Vakaras Apvertęs Mūsų Likimus

•21•

Su drebančia širdimi, net nepajaučiau kaip skruostais pradėjo bėgti begalinės ašaros, kurių niekaip nėjo sustabdyti. Bandžiau giliai įkvėpti tačiau kaip tik tuo metu susvaigo galva ir pasirėmiau į spintelę, esančią šalia manęs. Tai negali būti tiesa, galbūt tai tik sutapimas. Bandžiau save paguosti ir įtikinti tokiomis mintimis tačiau giliai širdyje žinojau, jog tai tiesa. Perbraukusi per plaukus ranka šiurkščiai juos nubraukiau nuo veido ir numečiau nuotrauką ant lovos. Visas mano gyvenimas buvo pilnas kančių ir dabar sužinau, jog mane buvo pagrobęs Meisono tėvas. Tai skaudino labiausiai, kadangi visada kaltindavau tėvus dėl tokio jų poelgio. Tą pagiežą laikiau iki šiol, tačiau dabar, kai sužinojau tiesą aš jiems nebejaučiu nieko. Net nežinau ar Adelė pas kurią gyvenau buvo tikra, kadangi taip negalėtų pasielgti tikra teta nesakydama tėvams, jog jų dukra pas ją. Mintyse buvo tikras sąmišys prašantis pagalbos tačiau į juos galėjo atsakyti Meisonas arba jo tėvas. Tačiau dabar tikrai nepulčiau jų ieškoti, kadangi tai pasibaigtų blogai. Nebent Amelia kažką žino apie tai, deja, nežinau ar galiu jai pasakyti tiesą. O jei ji tai sužinojus mane išvarys ir galbūt susisieks su mano tėvais. Ne, man to nereikia, šiuo metu aš tikrai nenorėčiau jų matyti, o ypač, kai sužinojau, jog jie kalti dėl Medison ir Elizabeth mirties. Nors tai ir tebuvo kerštas tačiau žudyti žmones yra nepriimtina. Tai tas pats, kas ir pagrobti tačiau mirusiųjų jau nebesugrąžinsi. Pasiėmusi dienoraštį į rankas svirduliuodama nulipau į pirmą aukštą ir virtuvėje sutikau Amelią, kaip visada, ruošiančią maistą. Kiek įstengusi nusišypsojau jai ir atsisėdau prie stalo. Tikriausiai įžvelgusi mano ašarų padarytus pėdsakus susiraukė

- Ar kažkas atsitiko?,- ji padėjusi įrankius priėjo prie manęs. Bandydama jai nusišypsoti tai galvosi lyg nevykęs bandymas. Kad ir kiek bandžiau save kontroliuoti tačiau vos jai to paklausus pajaučiau kaip artėja ašarų banga. Nieko nesakydama puoliau jai į glėbį ir vėl pravirkau. Ji ramindama mane švelniai vedė delnu per nugarą ir tyliai šnabždėjo, jog viskas gerai. Papurčiusi galvą atsitraukiau ir moteris pažvelgė į mane rūpestingu žvilgsniu,- Ar nori apie tai pasikalbėti?,- jai tai tarus papurčiau galvą tačiau nepraėjus nė sekundei persigalvojau ir linktelėjau. Ji palaikomai šyptelėjo paskatindama pradėti. Ištiesusi Ameliai dienoraštį jos akys nukrypo į jį ir antakiai tuoj pat tapo suraukti,- ar tai dėl jo?,- linktelėjau galva,- nesinervuok taip, juk tai jų gyvenimo istorija, ji nesusijusi su tavimi,- ji nusišypsojusi tarė ir atsistojusi nuėjo prie puodų

- Tame ir yra esmė, jog esu su tuo susijusi,- tyliai ištariau ir jos akys greitai surado manąsias. Dabar jau būtų per vėlu persigalvoti ir jau visko nepapasakoti

- Kaip suprast?,- ji išplėtusi akis paklausė

- Aš esu Laila Hemmings. Ta mergaitė, kuri buvo pagrobta Maiklo prieš daugelį metų,- negalėdama patikėti savo tariamais žodžiais papurčiau galvą. Iš Amelios rankų tuoj pat iškrito įrankiai ir ji ranka užsidengė veidą

- Ką?,- cyptelėjo,- bet kaip? Juk.. Nieko nesuprantu,- ji pasimetusi dairėsi į visas puses lyg ieškodama atsakymų

- Aš irgi tuo negaliu patikėti tačiau šiandien skaičiau dienoraštį, kai netikėtai iš jo iškirto nuotrauka su mažos mergaitės atvaizdu. Ir paėmusi ją suvokiau, jog tai aš,- lyg per miglą tariau žodžius ir moteris galiausiai pažvelgė į mane

- Bet, juk tai nuostabi žinia,- atsigavusi tarė,- reikia tai pranešti tavo tėvams, dar prisimenu jų numerį,- eidama link telefono tarė. Greitai pašokusi nuo kėdės neleidau jai jo paimti

