Vakaras Apvertęs Mūsų Likimus

•18•

Po dušo galėjau lengvai atsipūsti, tad persirengusi kuo panašesnius rūbus į darbinius nulipau į pirmą aukštą, kartu pagriebdama kelis blynus, kurie tiesiogine ta žodžio prasme išsilydė burnoje. Paėmusi vandens buteliuką išėjau į lauką peržvelgdama visą Amelios įrengtą sodybą. Eidama link jos kartu prisiminiau apie dienoraštį, dėl kurio būtinai reikės pasiklausinėti moters. Dabar nenorėjau, jo skaityti, jog nesukelčiau įtarimų, vidurį dienos sėdėdama kambaryje tačiau vos tik ateis vakaras ir turėsiu laisvo laiko būtinai jį paskaitysiu. Tikiuosi, jog Adamas neužsuks į mano kambarį, jei taip netyčia rastų dienoraštį tuomet neturėčiau tam pasiaiškinimo tačiau aš jį paslėpiau po čiužiniu, tad, manau, tam yra labai mažos galimybės. Pasiekusi Liją( Amelios vardo trumpinys) moteris dėkinga man nusišypsojo, kai padaviau vandens buteliuką. Atsigaivinusi perbraukė ranka per plaukus nuimdama juos nuo veido ir atsiduso

- Tu - mano gelbėtoja, jau baigiau iškepti ant tokios saulės,- ji nusijuokė, ranka dramatiškai vėjuodama veidą

- Jau greičiau atvirkščiai,- papurčiau galvą tačiau vis tiek nusišypsojau. Moteris pavartė akis ir numojo ranka

- Nepradėk apie tai, geriau sakyk kodėl atėjai

- Atėjau jums padėti,- optimistiškai su entuziazmu tariau ir moteris pakėlė antakį

- Ir..?

- Ir.. dėl to, nes radau, kai ką,- perpratusi moteris mano elgesį įbedė savo rudas akis į mane. Tyliau tarusi paskutinį sakinį jos akys susiaurėjo ir atsitūpusi pradėjo ravėti darželį. Pasimetusi nežinojau ką daryti

- Tūpk,- ji tyliai tarė,- ir nesidairyk, į mus labai keistai žiūri Adamas,- jai tai tarus greitai atsitūpiau ir įdėjusi man į rankas mažą grėbliuką liepė supurenti žemę,- dabar gali pasakot, jis nesupras, jog mes kalbam,- moteriai tarus susiraukiau

- Kodėl jis negali matyti, jog mes kalbamės?

- Nes jis labai įtarus. Po vakarykščio laikraščio, jis net nuo manęs akių neatitraukia, o jeigu dar išgirstų kažką apie Karterių berniuką išvis pasiustų. Adamui niekada jis nepatiko, kadangi Meisonas savo rate laikė Džeimsą ir darė jam blogą įtaką. Gerai tai, jog Adamas rytoj išvažiuoja iš čia, tad galėsime ramiai būti nieko neįtarinėjamos, o dabar sakyk, ką radai?,- kiek pažvelgusi į mane paklausė

- Bėgiodama miške netikėtai radau pastatą, tiksliau namą, jis buvo labai senas. Tačiau kas keisčiausia, jog įėjusi į jį radau Meisono mamos dienoraštį,- man tai tarus moters akys prasiplėtė

- Kaip tu jį galėjai rast, juk jis labai toli nuo čia, bet čia neesmė, ar jau skaitei jį?

- Ne, nenorėjau sukelti įtarimų tačiau sakiau, jog vakare paskaitysiu. Beto paėmusi knygą iš jos iškrito Karterių šeimos nuotrauka. Ji buvo daryta, kai Meisonas buvo dar vaikas ir man už akių užkliuvo mergaitė. Negirdėjau, jog jų šeimoje būtų buvus mergaitė,- susiraukusi tariau

- Ta mergaitė buvo tikras angelas,- nustojusi kasti tarė,- tai dar vienas kraupus įvykis nutikęs tarp Hemmings ir Karterių šeimos. Šios dvi šeimos niekada nesutarė tačiau dėl visko buvo kaltas tėvas. Nors  Medison ir stengėsi Maiklą perkalbėti jis jos neklausė ir parašė savo šeimai mirties nuosprendį. Per vieną iš gaujų karų Ezilabeth buvo pagrobta, jai tuomet tebuvo aštuoni  metai. Susirinkę dvi amžinos priešų gaujos iš pradžių viską bandė išspręsti geruoju, kol tai nepasibaigė mergaitės mirtimi. Medison stojus jos ginti taip pat buvo nušauta tiesiai į širdį. Tragiškai baigęsi įvykiai sužlugdė visus aplinkinius. Kelias dienas trukusios laidotuvės galiausiai buvo baigtos. Meisonui tuo metu buvo vienuolika metų. Iki dabar prisimenu jų šeimą, kai atvažiuodavome jų aplankyti ir tą mielą Medison šypseną. Ji visada buvo gera mergina, tačiau jai buvo lemta tuomet mirti. Vargšeliai buvo tik trisdešimt metų,- papurčiusi galvą sunkiai atsiduso ir atsistojo,- na, o dabar galėsime pasodinti rožę. Ši yra ypatinga, kadangi jos spalva yra juoda. Tokios ant kiekvieno kampo neauga. Joms reikia derlingos vietos ir labai šilto klimato, todėl jos dažniausiai būna auginamos Turkijoje,- išėmusi iš vazonėlio nedidelį augalą jį atsuko į mano pusę ir įdėjo į rankas. Išplėtusi akis pažvelgiau į ją nežinodama ką daryti,- dabar aš įpilsiu vandens į žemę ir tu atsargiai ją įdėsi. Tik stenkis per daug, jos neįleisti į žemę, kitaip pažeisi šaknis,- moteriai tai tarus ji įpylė vandens ir aš atsitūpusi lėtai ją įdėjau lyg didžiausią turtą. Štai ką reiškia, kai net nemoki pasodinti gėlės. Užkasusi žemėmis ją nusišypsojau supratusi, jog tai - pirma mano pasodinta gėlė. Nors ji ir juoda tačiau išsiskirianti iš kitų. Kokia esu ir aš.

