniai čia nebuvau. Paskutinis kartas tikriausiai buvo prieš kelis metus, kai Meisonas sušaukė visus pasitarimui puolant gaują. Deja, tas kartas nebuvo tiksliai apskaičiuotas ir Meisonas nespėjęs pasišalinti buvo suimtas. Tačiau nebūtų jis, jei nepabėgtų iš kalėjimo. Su kelių sargų pagalba ir artimais šaltiniais jis kaip niekur nieko išėjo iš kalėjimo, o visi kiti pastebėjo, jog jo nėra tik kitą dieną.

Išlipęs iš mašinos pažvelgiau į vis dar atsijungusį vaikiną, Laila turėjo jam gerai užvošti, jog jis taip ilgai miega. Nusišypsojau prisiminęs jos baimingą veidą lyg būtų nužudžiusi žmogų tačiau Meisonas buvo to vertas. Netrukus pro duris išėjo keturi vaikinai ir priėję pamatė Meisoną

- Kas jam atsitiko?,- vienas žemesnis vaikinas, tamsiais plaukais paklausė

- Mergina gerai užvožė,- šyptelėjęs tariau ir jie visi lyg susitarę pakėlė antakius,- geriau nuneškit jį į vidų, gali būtų, jog jis tuoj pabus, o tam gali padėti šaltas vanduo,- linktelėjęs į vis dar atsijungusį Meisoną tariau ir jie linktelėję ištraukė vaikiną iš mašinos. Jiems einat priekį nusekiau juos į pastatą. Vidus kaip ir išorė nebuvo pasikeitusi, galbūt tik dabar daugiau žmonių. Niekas atrodo net nepastebėjo Meisono kaip jį nutempė į kambarį, kol aš tuo metu prisėdau prie baro

- Oo Džeimsai, šimtas metų!,- prieš mane išlindo šviešiaplaukio galva

- Sveikas Vilai,- pasisveikinome sutrenkdami rankomis

- Koks velnias čia tave atsiuntė?

- Meisonas,- man tai tarus jo antakiai pakilo

- Girdėjau, kad jis pabėgo tačiau niekas neminėjo, jog jis atvažiuos būtent į čia. Tai kur jis?,- jis apsidairydamas paklausė

- Jis dabar atsijungęs, nes viena mergina gerai jam užvožė su lentos pagaliu,- šyptelėjęs tariau, kadangi ir patį tai prajuokino. Jo antakiai dar labiau pakilo, o iš burnos pasklido juokas

- Mergina?,- per juoką tarė,- negi jis ant tiek nusirito, jog net neatsilaiko prieš merginą?  Nusišluostęs juoko ašaras tarė

- Na man ir pačiam tai naujiena,-pritardamas tariau

- O kas ta mergina?,- prisimerkęs tarė. Mano šypsena dingo išgirdus artėjantį triukšmą ir sveikinimų laviną

- Tu!,- išgirdau piktą Meisono balsą,- lėtai atsisukęs pažvelgiau į jo degančias akis,- kur ji?!,- artėdamas tarė

- Ten kur jai ir vieta,- ramiausiai tariau ir nespėjau susigaudyti kaip greitai buvau parverstas ant žemės ir vėl trankomas jo kumščių. Vaikino rankoms apsivijus mano kaklą, jis pradėjo mane smaugti, kol aš tuo metu stengiausi jį atstumti

- Klausiu dar kartą, kur ji!?,- piktai sušuko per visą salę. Tik dabar supratau, jog joje buvo mirtina tyla ir visi spoksojo į mus 

- Net jei ir nužudysi mane aš vis tiek tau to nepasakysiu,- dusdamas tariau ir jaučiau kaip iš lėto prarandu samonę. Neilgai trukus Meisonas buvo patrauktas nuo manęs, o aš iš lėto atsisėdau kosėdamas ir stengdamsis įkvėpti

- Žinai kas dabar tau bus, nuveskit jį į kankinimo kambarį,- skrodžiant mane žvilgniu šaltai tarė ir tuoj pat pajaučiau kaip esu pakeliamas

- Tu ar taip ar taip nesužinotum kur ji be mano pagalbos, tad mano nužudymas tau neišeitų į naudą,- šyptelėjęs atsikosėjau krauju

- Aš viską galiu sužinoti, nesijaudink, jei prireiks paklausiu ir tavo giminių,- šaltai taręs linktelėjo savo vyrams ir tuoj pat buvau pradedamas vesti

- Tau jos nereikia! Ji būtų tik dar vienas žaislas tavo kolekcijoje, dabar ji netgi bijo paskambinti į policiją, kadangi galvoja, jog jos visi ieško kaip nusikaltėlės,- sušukau tempiamas link išėjimo

- Palaukit,- išgirdau staigų vaikino balsą,- argi ji tik tau neparūpo, jog taip jaudiniesi dėl jos?,- artėdamas keistai paklausė

- Tai ne tavo reikalas,- sukandęs dantis tariau ir išgirdau jo pikdžiugišką juoką

- Žinosiu, kai ją dulkinsiu prispaudęs prie sienos ir ji vargšelė nieko negalės padaryti,- kraupiai nusišypsojęs tarė ir mane užvaldė pyktis. Pradėjęs muistytis prie manęs prišoko dar keli vyrai ir kai jie mane išvedinėjo vis dar girdėjau jo juoką. Ne, jis neras Lailos, ji saugi. Tačiau, jei jis tikrai važiuos pas mano gimines ir svarbiausiai prisimins tetą. Juk būdami maži mes dažnai pas ją užsukdavome, nors ji ir gyvendavo kitur. Tačiau toks kaip jis gali greitai surišti galus ir jei taip atsitiks, jis greitai ją ras, turiu kažką daryti, jog taip neatsitiktų, tačiau ką? Juk jis manęs dabar nepaleis. Netrukus buvau įmestas į šaltą žudymo kambarį. Jame buvo likę ant žemės užkrešėjusio kraujo tačiau manęs tai negąsdino, kadangi dar nežinojau ką jis ruošiasi man daryti.