- Prašau neskambink jiems, aš nenoriu, jog jie tai žinotų.... Ne dabar,- beviltiškai tariau ir ji nuleido rankas. Sekundę pažvelgusi į mano akis atsiduso

- Gerai, bet ilgai to netęsim ir būtinai turėsi pranešti,- pasidavusi tarė ir aš greitai linktelėjau galva,- tai ką Hemmings mergaite norite veikti?,- grįžusi prie dujinės linksmai tarė ir aš nusijuokiau

- Nežinau pone Benit, kai jau jūs pasakysit,- nusilenkusi tariau ir abi kartu pradėjome juoktis

- Jeigu nori galim pakalbėti apie tavo tėvus, juk vis tiek, manau, norėtum tai sužinoti,- ji švelniai tarusi pažvelgė į mane ir aš linktelėjau galva

- Taigi... kokia buvo mano motina?

- Motina, kurios vardas Katerina. Man ji visada primindavo Medison, nors ir bendravau su abejomis šeimomis tačiau nei vienai nelaikiau neapykantos. Būdama tavo metų ji buvo labai užsispyrusi ir siekianti savo tikslų. Niekada nenusileisdavo, jei šeimoje kildavo kivirčas ir svarbiausia buvo labai drąsi...

- Ar ir ji buvo susijusi su nelegalia veikla?,- pertraukusi  ją tariau ir ji linktelėjo galva

- Jos vyras, tiksliau tavo tėvas yra daugumos valstybių bosas arba mafijos galva, kadangi visi taip juos vadina

- O kita pusė priklausė Karteriams,- pratęsdama jos mintį tariau

- Taip ir dėl to jau daugelį metų tarp jų vyksta karai, laimei šiuo metu aprimę. Po paskutinio puolimo, kai buvo nužudyta Medison  ir mergaitė, viskas aptilo lyg tyla prieš audrą. Yra vienas dalykas, kurį tik retas ir težino. Tavo motinos šeima taip pat turėjo didelę galią, tačiau papuolę ant krizės slenksčio jie turėjo apvęsdinti šeimų vaikus taip turtas pasiskirstytų polygiai. Tavo tėvas toks išdidus ir šaltas prieš tokią gerą ir drąsią mergaitę buvo tikras iššūkis. Kiek metų jie nesutarė ir pykosi tačiau netrukus tarp jų plykstelėjo ta ugnelė sužadindama jų jausmus. Net keista pagalvoti, jog toki skirtingi žmonės pamilo vienas kitą, tačiau kaip sakoma priešingybės traukia viena kitą,- ji gūžtelėjus pečiais tarė ir nusisuko į dujinę išimdama iš jos kažkokį patiekalą, kuris net neįsivaizdavau kaip gali vadintis,- dabar galėsim pavalgyti ir pažiūrėti filmus,- ji suplodama rankomis tarė ir aš šyptelėjau tačiau greitai prisiminiau, jog šiandien dar neliejau savo rožės. Pašokusi ant kojų greitai pasiėmiau laistytuvą ir pripylusi į jį vandens išėjau į lauką. Jau buvo tamsu ir iš lėto rodėsi žvaigždės, o pats oras buvo labai gaivus net gi ir dabar galėčiau pasakyti, jog yra virš dvidešimt laipsnių šilumos. Priėjusi prie jos nusišypsojau, kadangi kiekvienas žiedelis buvo pilnai išsiskleidęs. Lėtai pradėjusi pilti vandenį netikėtai išgirdau kažką už savęs sutraškant tačiau pasukusi galvą nieko nepastebėjau ir susiraukiau. Tikriausiai ir vėl koki gyvūnai užklydo. Pavarčiusi akis baigiau ir lieti ir nupėdinau į vidų, kuriame Amelia jau sėdėjo ant sofos žiūrėdama televizorių. Prisėdusi prie moters ji man  padavė savo padarytą patiekalą į rankas. Kiek prisimerkiau tačiau kvapas saldžiai viliojo. Ir paragavusi visai tuo nesigailėjau, nes Amelia kaip visada gerai pasistengė. Jos kiekvienas patiekalas tirpsta burnoje. Tad galiausiai viską suvalgę įsitaisėme ant lovos ir pasijungėme kažkokį romantinį filmą.

Po kelių valandų Amelia jau buvo smigusi man ant peties, tad užklojusi ją patraukiau į antrą aukštą. Vos tik įėjusi į mane padvelkė stiprus vėjas. Susiraukiau dėl to, kadangi prieš išeidama tikrai nepalikau atidaryto lango. Įjungusi šviesą prieš save pastebėjau ne tik atidarytą langą tačiau ir mano juodą rožę padėtą ant palangės, perėjęs šiurpas per kūną sukėlė ne mažą baimę ir man norint išeiti iš kambario durys tuoj pat buvo uždarytos. Atsisukusi norėjau pradėti rėkti tačiau netrukus buvau prispausta prie sienos, o žalios šaltos akys įsmeigtos tiesiai į mane.