Dar kelias valandas pabuvę su Amelia darželyje galiausiai parėjome namo ir nusprendėme iškepti plikytų pyragaičių, tiksliau moteris pasiūlė, o aš tuoj pat sutikau. Buvimas su Amelia man sukėlė daug įvarių jausmų. Ji rūpinosi manimi, nors ir pilnai nepažinojo. Suteikė pastogę virš galvos ir dabar dalijamės įvairiomis paslaptimis. Ją būtų galima pavadinti tobula mama. Pavydžiu tai merginai, kurios jie yra tėvai.

Mane iš minčių pažadino Amelios paleista muzika. Nors ji ir nebebuvo paauglė tačiau viduje jos šėlo jaunatviška energija. Šokdama pagal kažkokią dainą moteris iš spintelių traukė įvarius produktus, o aš atsisėdusi prieš ją stebėjau jos judesius. Kaskart vis nusijuodavau sulaukdama jos šypsenos

- Kas yra?,- ji vis dar šypsodamasi paklausė

- Tiesiog keista matyti jūsų metų moterį tokią energingą,- gūžtelėjus tariau ir ji nusijuokė

- Oi mergyt tu nematei manęs jausnystėje. Net tėvai nepagaudavo. Dažniausiai susirinkdavome su draugais ir tuomet šokinėdavome per stogus, jog dažnai policija prisistatydavo. Buvau viena iš tokių merginų kaip pankės, tačiau kiek vėliau suaugau ir į mano gyvenimą įsiveržė Adamas. Kiek su juo buvo daug problemų,- ji papurtė galvą ir tęsė toliau,- Jaunystėje jis labai priminė dabartinį Meisoną. Toks neišauklėtas vaikis, prie kurio kaip prie magneto kibo visos miesto merginos. Tačiau jis nepatraukė mano dėmesio todėl taip netikėtai atsiradau jo centre. Juk žinai, jei jau mergina nelimpa prie jo tai čia kažkokia naujiena. Taigi jis nusprendė mane turėti ir vieną naktį netikėtai prisigėrę pasimylėjome tiksliau jis įsitempė mane į lovą. Na, o vėliau, manau, žinai kaip viskas rutuliojosi,- ji man mirktelėjo ir aš nusijuokiau. Jos visos istorijos skamba taip įdomiai. Tačiau dabar negalėčiau pasakyti, jog ji kažkada buvo pankė. Tvarkingai išlyginti ir priderinti drabužiai buvo jos kasdienybė, o plaukai arba surišti į arklio uodegą arba į tvarkingą ir neišsipašiusį kuoduką. Ne taip kaip mano supinta paprasta kasa. Niekada nekreipiau dėmesio į savo plaukus, kadangi jie buvo stiprūs ir paklusnūs, kokių net gi ir pati sau pavydėčiau

- Na, o dabar papasakok kažką apie save, kadangi aš baigiu išpliurpt visą savo gyvenimą,- ji entuziastiškai tarė ir aš atsidusau nežinodama net ką pasakoti

- Mano gyvenimo istorija nėra labai įdomi...

- Nagi, juk visų istorijos įdomios ir svarbios,- ji mane paskatino ir atsisėdo ant kėdės

- Taigi galiu pradėti nuo to, jog niekada neturėjau tėvų,- man tai tarus išgirdau Amelios aiktelėjimą,- ir užaugau su teta. Man sulaukus šešiolikos metų ją ištiko infarktas ir kadangi neturėjau daugiau pažįstamų, tad keliavau į vaikų namus. Sunkiai tačiau galiausiai praėjus keliems metams išėjau iš jų tačiau čia ir prasidėjo dar daugiau problemų. Reikėjo susirasti darbą, pastogę kur gyventi ir taip toliau. Vieną dieną netikėtai sutikau savo dabartinį viršininką ir sužinojęs mano istoriją nedelsiant priėmė į darbą. Tai tiek, kaip ir sakiau ji nėra labai įdomi,- numykiau ir išgirdau kaip sugirgžda kėdė. Moteris priėjusi staiga uždėjo savo rankas man ant pečių ir apkabino. Šilumai perėjus per kūną pasijaučiau lyg tai darytų tikra motina.