Vakaras Apvertęs Mūsų Likimus

•5•

Sutramdyta, o galbūt palaužta sėdėjau mašinoje susisukusi į kamuoliuką ir neišleisdama nė garso. Po jo grasinimo dabar net bijau pajudėti. Dar niekada man nėra niekas grasinęs ar gąsdinęs. Vaikų namuose buvo tik užgauliojimai tačiau čia visai kas kita. Juk tai - žmogaus pagrobimas. Manau Megan jau turėtų būti manęs pasigedusi, kadangi, kai išvažiavome iš aikštelės buvo vidurys nakties, o dabar jau švito, pranešdama apie naujos dienos pradžią. Netikėtai suskambo vaikino telefonas ir jis atsiliepęs įjungė garsiakalbį telefoną numesdamas ant sodynės

- Klausau,- kaip visada šaltu tonu prakalbo. Po to karto, kai jis mane įsodino į mašiną daugiau nebekalbėjome tačiau nė vienas to ir nesistengė daryti

- Turim problemų. Kažkas matė, jog pagrobei merginą ir dabar paskelbta jos paieška, tad būk atsargus, nes farų gali būti ant kiekvieno kampo,- kažkokiam vaikinui tai tarus viduje pradėjau šokinėti iš laimės. Jie mane suras ir pagaliau galėsiu būti laisva. Net nepajaučiau kaip šypsena praplatėjo tačiau pamačius per veidrodėlį piktą vaikino veidą ji kaip mat dingo

- Žinau, kad reikia būt atsargiam, o merginos jie tikrai neras. Jeigu ir rastų ji jau būtų trys metrai po žeme,- šiurpiai tarė lyg kalbėtų apie kokį daiktą ar gyvūną

- Ką planuoji su ją daryti?,- atsklido vaikino susidomėjęs balsas

- Dar pilnai nenusprendžiau, tačiau yra keli variantai, pažiūrėsiu pagal jos elgesį. Jei nesupras žodžio paklusnumas nuvešiu ją Hunteriui, o tuomet jis galės daryti ką norės,- mano smegenys nespėjo suvirškinti ką jis sako, kadangi visa tai skambėjo nerealistiškai. Jaučiuosi lyg šiukšlė su kuria jis gali daryti, bet ką

- Gerai, supratau, o dabar einu, turiu daug darbo,- tai taręs žmogus nutraukė pokalbį. Šiuo metu mano akys bijojo net pažvelgti į jo pusę, kadangi aiškiai jaučiau jo žvilgnį. Įsukęs į degalinę vaikinas užgesino autobusiuką ir pažvelgė į mane

- Dabar taip, tu eini su manim ir kad negirdėčiau jokių atsikalbinėjimų,- mano akims susitikus su jo nukrėtė šaltis tačiau linktelėjau galva. Išlipę jis priėjęs mane patraukė link savęs apkabindamas per liemenį. Iš šono turėtume atrodyti lyg pora tačiau aš labai stengiuosi jo neatstumti. Įėję pastebėjau vaikiną stovintį už prekystalio ir keistai į mane žvelgiantį. Visai su juo sutikčiau, jei pavadintų mane pamišėle, kadangi mano makiažas turėtų būti nubėgęs, suknelė išpurvinta ir esu be batų

- Hmh ar galiu į tualetą susitvarkyti? Jis viduje degalinės, o šansų man pabėgti yra nulis,- atkreipusi į save dėmesį tariau. Jis prisimerkė tačiau linktelėjęs paleido iš glėbio. Greitai nuėjusi į jį užsidariau ir pažvelgiau į veidrodį kuriame net gi išsigandau savęs. Makiažas tikrai atrodė siaubingai nubėgęs, o suknelė net gi protarpiais įdrėksta. Greitai susišlapinusi veidą nusivaliau makiažą ir iš karto pasijaučiau daug geriau. Atlikusi gamtinius reikalus nusiploviau rankas ir išėjau iš tualeto kartu sutikdama prie jo stovintį tamsiaplaukį. Kartu nuėję į kasą vaikinas paėmė mano ranką į savąją. Pabandydama ją ištraukti tik sulaukiau pikto jo žvilgnio. Vaikinas dirbantis degalinėje visą laiką stebėjo mane, o gal greičiau mano kūną varvindamas seilę nuo ko jaučiausi labai nepatogiai

