Vakaras Apvertęs Mūsų Likimus

•31•

Tai nebuvo geras sprendimas ateiti į čia. Kur pilna besitrinančių vienas į kitą žmonių, o ypač vos ant kojų pastovinčių vaikinų. Vos tik įėjome į mane padvelkė stiprus prakaito susimaišiusio su alkoholiu ir cigaretėmis kvapas. Iš karto susiraukiau ir kilo noras nešdintis iš čia tačiau Bekos ranka neleido taip paprastai pabėgti. Stipriau ją paspaudusi drasinamai šyptelėjo. Išspaudusi šypsnį stengiausi nesusivemti nuo viso šio oro trūkumo. Prasispraudę pro žmones pagaliau pasiekėme barą ir ji kažką pasakiusi barmenui mirktelėjo akį. Nusisukau ir pažvelgiau salę, kuri mažai kuo skyrėsi nuo pirmo aukšto, galbūt tik mažiau staliukų, jog žmonės galėtų šokti. Ši vieta man tikrai nebuvo prie širdies. Tai labiau tiktų vakarėlių liūtams. Beka įkišusi man į rankas stiklinę pati užsivertė savąjį gėrimą ir aš praplėčiau akis. Kaip ji gali tai gerti ir dar po tolį didelį kiekį. Juk po kelių gėrimų ji turėtų būti atsijungusi. Išgėrusi visą stiklinę padėjo ją ant baro ir linktelėjo barmenui atsisukdama į mane

- Laila tau tikrai vertėtų atsipalaiduoti,- ji sušuko per muziką ir aš papurčiau galvą,- dėl manęs vieną stiklinę ir galėsim eiti iš čia,- maldaujančiai pažvelgė savo didelėmis mėlynomis akimis. Atsidususi pažvelgiau į puoduko turinį. Velniop, ką padarys Meisonas, jei manęs neras. Su šia mintim užsiverčiau stiklinę pajausdama aštrų skonį nudiegiantį mano gerklę. Susiraukusi ją pabaigiau ir padėjau ant baro sutikdama Bekos laimingą žvilgsnį

- Va čia mano mergaitė,- ji sušuko ir suplojusi rankomis apsižvalgė,- mano draugai turėtų ateiti, todėl turiu su jais pasikalbėti. Nepyksi, jei paliksiu tave trumpam. Ilgai neužtruksiu,- jai tai tarus trumpam susiraukiau tačiau papurčiau galvą ir ji šyptelėjo pastumdama dar vieną gėrimą,- jei nori, gali išgerti,- mirktelėjus tarė ir greitai nuėjo į priešingą pusę. Už kelių sekundžių jos jau nebemačiau. Kad ir kaip nenorėjau likti viena tačiau jai trukdyti irgi būtų nesmagu. Juk ji turi gyvenimą ir nesekios paskui mane. Papurčiusi galvą paėmiau gėrimą į rankas ir kelias sekundes paspoksojusi išgėriau gurkšnį. Nebuvo taip blogai, kaip pirmą kartą, kadangi nesijautė toks aštrus jausmas.
Po kelių minučių stiklinė jau buvo tuščia, tad barmeno paprašiau dar vienos. Niekada nelinkau link alkoholio tačiau dabar jis atrodė vienintelis išsigelbėjimas. Galva šiek tiek svaigo, kūnas atsipalaidavo, o smegenys lyg suminkštėjo. Vos tik gavusi gėrimą netikėtai prie manęs atsidūrė kažkoks vaikinas. Jis man šyptelėjęs paprašė gėrimo ir jį gavęs prakalbo:

- Kodėl tokia mergina sėdi viena?

- Nėra komponionų,- truktelėjau pečiais ir supratusi ką pasakiau, nusijuokiau. Tiksliau man viskas buvo juokinga. Vaikinas keistai mane nužvelgęs šyptelėjo ir pasirėmė į baro stalviršį labiau priartėdama prie manęs

- Negali būti,- jis pavaidino nustebusį,- ar suteiksi man tokį malonumą susipažinti su tavimi ir praleisti vakarą?

- Galbūt,- sukikenau ir atsigėriau savo gėrimo,- jei tik nebūsi koks pedofilas, norintis mane išprievartauti,- nemąstydama ką kalbu ištariau ir jis nusijuokė parodydamas savo tobulus baltus dantis. Atkreipusi dėmesį į jo išvaizdą norisi nusrausti tačiau buvau per daug apsvaigusi, jog tai nutiktų. Juodi marškinėliai trumpomis rankovėmis. Ant nuogų jo rankų matėsi daugybė tatuiruočių, kurias norėjosi paliesti. Nesuprantamos formos braižiniai mane vis labiau traukė. Tai būna, kai prie manęs stovi Meisonas. Ant jo kūno taip pat spindi daugybė tatuiruočių ir tą dieną kai buvome motelyje galėjau pamatyti jas ir ant vaikino kūno. Tokios paslaptingos ir vedančios į tamsą kaip ir pats vaikinas. Kažin ar jau jis ieško manęs? Jei taip, tuomet man artėja galas. Net nepastebėjau kaip ranka perbraukiau vaikinui per vieną iš tatuiruočių ir staiga susitiko mūsų akys. Greitai ją patraukusi norėjau paimti gėrimą tačiau jis mane sustabdė ir uždėjo savo ranką ant tos pačios vietos

