Vakaras Apvertęs Mūsų Likimus

•51•

Vaikino žvilgsnis buvo tuščias ir nesuprantamas. Akimirką pagalvojau ar jis vis dar čia, tačiau netikėtai sumirksėjęs pašalino iš mano galvos visas nereikalingas mintis. Žvilgtelėjęs į mane Meisonas prisimerkė

- Tavo kambarys antram aukšte trečias po kaire,- netikėtai paburbėjo po nosimi ir užsisukęs nuėjo koridoriumi palikdamas mane sumišusią ir vis dar nesuvokiančią, kas čia vyksta. Lyg užhipnotizuota jo tolstančio kūno stovėjau vietoje, net nekvėpuodama. Netikėtai išgirdusi kažką krebždant krūptelėjau ir pabudau iš minčių. To padaro garsas  vis artėjo link manęs iki kol nepastebėjau į koridorių įžengiančio šuns. Kiek atsidusau, supratusi, jog tai ne kokia pelė ar kažkas panašaus, tačiau kartu truputėlį aplankė ir baimė, kadangi nežinojau, kaip gali reaguoti. Tai buvo retriveris, savo tamsiomis akimis žvelgiantis į mane. Iš išvaizdos jis atrodė baugiai ir galbūt net kiek pavojingai. Vos man pajudėjus, šuo žengtelėjo link manęs ir aš sustingau. Lėtai priėjęs jis įtariai  apuostinėjo mane, o aš tuo metu stengiausi sulaikyti savo dažnėjantį kvėpavimą. Jei jis man įkas į koją? Pasilenkusi nedrąsiai uždėjau savo ranką jam ant kailio ir paglosčiau. Mano laimei, jis leidosi tai daryti, tad netrukus galėjau atsipalaiduoti

- Kaip matau tu jam patinki,- netikėtai išgirdau Meisono balsą ir atsisukau į jį. Vaikinas buvo persirengęs savo senus rūbus kitais, tad vilkėdamas baltus marškinėlius galėjau laisvai matyti prie medžiagos prilipusius raumenis ir neryškias tatuiruočių formas. Nurijau seiles ir pažvelgiau jam į akis, kurios vis dar atsispindėjo šaltis,- išvažiuoju keliom valandom. Iš karto įspėju, jog aplink teritoriją ir name įrengtos kameros. Jei bandysi bėgt - surasiu ir užvertęs ant stalo išdulkinsiu. Supratom vienas kitą?,- Meisonas išdėstęs linktelėjo galvą link manęs. Nurijusi gerklėje susidariusį gumulą lėtai linktelėjau galva

- Ar tokia dabar bus mano kasdienybė? Turėsiu sėdėti namie ir vykdyti tai ką tu norėsi?,- tyliu balsu pratariau. Šie klausimai man jau seniai nedavė ramybės. Vis dar prie manęs glaudžiantis šuo pajudėjo link Meisono ir priėjęs atsisėdo šalia lyg prie karaliaus, viską valdančio. Tamsiaplaukis mane nužvelgęs sukando žandikaulį

- Taip,- vienintelis žodis išskriejęs iš jo lūpų atsimušė į mane. Prikandusi lūpą nusisukau nuo jo ir pradėjau žingsniuoti link laiptų, jog neprikalbėčiau nereikalingų dalykų

- Kur bučkis?,- man nespėjus pasišalinti vaikinas paklausė. Pasimetusi atsisukau į jį ir susiraukiau išvydusi keistą vypsnį. Ką tai reiškia?

- Aš neprivalau elgtis su tavim taip, lyg būtum mano mylimas žmogus,- aštriai tariau. Vaikinas susiraukė ir greitai priėjęs uždėjo savo rankas ant mano liemens labiau prispausdamas mano kūną. Atrėmusi savo delnus jam į krūtinę pažvelgiau į akis

- Tau ir nereikia manęs mylėt. Užteks ir malonumo, kurį gaunam,- Meisonas tai taręs perbraukė nykščiais mano apatinę lūpą. Nevalingai prasižiojau. Nieko nelaukdamas jis palinko prie mano lūpų ir švelniai krimstelėjo toje vietoje, kur ką tik braukė nykščias, apglėbė savo lūpomis manąsias, pasukęs galvą, ėmė tyrinėti liežuviu karščiu alsuojančias burnos gelmes. Virpėdama iš malonumo ir nekęsdama savęs dėl to, kad taip lengvai pasiduodu, atsakiau jam tuo pačiu. Išleidęs tylų urzgimą jis kilstelėjo mane nuo grindų ir pasodino ant spintelės. Jo pirštai stipriai suėmė mano liemenį, lėtai leidosi šlaunimis.