- Ei,- Meisonas tarė,- nespoksok į mano merginą, jei nenori, jog išlupčiau tau akis,- grasinančiai tarė. vaikinas persigandęs papurtė galvą, o aš išpūčiau savo akis. " Mergina"? Jam su galva negerai? Aš net šalia stovėti, jo negaliu, ką jau kalbėti apie bendravimą. Susimokėjęs čiupo mano ranką ir išsitempė iš parduotuvės. Pasukę už kampo, vaikino gniaužtai atsilaisvino ir galiausiai mane paleidęs išsitraukė cigaretę. Prisidegęs ją įtraukė nuodingų nikotino dūmų. Stengdamasi kuo mažiau jų įkvėpti šiek tiek pasitraukiau nuo jo, kol jis nepastebėjo. Tik dabar supratau, jog prisiminiau, jo vardą. Meisonas. Šis vardas dar ilgai skambės mano galvoje. Baigęs rūkyti vaikinas numetė ir užtrypė cigaretę. Priėjęs prie manęs norėjo paimti už rankos tačiau netikėtai kažką pamatęs už manęs susiraukė. Vos tik man norint pažiūrėti kas tai vaikinas delnais suėmė mano veidą ir netikėtai įsisiurbė į lūpas. Širdžiai iššokus iš krūtinės mano protas susimaišė, o akys išsiplėtė. Uždėjusi delnus jam ant krūtinės stengiausi jį atstumti, kai netikėtai buvau pastumta į sieną ir prispausta prie jos. Grubus ir nevaldomas jo liežuvis įsiveržė į mano burną galutinai ištirpydamas paskutinius sveiko proto likučius. Kaip bučinys prasidėjo, taip staigiai ir baigėsi, kai vaikinas greitai atsitraukęs apsidairė. Nieko nepastebėjęs čiupo mano ranką ir greitai nusivedė į autobusiuką. Lyg niekur nieko pasodino į priekinę sodynę ir pats įsėdęs dideliu greičiu išvažiavo iš aikštelės

- Kas ten buvo?,- tyliai paklausiau bijodama kažką sakyti

- Farai,- net nepažvelgdamas atsakė. Tai štai kodėl jam taip staigiai prisireikė mane pabučiuoti lyg tai būtų nuolatinis dalykas. Pavarčiusi akis atsirėmiau į šaltą stiklą ir užmerkiau sunkias akis. Ne be reikalo mane migdė, kadangi esu visa para be miego, ką jau kalbėti apie maistą ar vandenį.

***

Jaučiau kaip mano ranka yra judinama tačiau pamerkti akių negalėjau

- Dar penkias minutes Megan,- sumurmėjau

- Kelkis, neturiu laiko tavo žaidimams,- išgirdusi Meisono balsą mano akys iš karto prasimerkė, o galva susidūrė su stiklu. Ranką priėjusi prie jos patryniau lyg bandydama išgydyti tačiau tai nepadėjo numalšinti skausmo. Pažvelgusi už lango pastebėjau motelį. Atsižvelgusi į pavadinimą bandžiau prisiminti bent vieną iš jų kur jie galėtų būti tačiau smegenys šiuo metu visai nedirbo. Išlipusi iš mašinos apsidariau bandydama surasti bent vieną ženklą tačiau jų šiuo metu kaip tyčia nebuvo. Sunkiai atsidususi nusekiau vaikiną einantį į motelį. Priėję registratūrą joje dirbo mergina mano amžiaus tačiau buvo su keliais sluoksniais makiažo. Blondinė pamačiusi Meisoną šyptelėjo jam

- Žiūrėkit kas nusprendė čia pasirodyti,- mergina tarė suplodama rankomis,- kokia proga nusprendei čia apsilankyti?

