Vakaras Apvertęs Mūsų Likimus

•80•

Laila

Meisonui išėjus vis dar žvelgiau į uždarytas duris, o veidą puošė kvaila šypsena  lyg mažas vaikas nusijuokiau iš savęs ir prikandau lūpą. Myliu tave myliu tave myliu tave. Mintys apie nieką daugiau neleido galvoti. Kaip ilgai laukiau šių žodžių. Net nepajaučiau kaip pakėliau koją, tuo tarpu pilvą nudiegė baisus skausmas

- Šūdas,- tyliai sušnabždėjau lėtai grįždama į pradinę būseną. Visai buvau pamiršusi, jog esu pašauta. Nuo tokių žodžių viskas pasimiršta.

Tik praėjus penkioms minutėms pajaučiau kaip akys apsunksta, o kvėpavimas pradeda rimti. Vis gi nemiegojau daugiau nei parą.

Rytas iš ties buvo giedras ir šiltas. Vakar dienos nė per niekur nepalyginsi su šiandiena. Seniai taip laisvai nesijaučiau. Nors naktį ir kamavo ne vienas košmaras, atsikėliau žvali ir gyvybinga. Net gi atrodė, jog jau galiu pakilti iš lovos. Deja, mano kūnas nebuvo toks  optimistiškas kaip mintys, kadangi net mažiausias judesys atsipirkdavo skausmingu diegliu, rėžiančiu visą kūną. Laimei, buvo atėję kelios seselės, kurios suleido vaistų nuo skausmo, tad dabar patenkinta guliu su nutirpusiomis kojomis. Toks buvo vaistų poveikis. Nors ir nejaučiau skausmo, tačiau kartu ir pusės kūno.  Šiokia tokia kliūtis, tačiau kaip seselė minėjo po kelių valandų tai turėtų praeiti.

Buvo devinta ryto, kai į mano palatą įsiveržė Amelia su savo tradiciniu ponu tobuluoju obuolių pyragu, o iš paskos įslinko susiraukęs ir rankas laikantis ant krūtinės Džeimsas. Tikriausiai vaikinas vis dar pyko už tai, jog suleidau jam migdomųjų. Sukikenau iš jo elgesio ir lėtai pasiremdama norėjau pasikelti. Pastebėjęs mano nevykėliškus judesius jis tyliai, irzliai atsiduso ir greitai priėjęs padėjo atsisėsti. Tyliai sušnabždėjau "ačiū". Jis pavartė akis, tačiau šyptelėjo

- Kaip jautiesi mieloji?,- iš kitos pusės atsklido moters balsas

- Nejaučiu pusės kūno, bet gerai,- kimiai ištariau ir jos akys išsprogo

- Kaip tai?,- ji išsigandusi pripuolė prie manęs. Nusijuokiau iš jos

- Toks vaistų poveikis. Po kelių valandų praeis,- šyptelėjau dėl jos perdėto rūpestingumo. Amelia lengiau atsiduso ir atpjovusi gabalėlį pyrago ištiesė man. Valgyti nors ir nenorėjau paėmiau iš mandagumo. Žinojau, jog Amelia neatstos, kol jo nepaimsiu

- O ko tu toks surūgęs?,- Amelia griežtai paklausė Džeimso. Jis papurtė galvą ir atsisuko į mane

- Jei šita užsispyrėlė nebūtų sukurpusi tokio nevykėliško plano, dabar niekas nebūtų sužeistas,- jis irzliai ištarė ir prisimerkęs įbedė savo akis į mane. Aš nusimaiviau ir atgnybau pyrago gabalėlį. Tuomet ištiesiau vaikinui ir paraginau jį suvalgyti, tačiau jis nė nekrustelėjo

- Nagi, tebūnie tai mano atsiprašymas. Juk neatsisakysi, tokio nuostabaus ir gardaus Amelios pyrago,- bandžiau kuo įtaigiau jį suvilioti. Džeimsas nužvelgė mane, o tuomet pyragą

- Su viena sąlyga,- jis gudriai nusišypsojo, o aš atsidusau

- Kokia?,- pakėliau antakį

- Pažadėk, jog daugiau gyvenime nekrėsi tokių kvailysčių ir visada pasitarsi su artimais žmonėmis,- greitai išpyškinęs atsitiesė laukdamas mano atsakymo

- Gerai jau gerai,- nusileidau ir man dar nė nespėjus suvokti jis nurijo kąsnelį.