Staiga jis atšlijo lyg būtų kažką prisiminęs ir paėjo kelis žingsnius atgal. Kelioms sekundėms užmetęs į mane akis greitai nusisuko ir išėjo garsiai trenkdamas durimis. Vis dar sėdėjau ant spintelės pirštus prisidėjus prie pabrinkusių lūpų ir keikiau save dėl tokio bejėgiškumo. Nereikėjo man atsakyti į jo bučinį. Galėjau jį atstumti. Tačiau buvau per silpna tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Jo kūno kalba užvaldo mane vos prisilietus. Žinau ką visi apie mane galvotų. Ištekėjau už priešo, o dabar dar ir leidžiuosi būti išnaudojama. Tačiau šios kibirkštys pasirodė dar prieš visai tiesai iškylant į paviršių. Skaudžiau jas krūtinėje kuo giliau ir toliau, jog jos neišeitų į paviršių ir nepriverstų manęs pasielgti taip, jog vėliau labai gailėčiausi. Bet jei jis taip ir toliau mane mergins, tai bus padaryti vis sunkiau. Papurčiusi galvą nušokau nuo spintelės ir kartu prie manęs pribėgo retriveris. Tikriausiai kaip Meisonas ir sakė, patikau jam, kadangi sekė mano kiekvieną žingsnį.

Pasiekusi antrą aukštą apsidariau. Jame buvo keturios durys vedančios į kambarius. Kadangi šis namas nėra mažas, nenustebčiau, jei čia būtų įrengta sporto salė ar baseinas. Pavarčiau akis apie tai pagalvojus ir įėjau į prieš paskutinį kambarį. Mano akys kaip mat nukrypo į lovą, kuri užėmė nemažą plotą. Netikėtai nukrėtęs šiurpulys priminė apie pirmą mano kartą su Meisonu. Tuo metu jam taip lengvai pasidaviau, o jis tuo mėgavosi. Labai tikiuosi, jog jis nevers manęs miegoti kartu su juo, nes jei taip atsitiks, iššoksiu pro langą. Atsisėdusi ant lovos pajaučiau kaip pradėjo mausti galvą. Susiraukiau dėl vis stiprėjančiu skausmo. Suradusi vonios kambarį sušlapinau veidą šaltu vandeniu, jog pasijaučiau nors kiek geriau.

Grįžusi lėtai atsiguliau į lovą ir žvelgdama į lubas galvojau apie savo praeitą, esamą ir būsimą gyvenimą. Deja tai dar labiau paskatino galvos skausmą, tad išmečiau mintis nors sekundei iš galvos ir užsimerkiau.  Galvojau, jog miegodama galėsiu pasilėti, tačiau tuomet mane užvaldė įvairūs baisūs sapnai. Visuose buvau aš ir Meisonas. Jis buvo tik vienas ir vis kartojosi lyg robotas. Ta pati juoda rožė, o vėliau kraujas pradedantis plūsti man iš pilvo. Po ketvirto ar penkto karto galiausiai pabudau išmušta šalto prakaito ir sutikau dvi tamsias žalias akis įsmigusias į mane. Nusibraukusi šlapius plaukus išlipau iš lovos ir rankomis pasirėmiau galvą nuleisdama žemyn.

Išgirdusi žingsnius pakėliau galvą ir kaip mat nusčiuvau pamačiusi ant vaikino marškinių raudonas dėmes. Kraujas. Jo marškiniai buvo sutepti krauju. Sustingusiomis akimis pažvelgiau į jį ir sutikau kaip visada šaltą žvilgsnį

- Kieno tai kraujas?,- tyliai paklausiau

- Tai ne tavo reikalas,- vaikinas šaltai atkirto. Suvirpėjusi atsistojau ant žemės šiek tiek klūptelėdama

- Tuomet ką tu čia veiki?,- lėtai slinkdama link durų tariau. Man nespėjus priliesti rankenos vaikinas staiga kumščiu trenkė į duris prie pat mano veido. Krūptelėjau ir paklaikusiomis akimis dairiausi po kambarį ieškodama išeities. Meisonas įrėmė kitą ranką į duris, taip galutinai įkalindamas mane jo gniaužtuose. Virpėdama nedrąsiai pažvelgiau į jo akis bijodama net sumirksėti

- Atėjau pažiūrėti kaip įsikūrei, o tu jau neši mieles nuo manęs,- vaikinas netikėtai visiškai kitu tonu ištarė. Prieš sekundę jis buvo visai kitas žmogus, o dabar tai lyg dar viena jo pusė, kurios nepažįstu

- Aš tik norėjau atsigerti

- Nemeluok man į akis Laila, aš žinau ką tu norėjai padaryti... O žinai ko aš šiuo metu noriu?,- jis keistai ištarė,- nueiti į dušą su savo žmona ir prirėmęs ją prie sienos gerai išdulkint, jog suprastų ką reiškia tikras vyras,- tyliai sušnabždėjo prie pat ausies ir per mano kūną perėjo tūkstančiai šiurpuliukų.