- Tikrai negalėčiau nuskriausti tokios merginos kaip tu. Vos tau atėjus negalėjau patraukti akių, o dabar tu esi lyg angelas stovintis prieš mane,- jis tyliai tarė netoli mano veido tačiau, kad ir muzika skambėjo garsiai galėjau girdėti kiekvieną jo žodį. Kiek nuraudusi paslėpiau savo veidą už platikinio puodelio ir nusijuokiau. Jis tikrai moka pataikauti

- Tu tikras pataikūnas, bet manęs tikrai į lovą neįsitemsi,- pabaksnojusi pirštu jam į krūtinę tariau. Nulipusi nuo kėdės norėjau dėti žingsnį tačiau kojoms susipainiojus kritau vaikinui į glėbį. Jis iškėlė rankas šypsodamasis

- Matai, man atrodo tu nori mane įsitempti į lovą,- vaikinas nusijuokė ir aš kumštelėjau jam į petį

- Geriau jau nusvestum mane pašokti, o ne aušintum burną tokiomis kalbomis,- primerkusi tariau ir jis kaip man nulipo nuo kėdės išriesdamas ranką

- Ar suteiksi man tokią garbę?,- pakėlęs antakį tarė ir aš pavarčiau akis nusijuokdama

- Žinoma kvaileli,- įdėjusi savo smulkią ranką į jo nuėjome į salės vidurį. Kadangi muzika nebuvo gretai, tad galėjome lengvai apsikabinę judėti muzikos ritmu. Vaikino rankos ilsėjosi ant mano liemens, o mano galva ant jo peties. Visas kūnas atrodė lyg skraidytų padebesiais. Toks lengvas ir neapkrautas. Žmonių jau nebebuvo labai daug, kadangi jau turėtų būti apie ketvirta ryto. Kas sėdėjo, kas šoko, o buvo ir tokių kurie gėrė vandenį stengdamiesi nors kažkiek prablaivėti, sprendžiant iš jų tokio elgesio, matyt, jog visų dar laukia darbas priešakį. Vaikino rankoms nuslinkus ant mano užpakaliuko nesipriešinau, kadangi nesijaučiau nepatogiai. Kad ir buvau su aukštakulniais jų nejaučiau taip kaip turėčiau jausti. Ir visa, tai trijų puodukų kaltė. Štai ką reiškia, kai esu nepratusi. Lėtai siūbuodami netikėtai užgrojo greita ir garsi muzika. Į salės vidurį ir vėl prigūžėjo daugybė žmonių, tad ir mes pajudėjome greičiau. Apsisukusi atsirėmiau vaikinui į nugarą, o jis apkabino mano liemenį labiau prisispausdamas prie savęs. Nesijaučiau nejaukiai dėl jo tokio artumo, atvirkščiai, man tai patiko ir galiu drįsti pasakyti, jog aš to norėjau. Norėjau paliesti vyrą savo noru ir pamiršti apie praeitį. Sprendžiant iš vaikino akių jis taip pat to labai norėjo. Apsukęs mane kelis kartus vaikinas apkabino mane iš pažvelgė į šoną. Netikėtai susiraukęs privertė mane prisimerkti ir nusekti jo žvilgsnį. Nutirpusi sustingau kartu su vaikinu ir negalėjau net įkvėpti. Už kelių žingsnių nuo manęs stovėjo Meisonas suspaudęs kumščius ir degančiomis akimis žvelgdamas į mus. Sukandęs žandikaulį dėjo žingsnį link mūsų tačiau aš užstojau vaikiną pajausdama jo įsitempusį kūną

- Ar tu jį pažįsti?,- atsklido vaikino keistas balsas ir aš nežymiai linktelėjau galva. Meisonas prisiartinęs prie mūsų nužvelgė mane ir vaikino rankas vis dar apkabinusias mano liemenį

- Taip ir galvojau, kad esi dar viena niekam tikusi kekšė,- sukandęs dantis piktai tarė. Atrodo lyg kas būtų sudavęs šlapiu rankšluosčiu per veidą. Susiraukusi dėjau žingsnį link jo tačiau netrukus buvau greitai pastumta už nepažįstamo vaikino nugaros

- Kas tu toks, kad galėtum ją taip vadinti?,- nepažįstamasis tarė sulaukdamas dar vieno pikto žvilgsnio iš Meisono

- Tas, kuris tau nuraus galvą, jog lendi prie mano nuosavybės,- piktai suurzgė ir puolė vaikiną. Sucypusi pasitraukiau kelis žingsnius atgal, o muzika skambėjusi salėje nutilo.