Vakaras Apvertęs Mūsų Likimus

•28•

Po vienos nakties viešnamyje supratau, jog čia tikras pragaras, kurio niekam nelinkėčiau. Negalėjau nė akių sudėti dėl už sienos esančios porelės, kadangi čia labai plonos sienos viskas girdisi kiaurai. Dar viena problema lova. Nesu labai išranki tačiau ši lova labai girgžda vos apsivertus ant šono. Nenoriu žinoti, kas vyko anksčiau joje, nes vien tai pagalvojus, nupurto šaltis. Nežinojau kiek dabar valandų tačiau pagal saulėtekį supratau, jog jau rytas. Nenorėjau niekur lipti iš čia tačiau ir likti nebuvo noro. Sunkios akys atrodo jau pradėjo merktis, o kaip tik tuo metu ir baigėsi visas triukšmas, tad galėjau pailsėti. Deja ilgai poilsis netruko, kadangi į kambario duris kažkas pradėjo garsiai belsti. Išplėtusi akis pažvelgiau į duris melsdama, jog tai ne koki vyrai, norintys pasilinksminti. Nepraėjus nė sekundei į kambarį įėjo ta pati tamsiaplaukė, kuri buvo vakar užsukusi. Lengviau atsidusau ir atsisėdau pažvelgdama į merginą, kuri buvo uždėjusi rankas ant krūtinės

- Na ką mergyt prisidirbai vakar,- ji papurtė galvą,- tai kas vyko toliau, kai jis atsitempė tave į čia?,- ji paklausus atsisėdo ant mano lovos. Aš gūžtelėjau pečiais ir labiau pasitraukiau kaldrą link savęs. Mergina susiraukė, tačiau tuoj pat pavartė akis ir iškėlė rankas,- gerai, nesikišu, tai - tavo gyvenimas

- Ne.. tai yra.. mes nieko nedarėm,- po poros sekundžių pratariau ir jos antakiai šoktelėjo aukštyn

- Keista... Jis atrodė labai įsiutęs, galvojau, jog šiandien net nerasiu tavęs gyvos. Paskutinį kartą, kai mergina jam pasipriešino jis ją iškankino. Tai vadinama bausmėmis. Kelias dienas vargšė su niekuo nekalbėjo ir buvo užsisklendusi savyje. Vieną dieną atėjus į radau ją pasikorusią kambaryje. Matyt neištvėrė,- atsidususi atsistojo ir paėmė tą pačią suknelę. Tuo metu man per mintis praskriejo jos žodžiai. Iškankino? Ar ir manęs tas pats laukia? Jis visada man minėdavo bausmes tačiau niekada nesakydavo kokios jos. Dabar tai sužinojus dar labiau jo bijau. Jis yra tikras monstras, jog gali kankinti merginas vien dėl pakelto balso. Dėl jo kaltės mirė žmonės... galbūt vieną dieną neištvėrusi to ir aš pasidarysiu galą ir tegul visi žinos, jog tai - jo kaltė. Bejausmio ir širdies neturinčio padaro. Pažvelgusi į suknelę susiraukiau tačiau paėmiau į rankas ir mergina nusišypsojo suplodama rankomis

- Dabar telieka tik apsirengti ir eime. Turi daug ko išmokti,- ji energingai tarė lyg eitume į sporto klubą. Kaip ši mergina gali čia būti, juk tai yra tikras kalėjimas,- Beto aš Beka,- ji ištiesusi ranką man prieš veidą prisistatė,- o tu Laila, jau žinau,- man prasižiojus ji prakalbo taip mane nutraukiama. Kiek įstengusi nusišypsojau ir išlipau iš lovos. Galvai šiek tiek susvaigus atsirėmiau į spintelę ir kelias sekundes užsimerkus giliai įkvėpiau. Kartu su suknele nupėdinau į vonią ir užsidariusi pažvelgiau į savo atvaizdą. Ir vėl tas pats suvargusios merginos atspindys. Jau buvau pamiršusi kaip atrodo maišeliai po akimis ar patinęs veidas nuo ašarų. Regis atėjo laikas tai prisiminti ir vėl pratęsti savo ašarų kalnus. Nors jie ir nepadeda tačiau bent jau galiu išsilieti. Kaip sakoma išsiverkus visada būna geriau. Deja, kai padėtis kritiška jos tikrai nepagerintų ašaros.