- Ne tavo reikalas Mole, man reikia kambario vienai nakčiai,- nekreipdamas į jos viliojimą vaikinas šaltu tonu tarė. Ji pavartė akis kartu paduodama jam raktą ir kartu pažvelgdama į mane

- O kas ji tokia?,- nepatenkintas balsas atsklido iš jos lūpų besdama savo pirštu į mane

- Aš...,- man norint pasakyti savo vardą Meisonas tvirčiau suspaudė mano liemenį

- Ji mano mergina,- Greitai taręs čiupo raktą kartu mane nusivilkdamas paskui save. Susiraukusi nusekiau jį. Vos tik atrankinęs kambarį vaikinas įėjo numesdamas kažkokį krepšį ant lovos. Jo vartojamas žodis "mergina" per daug jau įsidrasėjo. Atsisėdusi ant lovos peržvelgiau kambarį. Jis nebuvo kažkuo išskirtinis. Tipinis motelio kambarys tokiems užklydėliams kaip mes. Supratusi, jog kambaryje tik viena lova atsisukau į vaikiną, kuris kažko ieškojo savo tašėje

- Kur aš miegosiu?,- susiraukusi paklausiau. Jis sustojęs kuistis pažvelgė į mane

- Čia,- parodęs į lovą tarė

- Tai kur tuomet tu miegosi?,- susidomėjusi paklausiau

- Irgi čia, jei kažkas nepatinka galėsi miegot ant žemės. Tikrai nerizikuosiu tave palikdamas kitame kambaryje

- O tu kaip pastebėjau nemėgsti rizikuoti,- pilnai neapgalvojusi savo žodžių tariau ir jo šaltos akys pažvelgė į mane

- Niekada nemėgau rizikuoti su tokiomis merginomis kaip tu. Jūs tik rūpesčių ir  tepridarot,- nuliedamas nepatikliu žvilgniu tarė kartu  eidamas link vonios. Susiraukusi norėjau atsikirsti tačiau vaikinas greitai dingo už kambario durų. Atsidususi netoli savęs pastebėjau fotelį, kuris bus šiandienos mano guolis. Įsitaisiusi užmerkiau akis stengdamasi kuo greičiau pabėgti iš šio pasaulio. Mano nelaimei už kelių minučių iš vonios išėjo Meisonas su rankšluosčiu ant klubų. Mano akys automatiškai nukeliavo per jo kūną nužvelgdamos kiekvieną kūno linkį ir tatuaruotes. Kad ir kaip nenorėjau to pripažinti tačiau šis vaikinas tikrai turėjo patrauklius bruožus. Jo akims nukrypus į mane greitai užmerkiau savąsias, jausdama kaip kaista mano žandai

- Gali neapsimetinėti. Net ir kvailas suprastų, jog nemiegi,- jaučiau kaip jis pavarto akis

- Aš ir neapsimetinėju, tai tu trugdai man užmigti,- nenusileisdama tariau

- Geriau nenorėk, jog aš tau trukdyčiau, nes...

- Nes kas? Nužudysi? Išprievartausi ar parduosi?,- nutraukiama jį pašokau nuo fotelio įgydama drąsos

- Paversiu tavo gyvenimą tokį blogą, jog keliais eidama prašysi mano atleidimo,- pamatęs mano savimi pasitikintį žvilgnį piktai tarė

- Man nerūpi, nes šiame gyvenime nebeturiu ką prarasti,- aštriai atsikirtau. Nespėjus sureaguoti buvau parblokšta į sieną, o rankos iškeliamos virš manęs

- Niekada nekelk prieš mane balso, nes tu esi tik niekam tikus mergšė,- išspjovė vaikinas žodžius man tiesiai į veidą

- Tu nepažįsti manęs ir net neįsivaizduoji kiek turėjau ištverti, jog čia stovėčiau,- šaltai, ramiu balsu tariau. Jis kelias sekundes paspoksojo į mane ir galiausiai paleidęs nuėjo prie lovos. Aš tikrai jam taip lengvai nepasiduosiu, kovosiu iki paskutinio kraujo lašo.