Taip praleidome kelias valandas: šnekučiavomės, juokėmės ir galiausiai dar kelis kartus buvau išbarta Džeimso iki kol palatoje nepasirodė Meisonas su lauko gėlių puokšte. Kaip mat išsišiepiau. Amelia susidairiusi su juodaplaukiu pasišalo dar prieš tai atsisveikinę ir galiausiai likome dviese

- Kaip laikosi mano mažytė?,- jis dusliai paklausė ir priėjęs įsisiurbė į lūpas

- Dabar dar geriau,- atsitraukusi ištariau ir įkvėpiau gėlių aromato,- jos nuostabios,- pagyriau įvairiaspalves. Visada dievindavau ir labiau vertindavau lauko gėles, nors ir prekybinės taip pat ne ką nusileisdavo,- iš kur jas gavai?,- kilstelėjau antakį susidomėjusi. Jis gudriai nusišypsojo

- Tebūnie žinoti tai, jog kai kas pasiges savo darželyje kelių gėlių

- Tai reiškias pavogei jas iš Amelios darželio?,- tramdydama juoką paklausiau

- Deja, bet taip. Pamatęs pagalvojau, jog jos tau turėtų patikti, o ypač kai taip badė akis,- su šypsena įdėjo jas į vazą ir prisėdo ant mano lovos. Kelias sekundes palatoje buvo visiška tyla. Tačiau ji truko amžinybę,- klausyk,- jis atsiduso,- aš labai atsiprašau už viską, ko esu tau prisakęs ir išvadinęs. Nesu net vertas, jog man atleistum...

- Meisonai,- numykiau, tačiau jis mane užtildė griežtu žvilgsniu

- Aš esu visiškai kaltas už tai, jog neieškojau tavęs, o pasiklioviau gandais. O, kai pagalvoju apie tą šunsnukį ir kokią įtaką jis tau turėjo man tiesiog užverda kraujas, todėl labai noriu ištaisyti savo klaidas ir pabandyti užsitarnauti tavo pasitikėjimą ir laimę. Noriu ginti tave nuo visų pavojų ir nelaimių. Taigi Laila Hemmings-Karter ar leisi man tai padaryti?,- susigraudinusi linktelėjau galvą ir tuoj pat buvau įtraukta į jo glėbį. Mūsų glebesčiavimąsi nutraukė įėjęs gydytojas. Jis nesmagiai krenkšelėjo ir mes atsitraukėme

- Sveiki panele Hemmings,- daktaras prakalbo

- Karter,- Meisonas irzliai pertraukė. Gydytojas žvilgtelėjo į jį ir atsiduso

- Jūsų padėtis dabar yra stabili ir galioja tik maža galimybė, jog jums galėtų pablogėti, na, o jeigu jūsų organizmas taip ir toliau stiprės už savaitės jau turėtumėte būti beveik pilnai pasveikusi,- vyras išdėstęs palinkėjo geros dienos ir dar kartą nužvelgęs Meisoną išėjo

- Jeigu jis dar kelias sekundes būtų paspoksojęs į tavo krūtinę būčiau iškabinęs jam akis ir sugrūdęs į subinę,- Meisonas pro sukastus dantis ištarė ir aš skardžiai nusijuokiau,- kas?,- atsisukęs į mane paklausė

- Juk jis nežiūrėjo į mano krūtinę. Tau pasirodė. Nereiškia, jog jeigu vyras su manimi bendrauja ar tuo labiau gydytojas, tai reiškiasi, jog spoksoja į mano kūną,- juokdamasi ištariau. Meisonas staiga atsistojo ir palinko link manęs, jog galėjau jausti jo kvepalų kvapą ir kelių dienų neskustos barzdos šerelius

- Jei tavo šonas nebūtų susiūtas, o dar prieš kelias valandas - nekovojus su mirtim, dabar persimesčiau per petį ir parsivežęs namo išdulkinčiau taip, jog apie tą daktariūkštį nė minties neturėtum,- oktavu žemesniu balsu ištarė. Mano kūnas kaip mat sureagavo į jo žodžius. Pajaučiau kaip pradeda dilgčioti papilvė, o pats kūnas įkaista. Širdis nerimastingai plakė krūtinėje, kvėpavimas vis labiau gilėjo

- Padaryk tai,- gundžiau jį. Vaikinas šyptelėjo ir skruostu perbraukė man per lūpas. Tuomet atsitraukė ir surimtėjo

- Kad ir kaip to norėčiau - negaliu,- pašaipiai ištarė. Mano akys lyg iš niekur nieko nuslydo link jo tarpkojo, kuriame stūksojo jo erekcija. Nuraudau ir kaip mat pakėliau akis. Nors vaikinas ir suprato, kas vyksta, jam tai atrodė natūralu,- grožėkis manimi kiek tik nori, aš visas tavo,- mostelėjęs ranka į savo kūną nusijuokė

- Savimyla!,- sušukau ir paleidau į jį vieną iš pagalvėlių. Meisonas kaip mat ją sugriebė ir kvailai šyptelėjo.

Akimirką sugadino jo skambantis telefonas. Išėjėmęs jį atsiliepė. Netrukus iš jo veido šypsena dingo, o ją pakeitė pyktis ir nerimas

- Gerai, tuoj būsiu,- irzliai ištarė ir baigė pokalbį

- Kas atsitiko?,- užsipuoliau. Vaikinas priėjęs pabučiavo man į kaktą

- Problemos darbe. Net neįsivaizduoju kaip, tačiau Elizabeth pradingo iš mūsų akiračio