Nusivilkusi savo rūbus, gražiai juos sulanksčiau ir padėjau ant kėdės. Tikrai neketinu ištisas valandas vaikščioti su tokiais drabužiais. Užsidėjusi suknelę pasisukau į veidrodį ir mano akys galima sakyti ant kaktos iššoko. Su šia suknelę atrodžiau daug labiau savimi pasitikinti ir net gi vyresnė. Žvyneliais apsiųta suknelė žėrėjo vos pagaudama šviesos spindulį. Kas labiausiai mane trikdė, tai jos atvirumas. Krūtinė vos ne lipa per viršų, o trumpumas toks lyg atrodo būtų galima matyti apatinius, net nepasilenkus. Pasirėmusi į kriauklę drasinau save, jog galiu tai padaryti ir parodyti, jog nesu maža mergaitė, kuri nuolat tūno mano viduje. Giliai įkvėpusi pasitaisiau suknelę, plaukus ir galiausiai išėjau ir vonios. Mergina vis dar buvo kambaryje, sėdėdama ant lovos buvo pasiėmusi kažkokį žurnalą į rankas. Išgirdusi, jog atėjau į kambarį pakėlė akis ir pažvelgusi į mane švilptelėjo

- Oho, manau, jog visi vyrai tave pamatę norės nusipirkti,- Bekai tai tarus sustingau ir baimingai pažvelgiau į ją. Ji tai pastebėjus tuoj pat pasitaisė,- norėjau pasakyt, jei Meisonas leis tave nusipirkti, kadangi kai kurios merginos tik šoka ir joms nereikia būti nuomuojamoms,- dėl įtampos sukandau dantis ramindama savo kvėpavimą. Beka greitai pašokusi nuo lovos priėjo prie manęs ir patvarkiusi mano plaukus išsivedė iš kambario tempdama nepažįstamais koridoriais. Supratusi kur mes einam įsitempiau prisiminus vakarinius įvykius. Vos tik įėję į erdvę salę apsidariau. Nors išorė šio namo atrodė siaubingai tačiau vidus yra labai modernus. Šviesios sienos, didelės lempos, baras, prie kurio buvau, taip pat staliukai ir prieš pat mane didelė scena ant kurios jau buvo ne mažai merginų. Visos jos vilkėjo apatinius arba kitus mažai kūną dengiančius rūbus. Taip pat ant scenos buvo keli stulpai, tačiau manęs jie visai neviliojo. Nors anksčiau ir turėjau svajonę būti šokėja, dabar toks noras iš karto dingsta. Dar prisimenu kaip šokdavau pas tetą namuose iki kol nenumečiau jai labai brangios vazos. Teta ant manęs labai supyko todėl po to įvykio daugiau niekada nešokdavau.

Laimei eidama link baro salėje nepastebėjau Meisono ir galėjau lengviau atsidusi tačiau kartu ramybės nedavė ir vyrai spokstantys tiesiai į mane. Stengdamasi nekreipti dėmesio nusekiau Beką ir ji atsisėdusi šyptelėjo man

- Nagi drąsiau Laila, vakar plėšei akis Meisonui, o šiandien net apsidairyti bijai,- ji sukikenusi tarė ir aš prisiverčiau atsisėsti. Mergina keistai mane nužvelgė ir suspaudė lūpas

- Ar kažkas ne taip?,- jaudindamasi, jog kažkas atsitiko suknelei tariau ir pažvelgiau į ją

- Taip, tu sėdi mano vietoj,- sustingau vos išgirdusi ledinį Meisono balsą sau prie pat galvos. Lėtai pasukusi ją pažvelgiau į vaikiną, kuris kaip keista vilkėjo baltą, o ne juodą maikutę. Meisonas peržvelgė mano kūną ir prikando lūpą. Jo akims nukrypus į mano krūtinę užsidėjau rankas stengdamasi ją paslėpti,- gali nesislėpt vis tiek ateis laikas, kai jas pamatysiu,- priartėjęs prie veido tarė,- ir tuomet darysiu su tavimi viską, ko tik užsigeisiu,- godžiai nužvelgė mane ir apsilaižęs lūpas atsitraukė. Su greitai plakančia širdimi nušokau nuo kėdės tačiau pažvelgusi į barą Bekos nepastebėjau, kas dar labiau nedavė ramybės. Apsidairiusi galiausiai ją pamačiau ant scenos. Pajautusi šaltį pereinant per kūną net nereikėjo atsisukti, jog suprasčiau, kad tai - Meisonas. Pirštu pervedęs per mano nuogą nugarą privertė suvirpėti. Lėtai uždėjęs savo rankas man ant liemens tyliai, žemu balsu sušnabždėjo,- o dabar eik ir parodyk, jog tas užpakaliukas skirtas ne vien tik dulkinti,- prikandęs ausies spenelį ištarė ir aš lyg gavusi elektros atšokau nuo jo. Net nepažvelgdama į jį greitai nuėjau ant scenos su drebančia širdimi ir rankomis.